Inuaki. Reptilija manyje gyvena (V dalis)

Aryana Havah (Ariana Chava) „Inuaki. Reptilija manyje gyvena“ Tai, Rumunijoje gyvenančios psichologės , Ariana Chava pokalbis, su neįprastu berniuku, kuris sako kad praeitą savo įsikūnijimą gyveno planetoje Inua, kurį randasi šalia Oriono. Dialogo metu Deividas pasakoja Arianai apie tą planetą, gyvenimą joje, o taip pat mūsų planetą žemę ir jo atėjimo į žemę tikslą.

A.: Šiandiena mes galėtume pakalbėti apie tam tikrus gydymo ir terapijos būdus.
D.: Taip.
A.: Ar galėtum ką nors pasakyti apie vėžio gydymą ?
D.: Liga atsiranda tada, kai žmogaus veiksmai pradeda prieštarauti Matricai. Jeigu jisai atsisako savo misijos arba neša savyje karminį atspaudą, tada pasireiškia liga. Kartais liga būna įgimta, siela ateina su šia problema, bet vis tik visada yra galimybė išsigydyti. Reikia suprasti, kad tai ne bausmė, o, atvirkščiai, didžiulė pagalba. Tie, kas turi galimybę apsivalyti per ligą, labai brangūs Kūrėjui.
A.: Bet tai juk kvaila.
D.: Kodėl ? Ar tu nenorėtum perspėti savo vaiko, prieš jam padarant nepataisomą klaidą, dėl kurios jisai amžiais kentės ? Tą patį daro ir Matrica. Siunčia perspėjimą. Jei žmogus paklausytų, jis grįžtų į teisingą kelią, apvalytų savo mintis, formą ir energijas, ir pasveiktų. Deja, to niekas nežino.
A.: Gerai, duok man pavyzdį ką reikia daryti ?
D.: Duok man konkretų asmenį, apie ką norėtum žinoti.
A.: Turiu pacientę, pas ją auglys kepenyse. Ką jai daryti ?
D.: Pirmiausia, ji turi žinoti, kad auglys – tai gyva būtybė, kuri turi savo apsireiškimo programą. Ji atsirado dėka programos, kuri buvo tavo pacientės kūne. Pirmas dalykas, kurį jai reikėtų padaryti, tai pradėti su ja bendrauti. Su ja reikia kalbėtis, be pykčio, su meile. Padėkoti jai, kad ji atėjo į organizmą, pasakyti, kad ji suprato perspėjimą. Paskui jai reikia keisti gyvenimo būdą ir mąstyseną. Jai reikia vengti bendravimo su negatyviais, pesimistiškais žmonėmis, atsisakyti klausytis jų liūdnų pasakojimų, nustoti žiūrėti filmus ir žinias su neigiamu emociniu krūviu, sąmoningai maitintis.
A.: Ką reiškia „sąmoningai maitintis“?
D.: Reikia prisilaikyti režimo. Atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų ir cheminių medžiagų, kad viskas būtų kuo natūraliau. Naudoti tik natūralų muilą ir nieko daugiau. Vengti chloro ir fluoro.
A.: Kiek laiko jai tai daryti ?
D.: Kol išnyks auglys.
A.: Ir viskas ?
D.: Ne. Kaip jau sakiau, auglys – gyva būtybė. Po to kai padėkos jai, kad jinai atėjo, reikia paprašyti, kad ji išeitų, pasakius, kad žinia priimta ir kad ji pasikeis, ir tikrai reikia pasikeisti, nes kitaip nieko nebus. Kai jinai kalbės su augliu, tegul laiko ranką toje vietoje kur jis yra. Tegul įsivaizduoja kaip iš delno išeina meilė, taika ir ramybė. Tuo pačiu reikėtų paprašyti atleidimo Matricos, paprašyti, kad panaikintų pažeidimus, kuriuos jinai išprovokavo. Labai dažnai įvyksta taip, kad Matrica atsako, atsiųsdama mintis, žmones ar vaizdus susijusius su ta problema. Tai reiškia, kad problema yra būtent ten. Viskas ką reikia padaryti, tai pakeisti to įvykio ar veiksmo poliškumą.
A.: Ar galėtum aiškiau ?
D.: Jeigu kontakto su Matrica metu, man iškyla kaimyno, su kuriuo aš susipykęs, vaizdas, tai problema tikrai esti tame. Reikia pabandyti atstatyti harmoniją. Bet pirmiausiai aš prašau Matricos atleidimo ir prašau leidimo, ištrinti šį pažeidimą. Paskui aš bandau atstatyti santykius su žmogumi ir susitaikyti.
A.: Gerai, o jeigu to žmogaus jau nėra gyvo, arba jis išvažiavo kur nors gyventi ir aš nežinau kur.
D.: Tada reikia pasikalbėti su Matrica, kad ji perduotų visas mintis apie meilę ir harmoniją tam žmogui, kur jis bebūtų. Tai tas pats, jeigu tu prašytum atleisti nuodėmę, kuri, iš tiesų ir yra pažeidimas. Matrica žino, kas tai per nuodėmė ir reaguoja labai greitai ją panaikindama.
A.: Tai reiškia, kad aš galiu paprašyti Matricos atleisti man už nužudymą ir ji atleis ?
D.: Taip.
A.: O paskui aš vėl galiu daryti tą patį ?
D.: Mes kalbam apie atgailą iš visos širdies. Pakartoti klaidą ir prašyti atleidimo, tai paprasčiausiai veidmainystė. Manai Matrica to nesupras ? Čia tas pats, kas bandyti apgauti patį save.
A.: Bet nusikaltimas vistiek yra tyčinis. Ar Matrica vistiek atleis ?
D.: Kartais atimti gyvybę, yra ne tai, kaip atrodo. Tai gali būti egzistuojančio pažeidimo pašalinimas. Tokiu būdu žmogus sumoka žemėje prarasdamas laisvę. Bet Matricoje tai bus užskaityta tik kaip tam tikrų veiksmų subalansavimas.
A.: O jei aš, sakykim, padariau nusikaltimą, kuris nėra susijęs su karma.
D.: Jeigu prašymas eina iš širdies ir tu tikrai atgailauji, Matrica tai užskaitys. Ir vis tik pažeidimas turi būti likviduotas tokiu būdu, kad tai ką padarei sugrįžtu tau. Tokiu būdu žmogus kurį tu nužudei, kitame gyvenime taps tavo žudiku. Kai ateis tas momentas, kai turėsi žūti, dėka to, kad Matrica užskaitė tavo atgailą, tai gali būti pakeista į ką nors kitą. Gal tave tik sužeis, bet tu liksi gyva.
A.: Žodžiu jei aš prarasiu ranką ar koją reikia manyti, kad aš to nusipelniau.
D.: Visai teisingai.
A.: O kaip su tais kuriems persodinami organai ?
D.: Jų gyvybes gelbsti tie, kas jiems skolingi iš praeitų gyvenimų. Kai kurios iš jų, kilnios sielos kurios žino, kad joms brangus žmogus įsikūnijo žemėje tam, kad kentėtų ir kankintųsi už kažką, tuomet jie taip pat prašo leidimo įsikūnyti tam, kad mirdami išgelbėtų jo gyvybę. Nors tai pasitaiko retai. Dažniausiai kalba eina apie sąskaitų suvedimą. Žmogus miršta, bet kiti dėka to gauna galimybę gyventi. Gaunasi tai, kad tas kuris mirė įvykdė savo misiją ir tai jam bus užskaityta per būsimus gyvenimus.
A.: Kai kurie žmonės, kuriems persodino organus, sako, kad savyje atrado įpročių, kurių anksčiau neturėjo. Jie jaučia donoro buvimą. Kaip gali tai paaiškinti ?
D.: Bet koks daiktas, šiuo atveju kūno dalis išlaiko buvusio savininko informaciją. Čia kalbame apie tuos, kuriems anksčiau priklausė tas organas. O žinai, organai juk gyvi ir savarankiški. Jie gali atsiminti įvairius veiksmus ir įpročius žmogaus, kuriam kažkada priklausė. Naujame kūne jie daro tai, ką įpratę daryti. Be to donoras kažkokiu būdu išlaiko ryšį su tuo, kam atidavė organą. Tas ryšys nelieka visam gyvenimui. Tik iki momento, kada bus nuspręsta, kad organas pilnai prigijo ir yra priimtas žmogaus kuris jį gavo. Tai tam tikras palaikymas.
A.: O kodėl kai kas jaučia palaikymą, o kai kas ne ?
D.: Visi turi tai jausti, skirtumas tik sugebėjime tai priimti ir suvokti. Yra žmonių, kurie ieško, nori žinoti tiesą, kiti atsisako net galvoti apie tai, taip sukurdami blokus, kurie neleidžia nė mažiausio ryšio ar perdavimo. Viskas priklauso nuo proto ir norėjimo žinoti Tiesą.
A.: Būna žmonių, kurių kūnas atmeta persodintą organą.
D.: Taip. Arba jiems persodino organą, kurio jie neturėjo gauti arba jiems nepavyko užmegzti su juo ryšio ir susiderinti vibracijų energetiniame lygmenyje. Tokiu atveju kūnas jį suvokia kaip svetimkūnį.
A.: Ką reiktų padaryti, kad kūnas jį priimtų ?
D.: Kalbėtis su juo. Pasveikint jį būnant naujame kūne, padėkoti už pagalbą, paprašyti, kad jis dirbtų su kūnu visiškoje harmonijoje, padėkoti donorui už šią auką, paprašyti Matricos panaikinti išprovokuotą pažeidimą, dėl kurio mes kenčiam. Daugmaž tai reikėtų padaryti. Bet žinai, ko aš nesuprantu ? Kam privesti save iki to, kad tau reikėtų persodinti organą ? Žmogus gali išgydyti save iki to momento, kai jam gali prireikti persodinimo.
A.: Bet juk sakei, kad kai kurios problemos būna karminės.
D.: Būtent, todėl jas ir galima išspręsti kitu būdu, be kančios, per darbus, panaikinančius energijas, privedančias prie tokios karmos.
A.: Kaip tai ?
D.: Tai yra, jeigu tu žinai, kad padarei kam nors kažką negero praeitame gyvenime ir dėl to tau reikės atkentėti, kodėl tau nepadarius kažką gero šitame gyvenime, kad panaikintum negatyvų įrašą.
A.: Būtu nuostabu. Tik, kad mes nežinome, ką, kam ir kada padarėme.
D.: Bet mes galime žinoti. Svarbiausia – panorėti. Tada tau gyvenimas pateiks situacijų, kuriose tu galėsi ištaisyti praeityje padarytus pažeidimus. Ypač dabar, šiuo momentu, žmogus turi galimybę viską ištaisyti. Bet kuris pažeidimas gali būti ištaisytas jeigu tu tikrai to panorėsi. Bet dar svarbiau, gyventi sąmoningai, nustoti skleisti minties energijas, kurios prieštarauja gyvenimui ir dvasiniam tobulėjimui. Jeigu mes nustosime neteisingai elgtis, daryti blogus darbus, jei suprasime, kad visi esame susiję ir, kad esame dalis visko, kas mus supa, kad reikia padėti, jeigu mes aktyviai dalyvausime pusiausvyros išsaugojime, viskas bus puiku.
A.: O kaip tie, kas vykdo blogus darbus nesąmoningai ?
D.: Taip nebūna. Kaip galima elgtis blogai nesąmoningai, kai jūs turite sugebėjimą skirti gėrį nuo blogio…mąstyti. Tu gali ką nors daryti arba atsisakyti tai daryti. Turi galimybę rinktis, remiantis sveiku protu. Kiekvienas darbas, veiksmas arba mintis kenkianti žmogui, augalui, gyvūnui arba Žemei, vadinama veiksmu, kuris prieštarauja Matricai. Tai generuoja negatyvias energijas, kurios sukuria destruktyvius laukus ir grįžta atgal dar didesniu mastu.
A.: Ar jos nelieka Matricoje ?
D.: Anksčiau likdavo, bet jinai tai grąžindavo per vieną ar kelis gyvenimus, priklausomai nuo energijos kiekio. Šiuo metu Žemė ir ją atitinkantis Matricos segmentas turi būti kuo švaresni, todėl visos sukurtos energijos tuoj pat išspinduliuojamos atgal. Tai reiškia, kad per vieną gyvenimą žmogus susidurs su visa energija, kurią sukūrė. Matrica atsisakė ją toliau saugoti. Būtent todėl, šiame gyvenime, mums siunčiamos ligos ir nelaimės. Tai mūsų atpirkimas. Mes gauname tai, ką atidavėme, ko nusipelnome.
A.: Ir tai gerai ?
D.: Žinoma. Tai reiškia, kad mums duota dar viena galimybė judėti pirmyn. Kitaip mums prisieitų pragyventi dar vieną gyvenimą harmonijos atstatymui, o šiuo metu tai jau neįmanoma.
A.: Ar tai reiškia, kad dabar mūsų paskutinė inkarnacija ?
D.: Ne, tai – paskutinė mūsų inkarnacija, kai mes galim išsivalyti karmą. Po pakilimo, į Žemę taip pat ateis sielos, tik tai bus tos kurios nepadarė didelių pažeidimų Matricoje. Ar tu nesupranti, kad Žemė pereina į naują erą…geresnę…dvasingesnę ?
A.: Aš suprantu, tik man sunku įsivaizduoti, kas bus.
D.: Bus tas pats, kaip planetoje Inua. Taika, meilė ir harmonija. Žmonės turi suprasti, kad praėjo karų, konfliktų ir negatyvių energijų laikai. Žemė suvokė visą tai ir dabar juda pirmyn… ir mes su ja.
A.: Kiek laiko prireiks, kad viskas būtu kaip planetoje Inua ?
D.: Tiksliai negaliu pasakyti. Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo lygio. Žemei perėjus kvantinį šuolį, viskas nusistovės jau po 2013 metų, bet, va, kada atsiras visiška harmonija…to nežinau. Apskritai, tai po 2013 metų vasario mėnesio viskas turėtų būti gerai ir iki galo metų situacija nusistovės visiškai.
A.: Kaip supratau po 2012 metų, maždaug metus vyks Žemės ir žmonijos stabilizacijos procesas.
D.: Maždaug…bet tai priklauso…
A.: Nuo ko ?
D.: Žemė įvykdys šuolį 2012 metais. Tie kas pasiliks turės transformuotis minčių lygyje. Jeigu jiems nepavyks ir jie nesugebės, tada Matricos laukas duos dar vieną impulsą „valymui“. Tai reiškia, kad atsitiks dar kažkas gyventojų atrūšiavimui. Tik po to viskas nurims. Bet jeigu žmonija suvoks, tada Matrica nurims ir viskas praeis sklandžiai.
A.: Kaip surūšiuoti gyventojus ?
D.: Per kataklizmus arba ligas. Gali atsirasti nauji konfliktai – egzistuoja daug būdų. Bet kokiu atveju, tai nesvarbu. Būtų labai gaila, jeigu to prireiktų.
A.: Tai yra, nepriklausomai nuo to, kaip žmonės mąstys ar ką darys, po 2012 metų viskas pradės rimti ?
D.: Kiek aš matau… taip.
A.: O mes dar pasimatysim ?
D.: Aš gavau užduotį susitikti su tavimi šiais metai dešimt kartų. Tai – viskas, kas kol kas suplanuota. Bet mes tikrai dar pasimatysime po 2012 metų, tai aš žinau tiksliai.
A.: Ar galėtum pasakyti, kodėl tu nusprendei ateiti pas mane ?
D.: Aš nenusprendžiau, aš buvau pasiųstas. Tai buvo suplanuota mūsų misijoje – susitikti. Todėl aplinkybės ir susiklostė taip, kad mes gautume galimybę.
A.: O kodėl aš ?
D.: Todėl, kad tu turi švarų Inuakų DNR. Tu turi priėjimą ir prie Inua Matricos segmento, ir prie Žemės segmento. Tu – tokia pati kaip aš.
A.: Gali būti, tik aš to dar nesuvokiau.
D.: Ir nereikėjo. Dabartiniai įvykiai buvo suplanuoti ir viskas taip ir atsitiko. Taip turėjo būti. Nuo šios dienos tu pradėsi pažinti savo sugebėjimus, naują informaciją. Naudokis ja.
A.: Būtinai.
D.: Tu pamatysi, tau reikės tuo naudotis. Rumunija – ypatinga šalis, jai skirta misija.
A.: Jau sakei. Kokia misija ?
D.: Iš čia kils naujas supratimas. Iš čia pajudės žmogus, kuris paaiškins ir padės žmonėms suvokti savo misiją. Apie jo atvykimą bus pranešta.
A.: Kas praneš ?
D.: Vienas vyras.
A.: Jis jau gyvena ?
D.: Taip, jis jau senas žmogus. Bet jis sužinojo savo misiją tik prieš kelis metus. Jis jau dabar kalba apie tą, kuris ateis.
A.: Kaip Jonas Krikštytojas ?
D.: Tai siela, kurį išsaugojo daug Jono savybių, beje, jo toks pats vardas.
A.: O jį žino pasaulis. Apie jį girdėjo ?
D.: Tik keli. Dar neatėjo laikas, kad jį išgirstų. Bet liko visai nedaug.
A.: Jis apskelbs naujojo Mesijaus atvykimą ?
D.: Taip.
A.: Ar tai bus Kristus ?
D.: Tas, kuris ateis kaip Švietėjas, turės daugelį aspektų to, kuris buvo Jėzumi. Be to, jis turės dar ir kitų aspektų, kitų būtybių, kurios čia gyveno.
A.: Tu kalbi apie tuos, kurie per amžius skelbė tiesą ?
D.: Taip, apie tuos, kurie atvėrė Tiesą. Tas, kuris ateis, bus apdovanotas visų jų savybėmis.
A.: O jis dar ne čia ? Jis dar negimė ?
D.: Jis negims. Kūnas, į kurį jis įeis, jau čia. Bet jis dar neįėjęs.
A.: Tai reiškia, kad jis įeis į kūną, kuris jau egzistuoja čia, Žemėje ?
D.: Taip.
A.: Tas kūnas Rumunijoje ?
D.: Taip.
A.: Gali pasakyti kur ?
D.: Ne, nes aš to nežinau. Kol kas tai žino tik Matrica. Ir, žinoma, Kūrėjas. Aš žinau tik tai, kas įvyks. Rumunija buvo išrinkta tai misijai. Būtent todėl mūsų šalis bus dalinai saugoma nuo to, kas turi įvykti. Rumunija bus svarbi maisto produktų tiekėja. Be to, ji dar turi ir kitą misiją ateities pasaulyje. Tik aš tau kol kas apie ją sakyti negaliu. Be to, mes gyvenam ant derlingos žemės. Net mūsų augalai tai žino – pažiūrėk, kiek gydomųjų žolelių pas mus auga, kokios jos įvairios. Jos nepakankamai įvertintos. Žmonės galėtų save subalansuoti paprasčiausiai atsigręžę į gamtą…tik jie dar to nesuprato. Tas faktas, kad mes gyvename čia, dabar, šiais laikais, turi priversti mus susimąstyti. Mes turime suprasti, kad tai mūsų šansas evoliucionuoti. Ir dar privalau pasakyti, kad tada, kai jis ateis, jis įeis ir į kūną kuriame jam skirta būti ir į kiekvieną iš mūsų.
A.: Ar galėtum man paaiškinti ?
D.: Kai tik jis įsikūnys fiziškai Žemėje, jo energija prisipildysime kiekvienas iš mūsų, tapdami lygūs jam. Lyg mums kas duotų informacijos, energijos ir šviesos iškrovą ir mes galėsime prisitaikyti prie naujos planetos struktūros. Jo Dvasia įeis į mus ir mes tapsime geresni, tobulesni, išmintingesni. Mes suprasime, kad esame visi broliais. Tai viskas. Šiandien norėčiau baigti.
A.: Prieš užbaigiant pokalbį dar norėčiau tavęs kai ko paklausti.
D.: Prašau.
A.: Ar mes sužinosime, kad mes pasikeitėm. Mes tai suvoksime ?
D.: Taip. Matrica jau pradėjo dirbti su mumis. Jau kurį laiką mes gauname minties energiją iš aukštesnių vibracijų dažnio. Tas energijos perdavimas vykdomas su tam tikru tikslu – pakelti mūsų vibracijas ir energetinį dažnį, kad mes galėtume priimti tą dieviškąją sielą. Kai kurie tai jaučia ir jau pradėjo darbą su savimi. Kiti dar nesuprato, kad pasikeitė. Bet visi mes, be išimties, esame bombarduojami aukščiausiaja energija. Taip pat ją gauna ir Annunakai, tik jiems tai – didžiulis pavojus. Būtent todėl, iš nevilties, jie bando imtis kokių nors veiksmų. Visi šie pokyčiai turi tik vieną tikslą – paruošti mus priimti aukščiausios energijos užtaisą. Visa aukščiausia energija bus duota mums visa per vieną kartą, todėl mūsų kūnas turi būti paruoštas ir apsipratęs, kad ją galėtų priimti. Kai jinai į mus įeis, mes suvoksim tai, apie ką dabar kalbame ir kokią stebuklingą dovaną mes gavom. Lyg kas nors uždegtų šviesą mūsų prote. Mes pradėsime priimti pasaulį kitaip ir galutinai suprasime Tiesą.
A.: Ir mes visi gausime tos energijos vienodai ?
D.: Taip, bet paveiks ji visus mus skirtingai. Kai kurie jos iš viso neįsisavina.
A.: Kodėl ?
D.: Tai tie, kurie pereis į kitus egzistavimo lygius. Matrica tai žino, todėl jiems buvo užblokuotas energijos gavimas. Jiems ši įkrova būtų kenksminga. Jie esti ant kito evoliucijos laiptelio, jų kitas kelias. Tai reiškia, kad jie neatitiks naujojo Matricos segmento ir juos iš čia pašalins. Jiems nebus leista inkarnuotis iki to momento, kol jų Matricos segmentas pilnai juos atitiks.
A.: Ar tai blogai ?
D.: Taip, juk jie praleidžia galimybę greitai evoliucionuoti. Jiems prisieis likti vienoje vietoje nenustatytą laiko tarpą. Jeigu jie susivienytų ir pasistengtų, galėtų peržengti savo programą, ir savo laisvos valios dėka, atliktų kai kuriuos veiksmus ir pasikeltų savo vibracijų lygį.
A.: Ačiū. Gal jau šiandien baikime.

A.: Tai mūsų paskutinis susitikimas. Man tavęs labai trūks.
D.: Man taip pat. Tik nepamiršk, mes visada galime bendrauti mintimis.
A.: Gal tu ir gali, bet man dar iki to toli.
D.: Mes abu galim, pamatysi.
A.: Apie ką norėtum šiandien pasikalbėti ?
D.: Aš norėčiau tau dar papasakoti apie Annunakus.
A.: Gerai.
D.: Jie šiuo metu gyvena pačią liūdniausią savo gyvenimo dalį.
A.: Kodėl ?
D.: Jie žino, kad netrukus jų sąmokslas bus atskleistas. Jų laikas baigiasi ir jiems prisieina daryti viską, kas įmanoma, kad tai atitolintų. Jie žino, kad žmonių protas gali generuoti bangas, kurios sugeba pakeisti laiką ir erdvę, daryti įtaką Matricai. Todėl jie įvairiausiais būdais bando priversti patikėti tam tikromis minties energijomis, kad bent trumpam atitolintų permainas.
A.: O jie patys nesugeba sukurti blokuojančių energijų ?
D.: Ne, tiktai mes galime tai daryti. Mes Matricos vaikai, mes atitinkame mūsų segmentą. Jie – tarsi parazitai. Tik mes galime kurti arba blokuoti pasikeitimus. Jie tiktai sugeba skleisti tam tikras energijas, kurios blokuoja mūsų sugebėjimą priimti informaciją, kuri ateina iš Matricos. Jie gali paveikti mūsų mintis. Bet, kas liečia Žemės likimą, jie bejėgiai.
A.: O kaip jie bandys mumis manipuliuoti ?
D.: Baimės pagalba. Jie puikūs meistrai provokuoti paniką, baimę, neapykantą, materializmą. Jie – puikūs šių jausmų propaguotojai. Šiuo metu į Žemę liejasi Tiesa. Ji ateina ir paveikia mūsų mąstymą. Mes visi pradėjome uždavinėti klausimus, ieškoti bandydami prisikasti iki Tiesos. Yra žmonių, kurie jau suprato, kas vyksta, kas mes, iš kur mes atėję ir kur einame. Jų pradedama klausyti. Vis daugiau ir daugiau jų kalba apie 2012 metus, polių pasikeitimą, ekonomines krizes ir globalinį atšilimą. Tie, kas tai daro, turi rimtų argumentų. Bet visada atsiranda kas nors, kas arba prieštarauja tai informacijai, arba skelbia nelaimės, susinaikinimo ar mirties idėjas. Tik noriu pasakyti, kad taip turi būti. Tam, kad sugebėtume judėti į priekį, mes turime atsisakyti senų įpročių, pašalinti pažinimo ribas ir visa siela priimti tuos, kas ateis. Pasauliui prisieis kentėti, bet ta kančia bus trumpalaikė. Planetai Inua prireikė šimto metų, kad prisitaikytų prie naujų vibracijų. Mums prireiks tik keliolikos. Tai – Matricos dovana.
A.: O ką mums reikėtų daryti ?
D.: Mes turime panorėti permainų. Turime siųsti į Matricą minties energiją, per kurią mes paprašysime, kad tai įvyktų. Kuo daugiau žmonių apsijungs savo mintimis, tuo greičiau ir lengviau praeis pakilimas, tuo mažiau žmonių mes prarasime.
A.: O argi Matrica neįvykdys to perėjimo, jeigu mes jame aktyviai nedalyvausime ?
D.: Žinoma, taip. Tik permainos vyks skausmingai ir sunkiai. Juk, tokiu atveju, Matricai teks pašalinti visas priešiškas jėgas tam, kad nusistovėtų pusiausvyra. Tik tada, kai visi pažeidėjai bus pašalinti iš Matricos segmento, atitinkančio Žemę, bus galima kalbėti apie visišką harmoniją. Bet jei visa žmonija bendradarbiaus, tada minties energija įeinanti į Matricą padės jai, ir Matrica, savo ruožtu, nustačiusi, kad neegzistuoja prieštaraujančių faktorių, atsakys tuo pačiu, sumažindama nelaimes.
A.: Bet juk tu supranti, kad neįmanoma priversti visą žmoniją galvoti vienodai.
D.: Tai įmanoma. Kiekvienas žmogus, kuris susijungs su nauja Matricos tėkme, padės sustiprinti šį judėjimą, kas, savo ruožtu, prives prie aktyvaus dalyvių gausėjimo. Kaip aš jau tau sakiau, nereikia pamiršti, kad paradui vadovauja dauguma.
A.: Aš tik nesuprantu, kodėl Annunakai negali palikti mūsų ramybėje ? Galu gale, gal mes juos net priimtume.
D.: Mes negalime jų priimti. Jeigu mes žinotume, kokie jie iš tiesų yra, mes jau seniai būtume juos išvarę. Net jei mes juos ir priimtume jie vis tiek negalėtų likti Žemėje, kadangi jų vibracijos niekaip neatitiks naujų planetos vibracijų. O žmonės galų gale supras, kad jie patys sau šeimininkai. Kad jie gali patys sau vadovauti ir neprivalo būti vergais jokių valdovų, tam tikrų šeimų, bankų, neturi priklausyti nuo nieko, kas tai bebūtų. Atėjo laikas prabusti, pradėti jausti, perimti mūsų gyvenimus į savo rankas. Mums daugiau nereikia, kad kažkas mus įtakotų. Daugiau nereikia gerti kasdienės dozės nuodų. Atėjo mūsų laikas. O Annunakai su tuo susitaikyti negali.
A.: Ką mums reikia daryti ?
D.: Reikia suprasti, kad mes visi – esame viena. Kad mūsų mintys – stebuklingos ir, kad viskas ko panorėsim, įvyks. Mes visi turime panorėti permainų ir priartėti mintimis prie to momento, kai įvyks šuolis, padėti Žemei, galvoti pozityviai, aktyviai dalyvauti platinant šias žinias.
A.: Gerai, o kaip ?
D.: Reikia pasakoti žmonėms, kaimynams, draugams apie permainas, kurios artėja. Paaiškinti kam tos permainos reikalingos ir ką jos reiškia. Parodyti, kad iš tiesų tame nėra jokio pavojaus, kad tai įprasta Žemei, kad viskam yra sava logika, ir visi mes dieviškojo plano dalis. Reikia perspėti juos, kad jie bent minimaliai apsirūpintų tuo, ko gali reikėti pereinamuoju laikotarpiu…Maždaug tai, ką mes turėtume padaryti.
A.: O kuom mums reikėtu apsirūpinti ?
D.: Svarbiausia sėklos, mechaniniai įrankiai ir šiek tiek maisto. Be to reikia paruošti savo sąmonę. Lengviausia susitaikyti su praradimais, kai žinai, kad tai bus neilgam ir kad gale tavęs laukia kažkas gero. Tačiau, jeigu mes bijosime, išspinduliuota baimė pritrauks prie mūsų tokias pačias energijas, kokias mes skleidžiame ir galu gale mūsų sąmonę ir pasąmonę pradės veikti nepakeliamas kiekis negatyvios informacijos. Tai prives arba prie to, kad gyvas organizmas pradės savęs naikinimo procesą arba prie to, kad mums reikės palikti šį Matricos segmentą. Nė viena iš šių aplinkybių nėra palanki. Kam praleisti šią progą ? Kiekviena siela dirbo milijonus metų tam, kad pasiektų šį momentą. Būtų labai gaila, jei kam nors nepasisektų. Mūsų tikslas yra pažadinti žmones, pasakyti jiems, priversti juos suprasti arba bent jau padaryti taip, kad jie norėtų sužinoti daugiau. Jie turi suprasti, kad realybė, kurioje mes gyvename, sukurta mūsų pačių, mūsų sąmonės, ir kad jinai iškreipta. Tai mes padarėme ją tokia. Taip, mumis manipuliavo, mus šantažavo, vertė tikėti doktrinomis, bet tai nemažina mūsų kaltės. Tik mes patys už tai atsakingi. Atėjo laikas, kai mums daugiau nebus tai atleidžiama. Mes visi turime nuspręsti, kuom tikime. Kiekvienas iš mūsų turi tai padaryti. Mes daugiau neturime laiko slapstytis, galvodami, ką pasakys mūsų kaimynas, jei sužinos, ką mes iš tiesų manome. Mes turim įsivaizduoti ką pasakytų kaimynas, jei sužinotų, kad mes žinojome, kas turi įvykti, bet nieko nesakėme.
A.: Bet juk žmonės tave gali palaikyti bepročiu.
D.: Nu ir kas ? Kai kas palaikys tave bepročiu, kai kas prisijungs prie tavo įsitikinimų, o kai kas pradės ieškoti savo kelio. Reikia galvoti tik apie tai, keliems mes galime padėti, kelis išgelbėti, keliems padėti pakeisti mąstymą. Kas svarbiau ? Skaičius žmonių kurie tave teisia ar tie kuriems tu padėjai su savo patarimais ?
A.: Logiškai mastant, žinoma, tie kuriems padėjo mano patarimai. Ką dar mes galėtume nuveikti ?
D.: Pirmiausia, tai panorėti, kad kiekviena nauja diena padarytų mus geresniais ir išmintingesniais. Be to, kiekvieną rytą tik nubudus atlikti trumpą meditaciją, kurios metu turėtumėte prisijungti prie meilės dažnio. Tai padės mums atsijungti nuo egzistuojančio neapykantos dažnio. Paskui, kiekvieną vakarą, prieš einant miegoti, paprašykite, kad Matrica jums leistų tiesiogiai pasijungti prie jos miego metu. Taip mes susijungsime su savo Aukščiausiuoju Aš, vibruosime vienodai su Matrica ir seksime kiekvieną Žemės permainų žingsnį.
A.: Tai nesudėtinga.
D.: Visai ne. Tai – pats lengviausias būdas pasikeisti. Mūsų kūnas ir protas pereis per radikalius pertvarkymus, bet palaipsniui. Būtent todėl turime būti pasiruošę tam, kas ateina. Tuo metu, kai planeta įvykdys šuolį, mes būsime ten, kartu su ja, mes prabusime perkelti į kitą pasaulį, kuriame baimė, neapykanta ir materializmas paprasčiausiai neegzistuos. Nebus daugiau ir Annunakų, nes jie negalės sekti mums iš paskos. Jie liks kitoje laiko erdvėje kur nueis ir tie kas į juos panašūs. Jie jau tai mato, ir jie neviltyje. Būtent tai juos verčia didinti informacinių ir energetinių išpuolių skaičių.
A.: O kaip tai pasireiškia ?
D.: Fiziniame lygmenyje stiprinamas manipuliavimas maistu. Labiausiai Žemėje naudojama duona, todėl visokias „naudingas“ medžiagas lengviausia dėti į miltus. Paskui prasidės masinis vakcinavimas prieš, taip vadinamas, „naujas“ ligas. Bus tyčiojamasi iš tų, kurie bandys apie tai sakyti tiesą, juos šalins arba apdės baudomis. Bus leidžiamos knygos, filmuojamos laidos, tik su vienu tikslu, įrodyti, kad kokia nors hipotezė, kuri visiškai save pateisino, yra paprasčiausiai melaginga. Egzistuoja daug būdų. Energetiniame lygmenyje mus kasdieną veikia kenkianti energija, kuri blokuoja meilės čakrą. Tai daroma tam, kad mes negalėtume priimti teigiamos energijos, kurią mums siunčia Matrica.
A.: O kaip ji mus veikia ? Pastoviai ?
D.: Aš jaučiu šį poveikį du kartus per dieną. Kartą – vidurnaktį ir kartą – per pietus.
A.: Ir kiek tai tęsiasi ?
D.: Apie pusvalandį.
A.: Ir visą tai globaliu mastu ? Kaip jie tai daro ?
D.: Specialių prietaisų, panašių į obeliskus, pagalba. Jie pagaminti iš granito, bet viduje tušti. Į tą tuštumą jie patenka per požeminius tunelius. Ten sudėlioti milžiniški kristalai užkrauti tam tikromis programomis. Nustatytu laiku Annunakai ateina, patikrina, pakeičia arba pastiprina spinduliavimą.
A.: O kur tie obeliskai stovi? Po žeme ?
D.: Ne, jie viršuje, juos visi mato. Jie išdėstyti Anglijoje, Amerikoje, Egipte, Prancūzijoje, visur. Viso jų septyni.
A.: Ir mes nieko negalime padaryti, kad panaikintume jų poveikį ?
D.: Mes negalime jos užblokuoti. Galime tik save apsaugoti.
A.: Kaip ?
D.: Geriausia apsauga, tai – varis.
A.: O kaip jį naudoti ?
D.: Galima pastoviai nešioti varinį amuletą. Tik jis turi būti apvalus, jokiu būdu ne kvadratinis.
A.: Kas blogai su kvadratiniais ?
D.: Jie netinka žmogaus energetiniam laukui. Viskas mūsų kūne apvalu. Įsivaizduok žmogaus kūno pjūvį, stuburo, galvos, rankų, pirštų, čakrų…viskas apvalu. Tai – amžinybės simbolis. Mano mama turi kvadratinį žiedą, kurį kartais nešioja virš vestuvinio. Jis jai sukelia galvos skausmus. Aš jai pasakiau kodėl, bet ji manimi netiki. Aš matau kaip jis veikia jos čakras. Aiškiai matosi, kaip jos mažėja ir jų sukimosi greitis darosi lėtesnis.
A.: Ir to pakanka ? Tiesiog nešioti ką nors varinio ?
D.: Taip, tai labai padeda. Idealu, žinoma būtu apsaugoti kambarį, kuriame mes miegame.
A.: Kaip ?
D.: Apjuosti kambarį su varine viela, arba bent jau lovą. Tik galus reikia sujungti. Taip mes būsim apsaugoti. Niekas negalės patekti į tą lauką. Ypatingai jei sujungdami vielos galus nusiūsime Matricai mintį apie apsaugą. Varis juk – šventas metalas.
A.: Kodėl ?
D.: Todėl, kad jisai sukuria lauką, kuris savo stiprumu labai panašus į meilės vibracijas. Varis teigiamai veikia augalus, gydančiai veikia plaučius, ateityje bus atrasta, kad varis teigiamai veikia ir žmogaus DNR. Jei tu nešiosi šį metalą, jis privers visą kūną rezonuoti, kad atsivertų meilės čakrą. Kai tik ta čakra atsivers, organizmas galės aktyvuoti sistemą apsisaugojimui nuo bet kokio negatyvių energijų poveikio. Nes siela kuri tai pasieks, turės tokias pačias vibracijas kaip ir Matrica. Dvasia vibruoja kartu su ja, ir todėl gauna jos apsaugą ir palaikymą. Tai reiškia, kad žmogus eina Tiesos ir Pakilimo keliu. Tai reiškia, kad to jau niekas negali užblokuoti ir niekas negalės išvesti jo iš šito kelio. Turi suprasti, kad mes esame čia ir dabar tam, kad padėtume Žemei, kad dalyvautume jos pakilime ir tame kas jos laukia ateityje. O ji, savo ruožtu, atsidėkos mums, padarydama mus savo gyventojais naujame pasaulyje. Tai bus nuostabu. Todėl mes turime suprasti, kad galime jai padėti mąstydami pozityviai, panorėdami, kad sena tvarka pasibaigtų, ir kad prasidėtų nauja era. Mes daugiau negalime leisti, kad kiti darytų mums įtaką. Mums reikia klausyti savo sielos. Jeigu mes jaučiame, kad norim permainų, turim panorėti to visa savo siela. Kiekvieną akimirką reikia galvoti apie laisvę, meilę ir permainas. Mes turime mintimis sukurti idealų pasaulį ir jame gyventi, maitinat jį viltimi ir troškimais, kad jis taptų realybe. Atėjo laikas suprasti, kad niekas daugiau neturi teisės vogti mūsų gyvenimo, likimo, spręsti už mus. Todėl prašau jūsų būti greta mūsų, tų, kurie atėjo perduoti jums šias žinias. Aš prašau jūsų padėti mums padėti jums.
A.: Mes pasistengsime. Tik aš nežinau ar pavyks.
D.: Jums tereikia norėti. Tai nesudėtinga. Tereikia nusiųsti mintį apie permainas į Matricą. Jinai ją priims, papildys ir įgyvendins. Tai viskas. Visa kita ateis savaime. Ir dar nepamirškime apie mūsų susitikimus sekmadienio vakarais. 22.30.
A.: Manau, jau mes galėtume baigti. Gal dar norėtum ką nors pridurti ?
D.: Ne. Aš myliu jus visus ir jūsų Žemę. Manau, kad galėsiu būti jums naudingas. Norėčiau sutikti jus visus naujame pasaulyje.
A.: Ir aš manau, kad mes pasimatysime. Aš jau tavęs pasiilgau.
D.: Kaip jau sakiau, mes galime būti kartu tiek, kiek tu norėsi ir kada norėsi.
A.: Man reikės laiko, kad susitaikyčiau su bendravimo mintimis idėja.
D.: Aš jau sakiau. Reikia tik norėti.
A.: Kartais mums nepavyksta net medituoti, ką jau kalbėti apie bendravimą mintimis…
D.: Tai jų įtaka. Annunakų. Kai pajusi, kad kažkas tave laiko vietoje, pagalvok apie mane, prisimink tuos, kurie atėjo iš Inua ir tuos kurie ten liko. Mes padėsime tau taip pat kaip ir padėsime visiems kitiems, kas paprašys mūsų palaikymo. Mes – tai jūs.
A.: Ačiu.
D.: Nėra už ką. Susitikime visi naujoje meilės ir taikos eroje.

Žvelgdama atgal, pastebiu, kad vis dar turiu labai daug klausimų, į kuriuos norėčiau gauti atsakymus. Gal būtent tiek man buvo skirta sužinoti, o galbūt Matrica man išmintingai atsiuntė tik tiek informacijos, kiek mano protas sugebėjo suvokti. Turiu pripažinti, kad tai, ką aš išgirdau, mane ir sukrėtė, ir šokiravo. Kai kuriuos dalykus aš jau žinojau, kiti tiesiog supurtė mano tikėjimą ten, kur aš maniau niekas negalėtų padaryti jokios įtakos, priversdami mane patikėti, kad iš tiesų aš nieko nežinau.
Mano protas verčia mane atmesti kai kurias mintis, bet iš pačio mano esybės vidaus, kažkas šaukia, kad visa tai tiesa. Nežinau kur…kas… Galbūt visa tai tik fikcija, o galbūt ir realu. Man dar nepavyksta viso to objektyviai išanalizuoti. Vienintelis dalykas, kuris privertė mane parašyti šią knygą ir papasakoti apie mano susitikimus su šia ypatinga dvasia yra tai, kad aš iš visų jėgų tikiu jo tyrumu ir sąžiningumu. Tikiu išmintinga šviesa, kartais aptemstančia nuo visų jo žinomų paslapčių, kuri atsispindi lyg veidrodyje jo giliose mėlynose akyse.

Todėl aš siūlau jums bent kuriam laikui pamiršti, kad esate suaugę, žiūrėti į pasaulį vaiko, kuris dar neturi jokių žinių, akimis. Pamiršti senas paradigmas ir įpročius, pamiršti, ko mus mokė kiti, tai ką mes buvome priversti įsisąmoninti. Tiesiog dabar, nuo šio momento panorėkime sužinoti Tiesą. Susijunkime visi su Matrica ir imkime informaciją tiesiai iš jos. Pasakykime, kad nuo šiandien mums daugiau nesvarbu, ką apie mus pagalvos kaimynai, pažįstami, tėvai. Mes egzistuojame patys savyje. Mes – unikalūs. Mes visi nepriklausomos būtybės, bet tuo pačiu esame viena – Matricos lygmenyje. Kaip šio vaiko lūpomis sakė dieviškumas, mes gyvename ypatingu laiku, kai Žemė turi pasikeisti, prisiderindama prie naujų vibracijų.

Gali būti, kad mes daugelį gyvenimų kovojom siekdami šios galimybės. Gali būti, kad mes prašėm ir maldavom dangaus, kad mums suteiktų šią pagalbą. Su kiekvienu gimimu ir mirtimi Matrica vis arčiau ir arčiau vedė mus prie šio momento. Tai ir mūsų nuopelnas, kad mes esame čia ir dabar. Tai – mūsų šansas. Suvienykim mūsų jėgas, kad sugriautume abejingumo, nežinojimo, materializmo ir apgaulingos realybės barjerus. Kad visi kartu galėtume eiti Ten, kur mūsų laukia geresnis pasaulis, kuris bus ramesnis, išmintingesnis.

Šaltinis exlab.lt

Komentuok su Facebook paskyra: