Virš Čeliabinsko sekmadienio naktį vėl švytėjo dangus. Daugeliui miesto gyventojų, dar nespėjusių pamiršti meteorito sprogimo, šis švytėjimas sukėlė ne tik teigiamų jausmų.
Čeliabinsko, visame pasaulyje išgarsėjusio sprogusio meteorito vaizdais, gyventojai nusprendė, kad dangus švyti nuo Šiaurės pašvaistės. Tačiau šiose platumose tokių dalykų nebūna.
Ekspertai netruko įminti mįslę. Sekmadienio naktį dangus mėlynai-balta ir raudonai-geltona šviesa ėmė raibuliuoti artėjant rytui. Pasirodo, šviesos šaltinis – mezosferoje (80-90 km aukštyje) susiformavę sidabriniai debesys. Jie matomi tik tada, kai apatiniai atmosferos sluoksniai tebėra Žemės šešėlyje, o aukščiausius sluoksnius apšviečia iš už horizonto pasirodanti saulė.
Tokie debesys – itin retas reiškinys. Pasak Valstybinio astronomijos instituto vyr. mokslinio bendradarbio Vladimiro Surdino, jie matomi tik šiose platumose – nuo Maskvos iki Čeliabinsko (nuo 45 iki 60 laipsnių į šiaurę ir pietus nuo ekvatoriaus). Tiksliai sunku pasakyti, kaip jie susiformuoja. Manoma, kad iš ledo kristalų. Tačiau galimas daiktas, kad tokiame dideliame aukštyje debesims padeda susiformuoti ir suirusių meteoritų dalelės.
Taip pat skaitykite
2013 metų astronominių reiškinių kalendorius
Paaiškėjo vieno grėsmingiausių Žemei asteroido ypatumai
Matymas per atstumą
Paukščių Tako galaktikoje gyvybei tinkamų planetų gali būti per 60 milijardų
Balandžio pabaigoje į Žemę nukris karinis sovietinis palydovas
Neįgyvendinti žmonijos projektai
Į Žemę nukritę meteoritai ir jų palikti pėdsakai
Britai kosmose užfiksavo garsus, savo dažniu panašius į paukščių giesmes
Asteroidų, skriejančių į Žemę, problema
Gyvybė į Žemę galėjo atkeliauti iš Marso
celiabinsko virai tokie kieti kad jie cigarus pridega nuo degancio pastato