Sapnų pasaulis, kurį galime valdyti

Psichologas Marius Daugelavičius įsitikinęs, kad „pas mus sapnai yra nurašomi, neva nereikšmingi. O daugelyje kultūrų nuo seno į sapnus buvo žiūrimta rimtai, laikoma, kad per sapnus žmogus bendrauja su dievais“. Pasak psichologo, sapnai gali būti kur kas naudingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsio. Per juos mes galime spręsti savo problemas, įveikti baimes, gauti atsakymus ir net keisti savo gyvenimą. Sapnai – tai pasaulis, kuriam mes galime vadovauti, tereikia įdirbio.

– Kas yra sapnai ir kodėl mes sapnuojame?

– Psichologiniu požiūriu sapnai, remiantis daugeliu teorijų, yra mūsų pasąmonė. Tai yra tai, ką mūsų sąmonė atstumia dieną, tai, kas esant sąmoningam nepriimtina. Žmogus juk yra įpratęs gyventi taip, kaip reikia, kontroliuoti save, savo veiksmus, norus, žodžius, charakterį ir gyvenimo būdą ir t.t. Tad tai, ką dieną jis sau draudžia ir jo sąmonė išstumia – atspindi ir parodo sapnai. Apie tai daugiausiai kalbama Froido teorijoje. Jis pirmas iš psichologijos tėvų pradėjo nagrinėti sapnus. Tai reiškia, kad pažindami sapnus, mes galime pažinti savo šešėlinę pusę, būtent tą, kurios dieną sąmoningai protaudami neprisileidžiame. Tikrai yra ir tai, ką mes suvokiame dieną, ir tai, ką sapnuojame naktį. Tai dvi medalio – žmogaus pusės. Mūsuose sapnai yra nurašomi, neva nereikšmingi. O daugelyje kultūrų nuo seno į sapnus buvo žiūrima rimtai, laikoma, kad per sapnus žmogus bendrauja su dievais. Senovės Graikijoje būdavo net specialios patalpos, į kurias žmonės eidavo miegoti, tikėdamiesi sapnuose sužinoti tam tikrus atsakymus.

– Kokia sapnų reikšmė žmogui?

– Kai žmogus užmiega, jo sąmonė atsijungia ir įsijungia pasąmonė. Sapnai mums sukuria tam tikrą filtrą, simbolius, o tie simboliai yra kalba, kuria su mumis bando bendrauti pasąmonė. Sapnai atskleidžia žmogaus slaptus norus, baimes, tikrąjį charakterį – tą antrą medalio pusę. Galbūt dieną vienas žmogus yra rimtas direktorius, varžomas socialinių ir kitų normų, o naktį jis sapnuoja, kaip laksto po pievą. Tai reiškia, kad toks žmogus į pasąmonę išstūmė savo vidinį vaiką. Arba žmogus bijo, sunkiai bendrauja su žmonėmis, bet reikia ir tą daro darbo ar mokslų metu. O naktį jam gali sapnuotis košmarai apie žmonių baimę.

– Dažnai sakoma, kad sapnuojame tai, apie ką daugiausia galvojame. Yra tiesos?

– Yra tiesos. Jeigu kažko baiminamasi dieną, tai persikelia ir į sapnus. Dieną blogas mintis stumiame į šalį, nenorime kankintis, garsiai nepripažįstame savo baimių, o sapne jos vėl ateina. Todėl sapnus apskritai galima skirstyt į kelis tipus. Pirmasis, kaip minėjau, išstumti į pasąmonę dalykai. Antras tipas – dienos mintys ir įvykiai, dienos eigos atspindėjimas. Toks tarsi sapnų balastas. Trečias tipas – tai yra tai, kas vadinama kolektyvine pasąmone, archetipai, intuicija.

– Kas yra toji kolektyvinė pasąmonė?

– Tai yra viskas, kas egzistuoja už asmenybės ribų. Lengviau suprasti lyginant žmogų su kompiuteriu. Kompiuteris – tai žmogus ir jo asmenybė. Jame yra tam tikra informacija, žinios, suvokimas, tam tikros ribos. Ir yra internetas, prie kurio prisijungus randame neišmatuojamus klodus informacijos – tai ir būtų kolektyvinė pasąmonė, kolektyvinis informacinis laukas. Sapnuose mes ir prisijungiame prie savojo interneto – kolektyvinės pasąmonės. Daug idėjų žmonėms kilo būtent sapnuose. Juk Mendelejevas savo cheminių elementų periodinę lentelę taip pat susapnavo. Iš kur? Juk jis jos nežinojo, jam tokią mintį atsiuntė sapnas iš kolektyvinės pasąmonės. Taip yra pasisekę ne vienam mokslininkui ar menininkui. Sapne žmogus yra atviresnis kolektyvinei pasąmonei, universumui už asmenybės ribų.

– Ar yra kokios nors universalios sapnų reikšmės? Galima pasikliauti sapnininkais?

– Vanduo, upės dažnai reiškia jausmus, pinigus. Namas dažnai reiškia patį save: rūsys – pasąmonė, palėpė – tai, kas mūsų galvoje, per vidurį – tai, ką jaučiame. Tiesa, sapnininkais ar universaliomis reikšmėmis per daug pasitikėti nereikia, geriau taikyti individualią interpretaciją ir kelti klausimą: „ką man tai reiškia“? Tie, kurie mano, kad sapne negalime bendrauti su mirusiu žmogumi ar kad jį sapnuoti apskritai yra blogis, gali labai klysti. Sapnas, tarkime, apie mirusią močiutę, gali reikšti besąlygiško meilės, saugumo trūkumą, o nebūtinai pavojus.

– Kaip suprasti, ką sapnai mums bando pasakyti? Į ką reikia atkreipti dėmesį?

– Niekuomet į sapno prasmę nereikia žiūrėti tiesiogiai. Jeigu važiuojame ir mus vejasi žmona su kirviu, tai dar nereiškia, kad tai yra žinutė apie žmoną. Sapne viskas yra simboliška, metaforiška, perkeltinės prasmės. Kiekvienas žmogus yra individualus, nežiūrint to, kad kai kurie simboliai gali būti universalūs, jie ne kiekvienam reiškia tą patį. Vienam žmogui automobilis asocijuosis su kažkuo geru, saugumu, o tai reikštų, kad realybėje jam trūksta saugumo gyvenime, komforto zonos, o kitam tas pats automobilis gali reikši norą pabėgti nuo kokių nors problemų. Sapnus reikia analizuoti pagal tai, kiek jie mūsų norus ar baimes atspindi tikrame gyvenime. Analizuojant sapnus, labai svarbu atkreipti dėmesį, ką tuo metu sapne jautėme: baimę, džiaugsmą, pasitenkinimą, siaubą ir t.t. Tai jau bus ir skirtinga simbolika.

– Ką daryti tiems, kurie savo sapnų neatsimena, tiesiog išlieka jausmas, kas sapnas buvo blogas?

– Neatsimename sapnų dėl to, kad nenorime, pasąmoningai draudžiame sau atsiminti. Kad išmoktume atsiminti sapnus, mums gali pagelbėti toks paprastas dalykas, kaip sapnų dienynas. Tai reiškia, kad pasiimate sąsiuvinį, į kurį bus užrašomi tik sapnai. Gulant miegoti šalia pasidedame tą sąsiuvinį su rašikliu ir mintyse duodame sau programą, kad atsiminsime tai, ką sapnuosime, ir pabudę užsirašysime sapną. Taip pašalinamas sapnų blokavimas, iki tol neleidęs jų prisiminti.

– Kuo toliau mums naudingas tas sapnų dienynas?

– Jis padeda sekti, ką susapnuojame per ilgesnį laiką. Ryte vienoje lapo pusėje reiktų užrašyti sapną, o kitoje savo interpretaciją apie jį. Po kurio laiko galima žiūrėti, kokie sapnai, jausmai, kvapai sapnuose, vaizdai ar įvykiai kartojasi, kokios tendencijos. Kai žmogus pradeda atsiminti – užrašyti sapnus, juos analizuoti, jis išsprendžia daug vidinių konfliktų. Tai labai svarbu, norint pasiekti santarvę su savimi. Pasikartojantis sapnas mums siunčia žinią, vienam tai gali būti žinia, kad reikia įveikti vieną ar kitą baimę, o kitam apie gyvenimo pokyčius. Sapnai yra įrankis eiti į priekį, augti, tobulėti mūsų asmenybei.

– Kiek sapnų susapnuojama per naktį?

– Apytiksliai nuo 5 iki 8 sapnų. Ir žmonės dažniausiai prabudę pamena tik vieną ar kelis paskutinius. Bet jei mintyse koduotume save atsibusti po kiekvieno sapno, prisimintume jų daugiau, tiesa, miegas nebūtų toks kokybiškas, tad lazdos perlenkti irgi nereikia. Beje, dienos metu susapnuoti sapnai dažniausiai nėra reikšmingi, tai sapnų balastas. Informatyviausi yra nakties sapnai.

– Ar galima mintimis užsisakyti, ką sapnuoti?

– Galima. Užsakomuosius sapnus naudinga pasitelkti tada, kai turime kokią problemą, kurią nežinome kaip išspręsti, ar klausimą, į kurį nežinome atsakymo. Prieš naktį reikia sau pasakyti tą situaciją, kurią norima sapne išnagrinėti, arba įrašyti į sapnų dienyną ir taip „užsisakyti“ tą sapną. Atsakymus gauti labai realu, nes mūsų pasąmonė tai supranta kaip užduotį ir atsakymų ieško kolektyvinėje pasąmonėje, intuicijoje – juos mes ir susapnuojame. Dažnai sakome, kad pildosi tai, ką sapnavome. Vadinasi, užprogramavome, užsisakėme tam tikrus sprendimus, atsakymus, juos sapne gavome ir net nejausdami įgyvendinome. Pasitelkiant sapnus galima spręsti kasdienes problemas.

– Kas yra sąmoningas sapnavimas?

– Sąmoningas sapnavimas yra tam tikras kelių dalių suvokimas apie sapnus ir veikimas juose. Pirma sąmoningo sapnavimo stadija – vadinamasis atsibudimas sapne, kai būtent sapne suvokiame, kad sapnuojame, bet negalime veikti sapno eigos. Antra stadija – kai sapne žmogus gali sąmoningai judėti, pavyzdžiui, skristi, keliauti, eiti. Trečia stadija – kai žmogus gali keisti sapno scenarijų, eigą ir įvykius. Tačiau tam jau reikia labai didelio įdirbio su sapnais ir savimi, sąmone ir pasąmone. Jei žmogus išmoksta keisti sapną, jis keičia ir savo pasąmonę bei gyvenimą.

Įdomu

Sapnuose dažnai keliaujama. Jei žmonės pasidomėtų vietomis, kur keliavo sapnuose, tai labai dažnai tai yra tos vietos, kurios tikrai egzistuoja ir atrodo būtent taip, kaip sapne, tik žmogus nebūtinai yra jose buvęs. Tai vadinama astralinėmis kelionėmis – pabuvojimu ten, kur fiziškai dar nėra buvęs.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“. Respublika.lt

Komentuok su Facebook paskyra: