Riedant puikiu keliu lygia lyg stalas Arizonos plokščiakalnio dykuma, tarp Flegstafo (.Flagstaff) ir Vinslau (Winslow) iš tolo matyti nenatūralus iškilimas. Artėjant atrodo vis didesnis ir statesnis. Vėliau aiškėja, jog jis apie 4 km skersmens. Tai Arizonos meteoritinis krateris, dar vadinamas Berindžerio krateriu.
Indėnai šią vietą ir šiandien laiko dvasių buveine, o baltaodžiai ją atrado tik 1871 metais. 1902 metais prie kraterio iš Filadelfijos atvyko kalnų inžinierius Danielis Berindžeris (Daniel Moreau Barringer), kurį sudomino kraterio kilmė. Po ilgai trukusio dokumentų tvarkymo jis 1906 metais įsigijo žemės sklypą su visu krateriu. Būdamas geologas, įtarė ten nukritus stambų meteoritą. Kraterio tyrimams ir meteorito liekanų paieškoms D. Berindžeris paskyrė 26 metus.
Pradžioje jis atliko matavimus ir skaičiavimus. Pasirodo, spėjamasis meteoritas žemės paviršiuje paliko 174 metrų gylio ir 1250 metrų skersmens dubens pavidalo įdubą su kelių šimtų metrų aukščio suraustu grunto žiedu aplinkui. Paskui savininkas kraterio dugne įrengė bokštą ir ėmė gręžti norėdamas rasti meteoritą. Prireikė daug laiko, pinigų ir pastangų, kol maždaug 410 metrų gylyje (1250 pėdų) rado didelių geležies-nikelio gabalų, o dar pagręžus 42 metrus (1376 pėdas nuo paviršiaus) grąžtas atsimušė į labai kietą daiktą.
Tiriant iškeltą gręžinio uolienų kerną (šerdį) ir aplinkines uolienas, pavyko nustatyti, jog maždaug prieš 50 000 metų 30 000-40 000 mylių per valandą greičiu į Žemės atmosferą įsiveržė meteoritas. Jis turėjo būti apie 50 metrų (150 pėdų) skersmens ir galėjo sverti apie 70 000 tonų. Nuo smūgio į žemę trenksmas turėjo būti neapsakomas. Net už 70 mylių nuo kraterio aptinkama išmestų iš jo uolienų gabalų ir smulkių geležies-nikelio trupinių, kurie saulėje blizga tartum brangakmeniai. Į orą galėjo pakilti apie 100 mln. tonų dulkių ir milžiniškame plote ilgam užtemdyti saulę, o smūgio jėga turėjo būti apie 10 000 tonų spaudimas į vieną kvadratinį colį.
Arizonos krateris yra vienas didžiausių mūsų planetos sausumoje meteorito paliktų pėdsakų. Tyrimai rodo ten esant anomalią zoną. Meteorito krateryje matuojama didesnė Žemės energetika, o netolimų gyvenviečių gyventojai retkarčiais naktimis mato virš kraterio švytėjimą. Dar XX a. pradžioje medikai nustatė specifinę ligą, vadinamą Arizonos karštlige. Ja suserga nuotykių ieškotojai, pasistatę palapines ir netoli nuo kraterio ilgesnį laiką ieškantys nikelio-geležies „trupinių“. Liga, tartum savotiška gripo atmaina, pasireiškia galvos skausmu ir aukšta temperatūra. Yra buvę mirtinų atvejų, įdomu, jog tolėliau nuo kraterio gyvenantys indėnai ir senbuviai šia karštlige neserga.
labai idomu
noriečiau nuvačuoti pasižiurėti