Rusas Z. Sitchin, tapęs amerikiečiu išgarsėjo aiškindamas Šumerų molio lenteles. Jo darbas, paviešintas daugybėje knygų, nagrinėja kaip Šumerai matė savo sukūrimo istoriją. Trumpai tariant planetos Nibiru gyventojai (Anunnaki) atvyko į Žemę išgauti aukso. Vienam Anunnaki pasisekė ir sukūrė žmogų ar lulu (lulu = darbininkas) genetinės inžinerijos būdu. Anunnaki pasitraukė iš Žemės ir paliko ten žmones.
Beje Z. Sitchin netvirtina, kad tai yra būtent tai, kaip viskas įvyko. Jis mato save labiau kaip vertėją, įžvelgiantį svarbų ryšį tarp šiuolaikinio mokslo ir religijos. Kadangi Sitchin yra vienas iš nedaugelio žmonių, galinčių perskaityti Šumerų raštus, ne bet kas gali atmesti jo teoriją. Tačiau jo istorija glaudžiai sutampa su vėlesne Enuma Elisj, Babilono sukūrimo istorija, kas galėtų būti matoma kaip netiesioginis Sitchin teorijos patvirtinimas.
Šią informaciją pavyko rasti internete. Tai Reptilijų Doktrina, pagal kurią jie valdo Žemę ir mus, jos gyventojus. Visai gali būti, kad tai surašyta žmogaus ranka, bet žmogus tai surašęs turėjo tikrai daug žinių apie tai kas vyksta.
Annunaki – Slaptoji Doktrina
Iliuzija bus tokia didžiulė ir viską apimanti, kad dauguma liks nieko nesupratę.
Tie kas supras bus laikomi bepročiais.
Mes elgsimės taip, kad jie nematytu, kad mes su tuo susiję.
Mes pastoviai laikysime iliuziją egzistavime.
Savo tikslo mes sieksime lašas po lašo, kad jie niekada mūsų neįtartu. Tai apribos galimybę matyti pasikeitimus, kai jie vyks.
Mes visada santykinai stovėsime aukščiau, kadangi mes žinome Absoliuto paslaptį.
Mes visada dirbsime kartu ir būsime surišti kraujo bei paslapties ryšių. Mirtis ištiks tą, kuris prakalbės.
Mes laikysime jų gyvenimus trumpais ir protus silpnais, apsimesdami, kad darome priešingai.
Mes visada naudosime technologijas ir mokslo žinias subtiliu būdu, kad jie niekada nesuprastu kas vyksta.
Mes naudosime minkštuosius metalus, senėjimo greitintojus ir raminamuosius maiste, vandenyje ir ore.
Jie bus apkloti nuodais visur kur bepasisuks. Minkštieji metalai privers juos prarasti protą.
Mes prižadėsime išgydyti juos nuo viso to, kai, tuo tarpu, duosime tik dar daugiau nuodų.
Nuodai įsigers per jų odą ir burną, sunaikindami jų protus ir dauginimosi sistemą.
Nuo viso to jų vaikai gims negyvi o mes maskuosime šią informaciją.
Nuodai bus paslėpti visame kas juos sups, ką jie valgys, gers, kuo kvėpuos ir kuo bus apsirengę.
Mes turėsime būti be galo sumanūs, nes jų nuovoka stipri.
Mes mokinsime juos, kad nuodai yra gėris, gražių vaizdų ir muzikos pagalbą.
Tuos, į kuriuos jie kreipsis pagalbos, mes pasamdysime platinti mūsų nuodus.
Jie matys mūsų produktus naudojamus filmuose, augs priprasdami prie jų ir niekada nesužinos jų tikrosios paskirties.
Kai jie gimdys, mes suleisime nuodų į jų vaikų kraują, sakydami, kad taip mes juos gelbėjam.
Mes pradėsime kuo anksčiau, kai jų protai dar jauni ir atakuosime jų vaikus tuo ką jie mėgsta labiausiai – saldumynais.
Kai jų dantys supūs, mes pripildysime juos metalais, kurie žudys jų protą ir vogs jų ateitį.
Kai jų gebėjimas suprasti bus paveiktas, mes sukursime vaistus kurie juos susargdins o tada sukursime dar daugiau ligų ir dar daugiau vaistu.
Mes paversime juos paklusniais ir silpnais prieš mūsų valią.
Jie augs depresijoje, lėti ir nutukę ir kai jie ateis pas mus pagalbos, mes jiems duosime dar daugiau nuodų.
Mes sukoncentruosim jų dėmesį į pinigus ir materialines gėrybes, kad jie niekada negalėtu susijungti su Aukščiausiuoju Aš.
Mes išblaškysime jų dėmesį paleistuvystėmis, malonumais ir žaidimais, kad jie niekada negalėtu būti viena su Vienybės Esatimi.
Jų protai priklausys mums ir jie darys tai ką mes norėsime. Jeigu jie nepaklus, mes rasime būdu, kaip integruoti protą veikiančias technologijas į jų gyvenimus.
Mes naudosime baimę, kaip ginklą.
Mes skirsime jų vyriausybes ir opozicijas jose. Ir valdysime abi puses.
Mes visada slėpsime savo tikslą, bet įgyvendinsime planą.
Jie dirbs mums, o mes jų dėka lobsime.
Mūsų šeimos niekada nesimaišys su jų. Mūsų kraujas visada bus švarus, nes taip turi būti.
Mes priversime juos žudyti vieni kitus, kai mums to reikės.
Mes laikysime juos atskirtus nuo Aukščiausios Tiesos, dogmomis ir religijomis.
Mes kontroliuosime kiekvieną jų gyvenimo žingsnį nurodydami ką daryti ir kaip.
Mes juos paslaugiai vesime tuo keliu, priversdami patikėti, kad jie patys juo eina.
Mes kurstysime priešiškumą tarp jų, per mūsų frakcijas.
Kai tarp jų nušvis šviesa, mes ją sunaikinsime išjuokdami arba nužudydami, kaip mums bus patogiau.
Mes priversime juos išplėšti vieni kitiems širdis ir žudyti savo vaikus.
Mes pasieksime tai naudodami neapykantą, kaip mūsų sąjungininką ir pyktį, kaip mūsų draugą.
Neapykanta visiškai juos apakins ir niekada nematys jie per savo konfliktus kas iš tiesų jų valdovai. Jie bus per daug užsiėmę žudydami vienas kitą.
Jie maudysis savo pačių kraujyje ir žudys savo kaimynus taip ilgai kiek mums to reikės.
Mes turėsime iš to daug naudos. Kadangi jie nematys mūsų, kadangi jie negali mūsų matyti.
O mes ir toliau klestėsime dėka jų karų ir jų mirčių.
Mes kartosime tai vėl ir vėl, kol mūsų galutinis tikslas bus pasiektas.
Mes priversime juos gyventi baimėje ir pyktyje per vaizdus ir garsus.
Mes pasinaudosime įvairiais instrumentais, kad tai pasiekti. Tuos instrumentus mums pagamins jie patys.
Mes priversime juos neapkęsti savęs ir kaimynų.
Mes visada slėpsime nuo jų Dievišką Tiesą, kad mes visi esame viena. Jie neturi to niekada sužinoti.
Žingsnis po žingsnio mes artėsime prie savo tikslo.
Mes atimsime iš jų žemę, resursus ir turtus, kad galėtume juos visiškai kontroliuoti.
Mes apmulkinsime juos priversdami priimti įstatymus, kurie atims iš jų net tą dalį laisvės kurią jie dar turi.
Mes sukursime monetarinę sistemą, kurį įkalins juos amžiams, išlaikydama juos ir jų vaikus skolose.
Kai jie susiburs į krūvą, mes paversime juos nusikaltėliais ir pateiksime pasauliui savo versiją, kadangi mes valdome informacines priemones.
Per mūsų valdomą spaudą ir televiziją, mes kontroliuosime informacijos srautus mūsų naudai.
Jei jie sukils prieš mus, mes sutraiškysime juos kaip vabzdžius. Nes jie yra silpnesni ir už juos.
Jie bus bejėgiai ką nors padaryti, nes jie neturės ginklų.
Mes pasamdysime dalį jų pačių, kad įgyvendintu mūsų planus. Mes prižadėsime jiems amžinąjį gyvenimą, bet jie jo niekada neturės, nes jie nėra vieni iš mūsų.
Samdiniai bus vadinami „Inicijuotais“ ir bus priversti patikėti klaidingais būdais, kaip pasiekti Aukščiausiojo Karalystę. Šių grupių nariai manys, kad yra vienybėje su mumis niekada nežinodami tiesos. Jie negali sužinoti tiesos, kad neatsisuktu prieš mus. Už jų darbą mes juos apdovanosime žemiškais daiktais ir aukštais titulais, bet jie niekada netaps nemirtingais, kaip mes, ir niekada negaus Šviesos ir nekeliaus į žvaigždes.
Jie niekada nepateks į aukštąsias sferas, nes savo rūšies žudymas uždaro kelius į Aukščiausiojo Karalystę. Šito jie niekada nesužinos.
Tiesa bus paslėpta prieš pat jų nosį, taip arti jų akių, kad jie nesugebės į ją susikoncentruoti, kol jau bus per vėlu.
Ir tokia didelė laisvės iliuzija bus, kad jie niekada nesupras esantis mūsų vergais.
Kai viskas bus sudėliota į vietas, realybė kurią jiems būsime sukūrę, valdys juos. Ši realybė bus jų kalėjimas. Jie gyvens savęs apgaudinėjime.
Kai mes pasieksime savo tikslą, nauja dominavimo era prasidės. Jų protai bus sukaustyti įsitikinimais, kuriuos mes jiems programuojame nuo neatmenamų laikų.
Bet jei jie kada sužinos, kad mes lygūs, tada mes žuvę. ŠITO JIE NEGALI SUŽINOTI NIEKADA.
Jeigu jie kada nors sužinos, kad kartu gali mus sunaikinti, jie imsis veiksmų. Jie niekada negali sužinoti, ką mes jiems padarėme. Nes jei jie sužinos, mes neturėsime kur bėgti. Nes nukritus uždangai jie pamatytų kokie mes iš tiesų. Jie medžiotu mus ir nei vienas žmogus nesuteiktu mums prieglobsčio.
Tai slaptas paktas, pagal kurį mes gyvensime dabartinį ir būsimus gyvenimus. Ši realybė peržengs daug kartų ir gyvenimų.
Šis paktas yra sutvirtinamas krauju – mūsų krauju.
Mes – tie, kurie atvykome iš dangaus į Žemę.
ANNUNAKI
Šis paktas negali egzistuoti nei rašytas nei žodžiu. Nes jeigu apie jo egzistavimą sužinos, sąmoningumas sukels tokią Aukščiausio Kūrėjo įniršio bangą prieš mus, kad mes būsime nusviesti į gelmes, iš kurių atėjome ir liksime ten iki begalybės pabaigos.
Šaltinis: exlab.lt
Taip pat skaitykite
Mergina laiko savo širdį rankose
Mongolijos kirminas
Inuaki. Reptilija manyje gyvena (IV dalis)
Britų mokslininkas teigia: žmonės yra ne iš Žemės
Ateiviai ir NSO. Interviu su ufologu Luku Devita
Britai paviešino šimtus slaptų NSO bylų
1954-ieji. Ateiviai įsiveržia į Europą
Žemės genijai tai ateivių palikuonys- teigia tyrinėtojai
Lakūno kontraktas su ateiviais?
Ateivių pagrobimas
As a kiek skeptiskai ziuriu I Zacharijaus darbus. Jie daugiau filosofiski nei moksliski. Vel gi – ar man kalbeti – as joks ne sumeru kalbos zinovas – as inzinierius. Bet Mano didelis autoritetas – Erikas Van Dunikenas – Zacharijaus bendrazygis (ne draugas) „senoves ateiviu“ temoje, sako kad kai kuriom Zacharijaus mintim jis nepritare. Labai teisingai pastebeta kad pats Stichinas negavo jokio sumeru kalbos issilavinimo jis nebuvo jokiu senoves kalbu mokslininku ir joko sertifikato ar legalaus dokumento patvirtinancio jo zinias neturejo. Kai kuriu saltiniu ziniomis ta ka Zacharijaus suprato vienaip galetum issifruoti kitaip. Lygiai su tokiu paciu pasisekimu ir ne taip gresmingu rezultatu. Kalbant apie Nibiru ir jos paslaptinga skraidyma – remiantis mano ziniomis Erikas nesutiko su ta teorija (o, come on! – niekas Black Knight palydovo negali patvirtinti). Remdamasis tuo faktu, kad pasaulyje siai dienai be galo daug megeju astronomu. Jie tikrai atskleistu itarima apie kazkokia planeta, kuri arteja ar tolsta nuo musu. MOkslas galu gale turetu veiau pripazint. Taciau mokslas kaip ir megeju burys tyli, nes niekas nieko panasaus neranda. Taigi man piesiasi kad gerb. Zacharijus – neeiline asmenybe, bet ne daugiau nei spelijimas ir to speliojimo pasekoje filosofija. Sitoj vietoj labia svarbu nenutrukti nuo realybes. Be abejo jis buvo visu mum zinomu „senoves ateiviu“ teorijos ikvepejas. Kas liecia anunakius – jie minimi kaip kad butu ateiviai – velgi tarp (negaliu patiketi kad taip sakau) mokslininku gali buti traktuojami kiek kitaip. Vienas dalykas man visiskai aiskus! ir to niekad nepaneigsi. Ju zinios apie astronomija ir tiksliuosius mokslus turejko buti is kazkur gauti. Jie neturejo priemoniu savo teiginiaums patvirtinti. O mes tik siandien turim. Ir jei tai nekelia klausimo tai as nezinau kas verta tyrineti is viso.
Tereikia pastebėti ir ne visus teiginius suprast tiesiogiai, bet taip iš tikrųjų yra ir vyksta kasdieniame mūsų gyvenime, mes tiesiog nesigiliname į tokius dalykus, nesigiliname į save, nes mums labiau rūpi mados, vaikinų (aš turiu omenyje beprasmiškos) problemos. Juk mes nežinom ką žino mokslininkai, kokios yra slaptos ir be galo saugomos teritorijos. O aš iš dalies tikiu tais annunakiais, nes teko jais domėtis daugiau ir informacija sutampa su realybe. 🙂
Busiu istikimas sau ir kiek uzsispyres anunakiu atzvilgiu. Tiesa yra ta kad mes nezinom, ir vertimas anunakis – pazodziui (or so to say) reiskia karaliski palikuonys. Jei manai kad as labai gudrus – klysti – as laikau Wiki kitame pusapy. Bet… as galiu isversti :-). Taigi ju kilme yra misle is tikruju. As tikejau ju „ateiviskumu“ iki to laiko kol isgirdau kiek kitokia nuomone. Man paciam ne visai aisku ar jie buvo „tie“, ar jie bendravo su „tais“, ar jie buvo „semigods“ = ateivio ir zemes moters (kazkodel visi sako kad zemes moterys ateivius viliojo savo groziu, kaip vyrai? ateiviu moteru akimis? ar jau taip moterys ateives buvo neisrankios ar zemes vyrai per daug pasikele?) palikuonys. Taip kad as susilaikau nuo vienareiksmio anunakiu apibrezimo. Ir lieku prie tos pacios nomones kad istorijos vadoveliai yra arogantiskai savanaudiski sakydami viskas cia zemes zmogaus nuopelnas. Netikiu ir netikesiu. O apie galvojima uz „dezutes“ ribu – nesilaikyma stereotipu as totaly uz. Nori suprast aplinka – stenkis suprast aplinka o nekisk ja I remus. As pavyzdziui esu skaites, o gal girdejes, kad musu dimensijoj yra be musu dar trys gyvybes formos: augalai. gyvunai ir vabzdziai. As galvoju kad mes viena diena ismoksim susikalbti ir gyventi kartu harmonijoj. Va tada mes ismoksim matyti ir grdeti. Jei busim prilipe prie arogantisku stereotipu – mes pasunkinsim patys sau gyvenima. As negaliu patiket savo paties arogancija – kalbu uz visa zmonija. pats laikas mane nupilti saltu vandeniu. nezinau kodel bet kai kalbu apie ta tarpusavio supratima man galvoj svieciasi „Voinech Manuskriptas“. Tarp kitko puiki tema.