Visi girdėjo apie Galijotą, Heraklį, Saturną, Kiklopą – milžinus iš mitų ir legendų. Įdomu, ar iš tiesu buvo milžinų, apie kuriuos užsimenama daugelio pasaulio tautų mituose? Jie buvo! Dar daugiau – jie vos neišgyveno iki mūsų dienų, o gal dar gyvena…
Ispanų jūrininkas Fernanas Magelanas į istoriją įėjo tuo, kad pirmasis išplaukė į kelionę aplink pasaulį. Iš tiesų viskas buvo ne visai taip, kaip teigiama. Viskas prasidėjo nuo to, kad Magelanas, ieškodamas kelio, kuriuo iš Atlanto vandenyno galėtų patekti į Ramųjį, kirto ekvatorių, pateko į Pietų pusrutulį ir atsidūrė prie nežinomų krantų (dabar tai Argentinai priklausančios teritorijos). Artinosi žiema, admirolo Magelano penkių laivų flotilė stovėjo išmetusi inkarus nesvetingoje San Chulijano įlankoje. Išalkę jūreiviai sukėlė maištą, kuris buvo negailestingai numalšintas. Tačiau tai padėties nepagerino – baigėsi maisto produktai, į akis žvelgė badas. Krante nebuvo jokio maisto, išskyrus sraiges. Tai buvo negyvenamos žemės.
Vieną naktį budintis jūreivis pastebėjo į pietus nuo San Chulijano įlankos į dangų kylančius dūmus, kuriuos skleidė laužai, degantys žemyno gilumoje. Kitą naktį jau visame krante matėsi keistos ugnys. Tai nepaprastai nustebino konkistadorus, jie šį krantą pavadino Ugnies Žeme. Keliautojams atsirado viltis, kad šioje teritorijoje kažkas gyvena. Tačiau aplinkui nesimatė jokių statinių. Tai buvo mįslė…
Ši mįslė greitai paaiškėjo. Ant vienos netoli kranto esančios kalvos pasirodė keista figūra. Būtybė buvo tokio didelio ūgio, jog net daug jūrų kelionėse patyrusius ir mačiusius keliautojus apėmė siaubas. Netikėtai milžinas ėmė nerangiai šokti ir berti smėlį ant galvos. Magelanas, kuriam buvo tekę bendrauti su laukiniais kitose salose, žinojo, kad taip vietiniai gyventojai parodo savo svetingumą ateiviams. Jis liepė vienam jūreiviui atlikti tokius pačius veiksmus – pašokti ir pabarstyti galvą smėliu. Vaizdas buvo labai keistas, tačiau būtent tai ir ištirpdė laukinio
nepasitikėjimą. Jis atėjo pas ispanus…
Milžinas buvo labai geranoriškai nusiteikęs, tačiau jūreiviai jo baiminosi nė kiek nemažiau, nei iš pradžių. Aukšti, stiprūs jūreiviai jam siekė šiek tiek aukščiau juosmens! O juk tarp jūreivių buvo tokių, kurių ūgis siekė 1,9 m, be to, jie ant galvų buvo užsidėję šalmus. Panašu, kad milžino ūgis buvo ne mažiau 4 metrų! Milžino pėdos buvo tokios didelės, kad ant jų tarp jų galėjo praeiti suaugęs vyras. Dėl to ispanai aborigenus ir pavadino „didžiakojais“ (ispaniškai – „patagao“). Atitinkamai vietiniai Ugnies Žemės gyventojai buvo pavadinti patagoniečiais, o pati šalis nuo to laiko vadinama Patagonija. Ispanus stebino ir nepaprastas milžino rajumas. Vienu ypu jis išgėrė kibirą vandens, suvalgė pusę kibiro džiūvėsių, tačiau vis tiek buvo alkanas. Netašyti ir grubūs jūreiviai juoko dėlei laukiniui pasiūlė keletą žiurkių, kurias jis prarijo gyvas…
Beje, keliautojų baimė buvo be pagrindo. Milžinas džiaugėsi viskuo tarsi mažas vaikas. Ypač jam patiko įvairūs blizgantys daiktai ir niekučiai – stikliniai karoliai, metalinės apyrankės, veidrodžiai. Konkistadorai laukiniui padovanojo įvairių menkaverčių blizgučių. Tai taip pradžiugino milžiną, kad kito vizito metu jis atsivedė keletą milžinių. Apie tai vaizdingai aprašė italas Pigafeta, kuris buvo kelionės metraštininkas ir plaukė pagrindiniu ekspedicijos laivu „Trinidadas“.
Tačiau idilija greitai baigėsi, o dėl to kalti buvo patys ispanai. Pasirodo, jie iš Ispanijos karaliaus Karolio V, kuris finansavo kelionę, buvo gavę slaptą įsakymą pargabenti į Ispaniją visokių keistenybių, kurias pavyks aptikti kelionės metu, tame tarpe ir kitos rasės gyventojų. Konkistadorai nusprendė paimti į nelaisvę milžiną ir įtempti jį į laivą.
Keliautojai ėmė kurti planą, kaip tai galėtų padaryti. Ir sugalvojo. Buvo nuspręsta milžinui parodyti grandines, kuriomis būdavo sukaustomi nusikaltę jūreiviai. Šios grandinės buvo metalinės, gerai nublizgintos ir žėrėjo saulėje. Vienu žodžiu, jos buvo panašios į „papuošalus“, kurie taip patiko milžinui. Vienas jūreivis užsidėjo sau grandines ant kojų. Milžinas padarė tą patį. Kai apkaustai užsitrenkė, jis tapo tarsi ganykloje besiganantis supančiotas arklys. Jūreiviai milžiną parvertė ant žemės ir, nežiūrint į jo didžiulį pasipriešinimą, įtempė jį į laivą. Tokiu pačiu būdu pavyko į nelaisvę paimti dar vieną aborigeną. Dabar liko tik nugabenti milžinus į Europą, kur jie turėjo suteikti malonumą karaliui ir kitiems Senojo Pasaulio gyventojams.
Tačiau po šios apgavystės sėkmė nusigręžė nuo klastingojo Magelano. Laivuose prasidėjo badas, jūreiviai mirė nuo skorbuto, ligų epidemijų. Galiausiai likimas nepasigailėjo paties Magelano -jis žuvo mūšyje su laukiniais. Nuo bado mirė ir tie du milžinai, kuriuos gabeno į Europą. Jei ne Pifagetos užrašai, taip nieko ir nebūtumėm sužinoję apie milžiniškus Patagonijos gyventojus.
Yra dar viena mįslė. Ši teritorija randasi Pietų pusrutulyje, visai netoli Antarktidos. Kaip tenai atsidūrė milžinai? Gali būti, kad juos išstūmė kitos civilizacijos, o šiuose kraštuose jie galėjo gyventi kaip gamtos vaikai – laukiniai ir ištvermingi. Visa tai ir patvirtino Magelano ekspedicija, kuri šiose platumose plaukiojo 1520-1521-ais metais.
Tibetas -„ugnies žemė“
Ar gyvena milžinai mūsų dienomis? Taip, tai jetis (sniego žmogus), kuris, tikriausiai, ir susijęs su Magelano aptiktais milžinais. Ječio gabaritai labai panašūs į tuos, kuriuos aprašė Pigafeta. Be to, jie taip prisitaikė prie atšiaurių Tibeto kalnų, Kanados miškų sąlygų, kad jiems nereikia gyvenamųjų būstų. Jie miega ant žemės, urvuose, maitinasi tuo, ką pavyksta sumedžioti, renka valgomus augalus ir vaisius.
O kaip yra su laužais? Ar kas nors juos matė? Pasirodo, matė. Pavyzdžiui, tai N.Rerichas, kuris 1927-1929-ais metais keliavo po Aziją ir Himalajus. Jis ne kartą savo dienoraštyje rašė, kad naktimis ekspedicija ne kartą matė paslaptingas ugnis aukštai nepasiekiamuose kalnuose. Tikriausiai šios ugnys yra pavaizduotos kai kuriuose dailininko paveiksluose..
Yra ne vienas istorinis ir literatūrinis liudijimas apie susitikimus su milžinų rasės žmonėmis. Be to, kas jau paminėta, tai „Enocho knyga“, Biblija, senovės graikų „Gigantomachija“, kurioje pasakojama apie dievų mūšį su milžinais, kiti mitai ir legendos. Tikriausiai, prancūzų liaudies pasakojimų herojus Gargantiua irgi turėjo savo prototipą. Džonatano Svifto Guliveris irgi neužgimė rašytojo vaizduotėje. Ir mūsų laikais vis pasigirsta pasakojimų apie ječius, almastus (sniego žmones Kabardoje) ir kitas paslaptingas būtybes.
Kyla klausimas – ar tai mes išsigimėme į žemaūgius žmones, ar milžinai egzistavo lygiagrečiai su žmonių rase?
Ką apie milžinus gali papasakoti geologija ir ezoterika?
Tai galima sužinoti iš R.Štainerio, J.Blavatskio, M.Holo, I.Magidovičiaus veikalų, geologinių ir paleontologinių kasinėjimų Sindzianio provincijoje (Kinija), kur buvo aptikti milžino kaulai.
Ezoterikai pasakoja, kad prieš 18 milijonų metų Žemėje nebuvo nei Europos, nei Azijos, nei Afrikos, nei Amerikos. Ties ekvatoriumi buvo didžiulis žemynas, kuris apėmė Australiją ir siekė Antarktidą. Geologai patvirtina bendrą Azijos, Australijos ir Antarktidos geologinę kilmę. Senovės legendose šis didžiulis žemynas vadinosi Lemūrija. Jo egzistavimo neneigia ir geologai, kurie jį vadina Gondvana.
Lemūrija buvo ankstyvojo žmogaus gimtinė. Šie žmonės užaugdavo iki 18 m aukščio. Pagal ezoterikų versiją, milžinai atsirado anksčiau, nei normalūs žmonės. Įsivaizduoti, kokie tai buvo gigantai, padeda statulos Velykų saloje, kuri laikoma Gondvanos atplaiša. Juk lemūriečiai (taip galima pavadinti salos gyventojus) statulas statė panašias į save.
Išliko gyvi išsigimusios ir degradavusios Lemūrijos gyventojų atstovai. Apie Sindzianio provincijoje Kinijoje gyvenusius milžinus įrodo rasti kaulai, priklausę milžinų rasės atstovams.
Karibų jūros pietuose, Mažųjų Antilų salyne yra Kiurasao sala. Vietinių gyventojų mituose išliko užuominų apie gilioje senovėje saloje gyvenusius milžiniško aukščio žmones. Ši sala yra 12° Šiaurės platumoje, t.y. ekvatorinėje zonoje – kaip tik ten, kur galėjo būti Lemūrijos liekanos. Garsiųjų jūrų keliauninkų Ochedos ir Vespučio jūreiviai ten sutiko didžiulio ūgio žmones. Skirtingai nei Magelanas, Ocheda nebandė paimti į nelaisvę geraširdžių milžinų. Šie gamtos vaikai labai draugiškai elgėsi su keliautojais – atnešdavo vandens, kokoso riešutų, džiovintos paukštienos, žuvų ir egzotiškų vaisių iš savo pasakiškos šalies miškų.
Ar gali šiuolaikinis žmogus taikiai sugyventi su legendine ir, deja, išmirštančia biblinių milžinų rase? Tikriausiai, ne, nes paskutiniai milžinai slepiasi nuo žmogaus laukinės gamtos prieglobstyje, ja pasitiki labiau, nei Magelano palikuoniais. Beje, po jo mirties kelionę aplink pasaulį užbaigė kapitonas Elkano. Už milžinų žūtį Magelanas užmokėjo savo gyvybe. Kaip žinoma, blogis visada susilaukia atpildo. Taip yra jau nuo senų laikų.
Šaltinis: Mįslės ir Faktai
nebeklejokit.
If I were a Teenage Mutant Ninja Turtle, now I’d say „Kwaobunga, dude!“
idomu.Beabejo teorija kuria megstu.Tik klausimas,kaip rasti foto kurios nebutu fotoshopintos?
Ahahaha, jau is pirmos pastraipos matosi kad straipsni parase kaskoks idijotas atsiprasant, Galijota, Herakli, Saturna bei kiklopa sulyginti.
Nei vienam mite neraso kad Heraklis buvo „milzino“ dydzio, o Saturnas is vis buvo dievas……………….
FAKE AND GAY NUOTRAUKOS
http://news.nationalgeographic.com/news/2007/12/photogalleries/giantskeleton-pictures/photo5.html jeigu kazkiek ydomu, kiek tiesios 😀
I was looking evrrhwyeee and this popped up like nothing!
as suos milzinus matau pirma karta man naujiena apie suos milzinus tikrai dideli
Man įdomu? Jei Magelanas su savo įgula rado milžinus, tai kur užrašai? Kur įrodymai? Nėjaugi jų dienoraštis nuskendo o tai kad milžinai mirė laive pats debiliškiausias atmazas pasaulyje, nes jų kaulai tai liko ir tūrėjo būti atvešti į Ispaniją. Man vienam atrodo kad čia najebalava? Hm? Tiksliai, čia juk najebalava, nes tik aklas debilas į savo ,,faktais paremtą straipsnį“ prisegs nuotraukas su atfotošopintais blet žmonių kaulais! Ar jūs matėt vaizdo įrašus su dideliais žmonėmis? Taip kai kurie matė ir MATĖ blet kad jų kūnai kaip šiaudai. Tai kodėl fotkėse kaulai paprasto žmogaus, bet padidinti su photošop meistru level -0.01? Karoče – straipnis gavno, jokių įrodymų ir fotkės feikai, kas patikės tokiu straipsniu linkiu gero vakaro pas gydytoją