Sąmoningas sapnavimas

Sąmoningas sapnavimas – išskirtinė miego būsena, per kurią žmogus supranta, kad sapnuoja. Antikos laikais šį reiškinį pastebėjo ir žymus graikų filosofas Aristotelis, kuris teigė, kad kažkas glūdi žmogaus sąmonėje, kas neleidžia pamiršti, kad sapnas nėra tikrovė. Per sąmoningą sapnavimą miegantysis geba kontroliuoti savo veiksmus, kalbą, keisti vaizdinius ir daryti įtaką kitiems veikėjams. Skeptikų teigimu, sąmoningas sapnavimas yra tik trumpa pabudimo stadija. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai tiria šį reiškinį kaip išskirtinai paslaptingą sąmonės ir pasąmonės žaidimą miegant.

Kaip prasideda sąmoningi sapnai?

Sąmoningas sapnavimas gali prasidėti keletu skirtingų būdų. Kartais miegantysis nugrimzta į sapną, kuris prasideda pasąmoningai. Vėliau pradeda suvokti, kad regimi vaizdiniai nėra realūs. Kartais sąmoningus sapnus sukelia nevalingas pabudimas ir iš karto po jo sekantis sugrįžimas į miego stadiją. Tuomet miegantysis nepatiria tarpinio perėjimo iš sąmoningo suvokimo į pasąmoningą aktyvaus miego stadiją. Budistai ir medituojantys asmenys geba pasiekti itin aukštą susikaupimo bei minčių koncentravimo lygį, per kurį taip pat patiria sąmoningo sapnavimo apraiškas.

Neurobiologinė hipotezė

Neurologas A. Hobsonas iškėlė hiptezę, aiškinančią, kas vyksta žmogaus smegenyse sąmoningai sapnuojant. Pasak jo, pagrindinis sąmoningo sapnavimo požymis yra suvokimas, kad žmogus sapnuoja. Jis gali atsirasti priefrontalinėje smegenų žievės dalyje, kurioje yra vadinamoji darbinė atmintis ir kuri aktyvaus miego stadijoje tampa neveiksnia. Kai ši smegenų dalis lieka aktyvi, tuomet žmogus supranta, kad viskas, ką regi, yra sapnų, o ne realybės vaizdiniai. Anot psichologų ir kitų tyrėjų, ši hipotezė nėra deramai išplėtota, nes A. Hobsonas nepaaiškino, kokie veiksniai galėtų daryti įtaką minėtai smegenų daliai, kad miego stadijoje ji išliktų aktyvi.

Sąmoningo sapnavimo terapija

Sąmoningo sapnavimo būsena buvo pasiūlyta kaip viena iš miego sutrikimų gydymo alternatyvų. Teigta, kad sapnuojantieji košmarus galėtų įveikti šią problemą, jeigu suvoktų, jog tai, ką regi, nėra realybė. 2006-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad psichoterapeutų taikyta sąmoningo sapnavimo terapija daugumai pacientų buvo veiksminga, todėl jie rečiau ėmė sapnuoti košmarus.

Per šią terapiją pacientams išaiškinama, kas vyksta sąmoningai sapnuojant, jie mokomi sapnų valdymo technikos ir būdų kaip išlikti sąmoningiems miegant. Australų psichologas M. Kolikas sąmoningo sapnavimo terapiją pritaikė ne tik pacientams, turintiems miego sutrikimų, be ir sergantiesiems depresija, linkusiems į agresiją, savęs žalojimą bei kitus psichikos sutrikimus.

Laiko suvokimas

1985-aisiais S. Labergas atliko tyrimą, kuris patvirtino, kad per sąmoningą sapnavimą egzistuoja tokia pati laiko tėkmė kaip ir realybėje. Tyrimo dalyviai per sąmoningus sapnus skaičiavo 10 sekundžių, skaičiavimo pradžią ir pabaigą pažymėdami iš anksto sutartu akių judesiu. Apytiksliai dešimties sekundžių laiko tarpsnis sapne buvo išmatuotas specialiu prietaisu ir atitiko dešimtį sekundžių realaus laiko. 1995-aisiais atlikti tyrimai parodė, kad per sąmoningą sapnavimą žmogus geba kontroliuoti laiko tėkmę, priklausomai nuo sapne vykstančio veiksmo. Ilgalaikis tyrimas buvo paremtas dalyvių sapnų užrašais, kuriuose kiekvieną rytą žymėtas žmogaus miego intervalas, sapnuoti įvykiai, jų eiga ir numanomas laikas. Vėliau psichologai atliko lyginamąją laiko suvokimo sapne analizę.

Rytų kultūros motyvai

Nors sąmoningas sapnavimas itin didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė tik pastaraisiais dešimtmečiais, tačiau pats reiškinys buvo žinomas nuo seniausių laikų. Rytų šalyse sąmoningas sapnavimas buvo vienas iš alternatyvių jogos užsiėmimų. Pagrindinis skirtumas tarp jogos ir sąmoningo sapnavimo – realios aplinkos ir sapnų suvokimas. Per sąmoningus sapnus žmogus regi tik aplinką ir nesupranta, kas tuo metu vyksta realybėje.

Medituojant pasiekiama tokia būsena, kai žmogaus sąmonė pusiau miega, pusiau suvokia tikrovę. Sakoma, kad patiriant tokią būseną atsiskleidžia slapčiausios žmogaus mintys ir troškimai. Ši meditacijos praktika itin paplito tarp budistų vienuolių. Aštuntojo amžiaus Tibeto vienuolyno dokumentuose minima, kad budistų vienuoliai praktikavo miego jogą, per kurią bandydavo išlikti visiškai sąmoningi. Pasak budistų, sąmoningi sapnai padeda žmogui suvokti reiškinius ir patirti emocijas, slypinčias už realybės ribų. Jie teigia, kad tokį poveikį sąmonei daro tik sapnai ir mirtis.

Retas reiškinys

Nepaisant to, koks siurrealus ar absurdiškas yra sapnas, dauguma žmonių nesupranta, kad tuo metu sapnuoja. Iki šiol psichologai ir psichiatrai negali paaiškinti, kodėl taip yra. Anot kai kurių psichologijos šalininkų, sapnai yra psichikos procesas, per kurį subjektyvus žmogaus požiūris į realybę ir joje vykstančius dalykus pasireiškia pasąmonės lygmenyje.

Mokslininkai teigia, kad nepaisant to, ar vaizdiniai matomi sąmoningoje ar pasąmoningoje būsenoje, smegenys juos priima kaip realybę. Taip pat aiškinamos ir kai kurių žmonių matomos haliucinacijos. Žmogaus suvokimas ir pažinimas iš esmės pagrįstas vizualiniu aspektu, todėl matomi reginiai suvokiami kaip realybės atspindys. Vokietijoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, sąmoningas sapnavimas būdingas vienam žmogui iš aštuoniolikos.

7 sąmoningo sapnavimo praktikos žingsniai

1.    Vesti sapnų dienoraštį. Ryte pabudus užsirašyti visas sapno detales, kurias pavyko prisiminti: vietas, žmones, daiktus, simbolius, veiksmus ir pan.

2.    Atrasti sąmoningų sapnų laiką. Tyrimai rodo, kad miegas praėjus kelioms valandoms po rytinio pabudimo – geriausias laikas sąmoningiems sapnams. Pabudus po 1 ~ 2 val. ir netrukus vėl užsnūdus taip pat galima patirti sąmoningo sapnavimo būseną

3.    Kartoti. Jeigu prabudote per vidurį sapno, ramiai gulėdami prisiminkite kuo daugiau sapno detalių. Mintyse kartodami regėtas detales ir vaizdus stenkitės užmigti dar kartą.

4.    Medituoti. Atsigulę pabandykite įsivaizduoti kuo daugiau detalių iš realybės ir prisimenamų sapnų. Galite jas įsivaizduoti kaip nuotraukas arba suteikti joms savitą formą. Galvokite apie jas tol, kol užmigsite.

5.    Piešti simbolius. Kaskart realybėje nutikus reikšmingam įvykiui, sutikus ypatingą žmogų ar dalyvaujant svarbiame pokalbyje pabandykite sau ant delno nupiešti įsivaizduojamą simbolį. Kartokite tai kurį laiką. Jeigu išvysite save tai darant sapne, vadinasi, patyrėte sąmoningo sapnavimo būseną.

6.    Identifikuoti realybę. Kaskart nutikus neįprastam reiškiniui atlikite bent tris realybės patikrinimus: pabandykite susirasti tekstą ir jį perskaityti (sapnuose žmonės itin retai geba skaityti tekstus), stebėkite laikrodį (sapnuojant laikas itin greitai kinta), stenkitės pažiūrėti į save veidrodyje (sapnuose žmonės savęs nemato veidrodžiuose arba regi neryškų siluetą), atsiremkite į sieną (sapnų karalystėje sienos dažniausiai perregimos ir pereinamos),

7.    Analizuokite sapnų dienoraštį. Po kiek laiko pastebėsite, kad sapnuose kartojasi tie patys simboliai, žmonės, veiksmai ir pan. Pabandykite atrasti sapnų vaizdinių sąsajų su realybe.

Šaltinis: Būrėje

Komentuok su Facebook paskyra: