Kas, jeigu asteroidas atsitrenktų į Lietuvos miestą?

Sukurtas projektas „The Killer Asteroids“ parodo, kokiu mastu būtų padaryta kosminio kūno žala, jei šis susidurtų su mūsų planeta. Padarinių intensyvumą galima pasitikrinti konkrečioje vietoje: pavyzdžiui, kokia Lietuvos teritorijos dalis būtų nušluota nuo žemės paviršiaus, jei tam tikro stiprumo asteroidas trenktųsi į Vilnių.

NASA ir Vašingtono Nacionalinio mokslo fondo (NMF) finansuotas projektas leidžia numatyti katastrofos mastą, kurį padarytų į tam tikrą Žemės tašką atsitrenkęs asteroidas ar kometa.

Šioje programoje daroma prielaida, kad mažas asteroidas (maždaug 2,4 metrų pločio) prilygsta mokyklos autobuso dydžiui. Vidutinis asteroidas užima tris futbolo stadionus (maždaug 329 metrų pločio). Na, o didelio, 20 km per sekundę lekiančio, asteroido plotis siektų beveik du kilometrus. Tuo tarpu maža ledinė kometa traktuojama, kaip 109 metrų dangaus kūnas. Vidutinė kometa užima 965 metrų plotį. O didžiausia ledinė milžinė šiame modelyje yra 9656 metrų pločio.

Vartotojai gali pasirinkti bet kurį iš šių dangaus kūnų, bei bet kokį tašką visame pasaulyje, į kurį galimai jis pataikytų. Tuomet žemėlapyje yra išskiriama teritorija, kuri labiausiai nukentėtų nuo šio įvykio. Skirtingomis spalvomis yra pažymimas ir žalos stiprumas.

Pavyzdžiui, vidutinio dydžio akmeniniam asteroidui trenkus į Vilnių, susidūrimo padarinius justų net Diveniškės, Pabradė bei Kaišiadorys. Dar labiau nepasisektų Skaidiškių, Mickūnų ir Lentvario gyventojams, kadangi asteroido smūgio banga sugriautų net plieninius jų pastatus.

Visi šie skaičiavimai buvo grindžiami Purdue universiteto profesoriaus Roberto Marcuso bei jo kolegų sukurtais modeliais. Pagal jį, jeigu „2014 RC“ dydžio asteroidas skrietų tiesiai į Žemę, jis pradėtų irti būdamas 63 100 metrų nuo žemės paviršiaus. Maždaug 23 100 metrų aukštyje jis virstų nuolaužų debesimi, o smūginis oro gūsis mus pasiektų maždaug 1,17 minutės vėliau. Tuo tarpu sukelto garso stiprumas prilygtų intensyvaus eismo keliamam triukšmui.

Šis asteroidas arčiausiai Žemės praskriejo šį sekmadienį virš Naujosios Zelandijos 18 val. ir 18 min (mūsų laiku). Žemė nuo jo nenukentėjo, tačiau, kaip praneša NASA, asteroido orbitoje mūsų planetos „apylinkės“ dar atsidurs ir ateityje.

Technologijos.lt

Komentuok su Facebook paskyra: