Roswell‘o technologijos kopijavimas (III dalis)

Antra dalis

Pasirodo AT&T kompanijos Saugos Tarnyboje dar dabar yra žmonių kurie nenorėjo kalbėti apie dr. Mortono mirti. Kalbėti apie įvykius prieš 25 metus.

Taigi mes toliau tęsiame tyrimą. Aš apklausiau dr. Mortono šeimos narį, kuris kalbėdamas apie tranzistoriaus projektą negalėjo sulaikyti ašarų. Aš sakiau: „Ar tu kada domėjaisi iš kur tas tranzistorius atsirado?“ Jam tai buvo kaip smūgis į paširdžius. Pokalbis iš karto pasibaigė. „Negaliu kalbėti ta tema“.

Mes pažiūrėjome truputi giliau ir mums pasidarė aišku, kad dr. Mortonas vedė Laboratorijos Knygą AT&T to nežinant. Dr. Mortonas buvo Pagrindinis Tyrėjas (Principal Investigator – vertimas pažodžiui. Toliau – Tyrimu Vadovas). Kiekvienas žino, kas yra Tyrimu Vadovas. Kiekvienas vyriausybinis projektas turi paskirta Tyrimu Vadovą.

Jis visada turi būti paskirtas, kad vėliau vyriausybė turėtų ką kaltinti. Jei AT&T neįvykdytų projekto, kažkas turi prisiimti atsakomybę. Aišku tai nebus labai svarbus darbuotojas. Tai bus darbuotojas, kuris yra griežtas ir ne visi jį myli. Dr Mortonas buvo griežtas, tiesmukiškas, ir ne visi jį mylėjo. Todėl jį ir paskyrė Tyrimų Vadovu.

Matomai ir kiti žmonės buvo įpainioti. Vienas jų vyrukas vardu Ramley. Jis buvo Karinio Departamento darbuotojas. Jo vardas buvo dokumentuose. Kaip ir dar keletas kitų vardų, paminėtų dokumentuose. Tačiau visų vardų negaliu atskleisti, kaip ir atskleisti kai kurių kitų detalių. Mes buvome labai atsargūs – kurią informaciją pateikti, kurios ne.

Bet kuriuo atveju mes nusprendėme atskleisti kai kuriuos puslapius iš Laboratorijos Knygos, apsisaugodami tuo, kad jei vienas iš mūsų būtų nužudytas, mes galime išpublikuoti visą informaciją plačiame rate labai greitai. Žinoma tai turėjo pasekmes. Atakos pasikėsinimai, garsinimai susidoroti, viešas pažeminimas. Žodžiu prasidėjo skausmas ir kančios.

Mes papuolėme į situaciją kurią aš pavadinčiau – juodu projektu – blackmailing – šantažavimas. Akcijos buvo įvairiapuses. Gąsdinimai ir grasinimai mano šeimos nariams, mano mirtimi. Gąsdino darbuotojus ir jų šeimas, siuntė paveikslus su nuotraukose kulkų kiaurymėmis. Dar be to atsirado žmonių, sakančių, kad mes juos įdarbinome išsiaiškinti, ar teisybė, kad technologijos apie kurias kalbėjome, buvo iš tikru rastos ateiviu laive.

Noriu paaiškinti, ir jūs turite suprasti, kad mes nesakėm, kad jos buvo rastos ateivių laive, mes klausėme ar jos nebuvo rastos. Jūs patys to nedarytumėt, jus klaustumėte. Jus sakytumėte: surinkime įrodomus, padarykime išvadas.

Mes nusprendėme padaryti vieša pareiškimą ir paklausti to paties aukšto lygio pareigūnų. Taigi kas pavyzdžiui yra aukščiau, nei sakykim Bilas Clintonas, kurio tu gali eiti ir klausti: “Ar tranzistorius tai technologijos kurios papuolė į AT&T rankas iš naciu ar Japonu?” Bet… Nei vieni iš jų neturi nieko panašaus. Puse iš tų dalykų, kuriuos mes matėme toje knygoje, šiandiena net neturėtų kai kurių mineralų, kai kurių cheminių medžiagų būtinų jiems pagaminti.

Aš buvau pakviestas pasirodyti 15 kartų radijuje, įskaitant Art‘o Bell‘o laida, Marko Jarmuso šou, ABC Naujienose ir pagaliau turėjau atsisakyti Larrio Kingo šou gyvai. Man buvo gana. Tačiau aš dalyvavau gyvai ABC Naujienose prieš tris savaites.

Mes pagaminome 2 prietaisus kurių aprašymus radome Laboratorijos Knygoje. Vienas jų buvo puslaidininkinis prietaisas. Tą puslaidininkinį prietaisą mes pavadinome „Persiuntimo Kondensatoriumi“ (Transfer Capacitor“ – vert.). Ir tai iš tiesu – pramoninis šokas. Žmones vadino mane lunatiku, melagiu ir visais vardais 11 mėnesiu po to, kai aš išpublikavau „Persiuntimo Kondensatoriaus“ savybes. Tai gali būti padaryta molekules dydžio, gali būti kontroliuojama milivoltais, tai neišskiria šilumos ir tai persijungia 12 Tera Hercu dažnyje.

Ar kas žino kas Tera Hercas yra? Intel Pentium tranzistorinis raktas persijungia 500 Mega Hercu eilėje. Mūsų „dalykas“ yra 12000 kartu greitesnis nei greičiausias greičiausiu kada pagamintu tranzistorių. Mes jį išbandėm. Mes, tiesa pasakius, nuvykome į Pensilvaniją, puslaidininkiu gamykla ir gavome sidabro alkano (Silver Alcane – Alkanas yra organinis junginys, sudarytas tik iš anglies ir vandenilio atomų – Wikipedia). Mes pagaminom viena ir testavome. Tada supratome kad galime padaryti juos labai tankius.

Mes radome draugu, kurie vadovavo kompanijai kuri vadinasi InMos, kurie turėjo kai kurias puslaidininkių medžiagas ir per 6 mėnesius – tai du metus atgal- mes pagaminome 8 gigabaitu solidaus pagrindo kietą diską labai mažų gabaritų, operuojantį tuo pačiu greičiu, 12 TeraHercu. Galinčiu pakeisti normalaus kompiuterio atminti. Tuo pačiu būdu mes pagaminome 2500 tokiu elementu ir išsiuntėme kaip bandymu mėginius, žmonėms, kurie šioje pramonėje įvertina gaminius tiksliai. Kad jie galėtų įvertinti mūsų gamini.

Žmonės kurie bandė mūsų įrenginius, atsisakė tikėti (būtent atsisakė), kad tokia technologija gali egzistuoti. Mes išsiuntėme kiekį savo gaminių į Rohm & Haas; siuntėme į Intel. Kai kuriuos mūsų gaminius atsiuntė atgal. Žmones net nenorėjo žiūrėti į mūsų įrenginius. Sakė – nesąmonė. Motorola neapėmė o įdomu, kad Texas Instruments paėmė vieną gaminį.

Bet kuriuo atveju aš turėjau šešis mėnesius kentėti visokius pažeminančius komentarus, kokius tik galite įsivaizduoti. Net per mano kompanijos biznio konferencijas galėjai išgirsti „tas išprotėjęs ateivių vyrukas su jo skraidančios lėkštės tranzistoriumi“. Tai buvo normalus dalykas.

Galutinai kas mus išpirko? – Tai mano draugas, kuris dirbo IBM, dabar dirba Lucent. Jis sugebėjo įtikinti jo sponsorių agenciją finansuoti mūsų įrenginio tyrimą Lorenco Berklei Laboratorijoje. Laboratorija buvo išrinkta dėl to, kad ji turėjo aukščiausią integracijos laipsnį iš visų fizikinių laboratorijų pasaulyje. Mūsų įrenginys buvo testuojamas naudojant tas pačias procedūras, kaip ir mes naudojome, bet jie naudojo daug geresnį lazerį nei mes.

Mūsų buvo nedidelis Princeton Lazeris. Jie turėjo didelį lazerį su kuriuo jie galėjo matyti elektronų judėjimą, ir įvertinti ne tik jų funkcionavimą bet ir greitį. Taigi kompanija Lucent sugebėjo patikrinti mūsų darbą, bet…. oficialiai to patvirtinti nenorėjo.

Kas iš tikrųjų yra T-Cap arba Persiuntimo Kondensatorius?

Tai metalu prisotintas dielektrines jungties puslaidininkis sidabro alkano pagrindu (a metal-insulated dielectric junction semiconductor based on silver alkane). Dirba principu: kada elektronas atsimuša į nenusistačiusį sujungimą, atsitrenkimo metu energija pakyla ir –BOOM, kas buvo izoliatorius pasidaro laidininku per ½ 1/milijonines, 1 bilijonines sekundes (vertimas pažodžiui). Labai greitas. Išlieka toje pačioje būsenoje apie 0.002 1/bilijonojo sekundes ir išsijungia. Mes naudojom du juos poroje. Viena kitam atnaujinti. Jie niekad nepraranda elektronu. Kai mes juos pakraunam jie pasilieka pakrauti valandai. Pakrauti jiems reikalinga labai mažai energijos. Šiluma neišsiskiria. Mes negalėjome pamatuoti šilumos nes, jei ji ir išsiskyrė kiek, viskas buvo absorbuota sidabro alkano, dėl jo specifinių savybių.

Dabar, kiekvienas kuris kada turėjo kompiuteri, žino kiek šilumos jis išskiria. Kuo greitesnis kompiuteris, tuo daugiau šilumos. Galia paverčiama į šilumą, kaip krosnis. Todėl žmones vadina kompiuterius „video krosnimis“. Mūsų įrenginys, jei jį naudotum kompiuteryje, pakeisti tranzistorius, sakykim – 130milijonu – kompiuteryje, jokios šilumos negeneruotu. Vietoje 150Watu, ko gero paimtu 0.001 Wato. Ir tai sėdėjo lentynose 50 metu!

Bet kuriuo atveju. Ta Deep Space3 ar Deep Space4 stotis gaus iš žemes įrenginį pavadintą lazerine patranka. Tas projektas duotas ir finansuojamas Linkolno Laboratorijoms ištyrinėti ir išdirbti. Paskubomis. Gynybinis ginklas, lazerio pagrindu. Kadangi kur ta stotis bebūtų jie tiki kad tas lazeris bus reikalingas. Tolimas kosmosas (deep space) skaitomas už mūsų saules sistemos ribu, ar mūsų sistemos ribose.

Mes nesame tikri kuria linkme tai keliauja, bet aš tik norėjau baigti tuo kad šį ryta kai keliausi liftu, jaučiausi, kad aš kabau žemyn galva, laikydamas pasauli kojų pedomis. Taigi kita karta kai jus naudosite liftą, pagalvokite apie tai. Štai kaip mes jaučiamės mūsų ACC (American Computer Company).
1999 metai.
Pabaiga

Autorius: Šaulys
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsni

Komentuok su Facebook paskyra: