Iš aplink Marsą 400-1300 kilometrų aukštyje skriejančių palydovų sunkoka aptikti planetoje gyvybės pėdsakų. Bet Baltarusijos Mokslo Akademijos prezidentas Kuprevičius yra įsitikinęs, jog Marse tebėra aukšto lygio civilizacija.
Kai kurie JAV mokslininkai mano, kad gyvybė Marse galėjo žūti dėl nukritusių asteroidų ir atmosferos išretėjimo. Bet kerpės ir dumbliai kaip ir Antarktidoje galėjo prisitaikyti prie rūsčių sąlygų. Tokią galimybę atskleidė NASA laboratorijose sukurto Marso klimato modeliavimas. Kitų nuomone, giliau po paviršiumi ir dabar gali būti išlikę sudėtingesnių gyvybės formų.
2001 m. spalio 24 d. į orbitą aplink Marsą įskriejo erdvėlaivis Mars Odissey. Jis turėjo parinkti ir ištirti nusileidimo vietas dviems savaeigiams robotams – marsaeigiams. 2004 metų sausyje Marse sėkmingai nusileido du NASA marsaeigiai. Abu jie svėrė maždaug po 150 kg ir kasdien turėjo įveikti po 100 metrų. Spirit nusileido Gusevo krateryje ir jį pervažiavęs persikėlė į Bonevilio kraterį, 0 Opportunity dirbo už 11 000 km nuo Spirit Meridiane Planum vietovėje. Pirmos robotų darbo dienos nuteikė optimistiškai. Jie sėkmingai gali judėti ir greičiau, todėl jų greitis buvo padidintas iki 177,5 m per dieną.
Į marsaeigius dedamos didelės viltys. Pagrindinis abiejų robotų tikslas – ieškoti vandens. Todėl gyvybės paieškoms didelių vilčių nebuvo skirta. Marsaeigiai dirba labai našiai, o jų darbo rezultatai neretai kelia galvos skausmą tyrinėtojams.
Spirit surado smulkių 3-4 mm skersmens hematito rutuliukų, kurie galėjo susiformuoti tik vandenyje. Jis nufotografavo kietų uolienų pailgas praplovas, kurias galėjo padaryti irgi tik vanduo. Spirit spektrometrai užfiksavo didelius kiekius sieros druskų, o jos išsiskiria lėtai garuojant tirpalui. Šie ir kiti marsaeigio atradimai patvirtino, kad planetoje praeityje buvo aktyvi vandens veikla.
Opportunity padarytos nuotraukos Erelio krateryje rodo uolienas, gal prieš 3 mlrd. metų buvusias vandenyje. Labai svarbus šio roboto darbas – nufotografuoti Marso debesis, kuriuose yra ledo kristalų. Tačiau vos pradėjęs greičiau judėti, Opportunity įstrigo poros metrų aukščio kopose, prieš tai nufotografavęs miniatiūrinį tornadą.
Ir vis dėlto daugiausia informacijos kol kas gaunama iš erdvėlaivių, skriejančių orbitose apie planetą. Iš paviešintos informacijos susidomėjimą kelia Marso paviršiaus spalvų kaita skirtingais metų laikais. 2001 metų gegužio mėnesį spaudos konferencijoje, skirtoje Marso anomalijoms, Van Flandernas demontravo iš Mars Global Surveyor gautas nuotraukas su medžiais, infrastruktūros elementais, naujus „marsietiškos grafikos“ pavyzdžius. Pavasarį, lirpstant ašigalių ledo kepurėms, keičiasi jų pakraščių spalva. Patamsėjusi spalvos dėmė tarsi vandens banga slenka link pusiaujo maždaug 35 km per parą greičiu. Tai gali būti vėjo audros ir augalijos spalvos kaita.
Astronomas Slaiferis dar 1954-1956 m. Marso priartėjimo metu tirpstančių ledo kepurių pakraščiuose nufotografavo žalius plotus, kurie rudenį keitėsi į rudus ir net pilkus. Lakono mazge, kur 1948 m. buvo užfiksuota dykuma, jau 1952 m. atsirado Prancūzijos ploto dydžio tamsi dėmė, 0 bendrame planetos fone yra maždaug 1500 km skersmens raudona dėmė, vadinama Helaso sritimi. Ji keičia spalvą per parą. Susidaro įspūdis, jog tai žiedų jūra: rytą jie išsiskleidę sušvinta, o vakare užsisklendžia. Kai į tą vietą nusileido Mars-3, monitoriuje pasirodė pirmi vaizdai, bet po 20 sekundžių vaizdas dingo, lyg kažkas išjungė kamerą.
Atskirose planetos vietose vykstantys pasikeitimai keisti ir nesuprantami. Vadinamasis Nefeso-Tota kanalas 1939 metais buvo vos pastebimas, 1941 metais – padvigubėjo, o 1958 metais virto plačia juosta.
Žinomas rašytojas fantastas Artūras Klarkas, 2001 m. susipažinęs su gautomis iš Marso nuotraukomis, pareiškė: „Aš visai rimtai tvirtinu, kad naujos Marso nuotraukos byloja apie toje planetoje vykstančius sezoninius pokyčius, neginčijamai susijusius su ten esama augalija!“ 0 A. Klarkas tuščiai žodžių nesvaido. Jis yra išpranašavęs daug kosminių dalykų.
Nesuprantami reiškiniai XX a. ne kartą stebėti Tarsio srityje. Pavasarį ten susidaro W formos debesys ir išsilaiko apie keturias savaites. Raidės kraštinių ilgis siekia kelis šimtus kilometrų, o tų linijų projekcija planetos paviršiuje sutampa su didžiųjų „kanalų“ linijomis.
Pagaliau paviešinta nemažai dalykų, susijusių su šiuolaikine Marso civilizacija, nors žodžio „civilizacija“ NASA nevartoja. Daugelis nepriklausomų ekspertų galvoja, jog ta informacija tik pavieniai trupiniai. Tuo tarpu kur kas svarbesni dalykai nuo visuomenės slepiami. Maždaug taip, kaip NSO ar vyriausybės ryšius su ateiviais.
Įdomus objektas aptiktas poliarinės ledo kepurės pakraštyje. NASA jį pavadino „prožektoriaus spinduliu“. Tai kylio formos objektas, kurio apačia ir viršus yra visiškai skirtingų fizinių savybių. Tyrinėtojai mano, kad tai peršviečiamas stogas.
Tokią prielaidą leidžia daryti ir Mars Global Surveyor 2000 metais iš orbitos atsiųstos nuotraukos. Marso paviršiuje matomi pusiau skaidrūs iki 18 m skersmens vamzdžiai, įleisti į planetos įdubas. Tie vamzdžiai per visą ilgį turi vienodais tarpais išsidėsčiusias baltos spalvos atramas. Kai kurie mokslininkai mano, jog vamzdžiai skirti vandeniui transportuoti, o gal tai uždaros judėjimo magistralės.
Ir tikrai ne gamtos kūrinį Marso Acidalijos lygumoje nufotografavo erdvėlaivis iš orbitos. Ten aiškiai matomi gofruoti su standinimo žiedais vamzdžiai. Jų storis keičiasi nuo 40 iki 170 metrų, o vietomis tarsi pūslės praplatėjimai siekia iki 200 metrų. Jie tęsiasi kilometrus ir sudaro sistemą. Stambiu planu nuo „pūslių“ matomi Saulės atspindžiai. Tyrėjai juos pavadino „stikliniais sliekais“. 0 Artūras Klarkas, pamatęs tas nuotraukas, pasakė: „Aš matau paaiškinimą – kas yra tas Marso „stiklinis sliekas“. Kokių jis dydžių? Tai viena pačių neįtikinamiausių nuotraukų, padarytų kosmose.“ Ir jis neturi jokių oficialių komentarų.
Yra dalykų, kurie kaip nereikšmingos senienos buvo paviešinti, todėl sunku įsivaizduoti, kas naujo dabar žinoma apie Marsą.
kažkodėl net neužsiminta apie dabartinio marsėeigio „atradimus“.Todėl ir suridaro spatumo įspūdis – mes dar daug ko nežinome…
Neužsiminta, nes tas straipsnis akmens amžiaus senumo 🙂