Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kai kur literatūroje pasirodo pranešimų apie milžiniškas piramides Kinijoje. Pasakojama apie statinius, kurie toli gražu pranoksta Cheopso piramidę Egipte ir Saulės piramidę Teotihuakane Meksikoje.
Sansi provincijoje, už 60 km nuo Siano miesto, kalnuotame Cinlingšanio regione, esą per 300 metų piramidžių, aukščiausių Kinijoje ir pasaulyje. Lig šiol sklandė tik sensacingi gandai, tiesa, liudininkai jas seniai pastebėjo.
Tai buvo prekiautojai. JAV oro pajėgų lakūnai karo metais tuos gandus patvirtino.
1912 metais prekiautojai Fredis Mejeris Šroderis (Fred Meyer Schroder) ir Oskaras Mamanas (Oscar Maman) keliavo pro tas vietas ir netikėtai išvydo didžiules piramides/ Tai, ką jie pamatė, užgniaužė kvapą. Kelionių dienoraštyje rašoma: „Jos atrodo daug didingiau, nes nėra dykynėje. Tačiau šios (kalbama apie daugiau piramidžių, — aut. past.) stūksojo visiems po akių, tik Vakarų šalims visai nežinomos“.
Šias pastabas atrado tyrinėtojas Briusas Katis (Bruce Cathie) iš Naujosios Zelandijos, kai aiškinosi žinias apie milžiniškas kinų piramides. B. Katis, buvęs lėktuvo pilotas vienoje nedidelėje Naujosios Zelandijos oro bendrovėje, nuo septintojo dešimtmečio vidurio domėjosi neatpažintais skraidančiais objektais. Reikėtų paminėti, kad jis įsitikinęs, jog visą pasaulį gaubia linijų tinklas, padedantis NSO navigacijai. Toks linijų tinklas buvo jau priešistoriniais laikais, o tai turi ryšį su šiuolaikiniais NSO pasirodymais ir dievų astronautų nusileidimais senovėje.Dabar pakalbėsiu apie vis dar ginčytiną reiškinį — Kinijos piramides. Buvęs lakūnas tikina turįs svarių įrodymų, kad netoli Siano yra 16 statinių. Jie esą skirtingo dydžio ir aukščio, didžiausias jų per 300 m aukščio.
Žmogus, prieš daugelį metų buvęs šiose apylinkėse, man papasakojo, kad netoli Maolingo miestelio, už 50 km nuo Siano, yra keletas piramidžių. Mano pažįstamas prisiminė, kad kai kurių statinių viršūnėje buvo kažkas pana-Saus į šventyklas, lygiai kaip Centrinės Amerikos džiunglėse esančių statinių.
Griaudėjam Antrajam pasauliniam karui Kinijoje, o Japonijos imperijai siekiant užkariauti visą šalį, JAV lakūnai daugybę kartų skraidė į žvalgomuosius skrydžius ir virš Cinlinggšanio kalnų. Pilotas Džeimsas Gausmanas (JamesGaussmann) per vieną skrydį pastebėjo didžiulę bevardę piramidę. Jis prisimena: „Skridau apie kalną ir pamačiau slėnį. Tiesiai po mumis stūksojo gigantiška piramidė – balta piramidė. Atrodė kaip pasakoje. Piramidė tarsi baltai švytėjo. Atrodė, kad tai metalas ar koks nors akmuo. Jos visos pusės buvo baltos. Viršūnėje matėsi didžiulis luitas medžiagos, panašios į brangakmenį. Mes negalėjome nusileisti, nors mielai tai būtume padarę. Buvome priblokšti to daikto dydžio“.29
Yra net fantastinio statinio nuotrauka. Pirmą kartą ją išspausdino australas Brianas Kroulis (Brian Crowley) 1986 metais knygoje „The Face on Marš“ („Veidas Marse“). Man nuotrauką naudoti maloniai leido Peteris Krasa ir Valteris Hainas (Walter Hain) – esu jiems nuoširdžiai dėkingas. Si sensacinga nuotrauka gauta iš JAV oro pajėgų. Nustatytas piramidės dydis: 305 m aukščio ir šoninių briaunų ilgis yra 487 m. Skirtingai nei Egipto piramidės, jos neištisai pastatytos iš akmens. Kalva sudaro šio didžiausio dirbtinai sukurto statinio pagrindą. Viename jos šone matyti nuošliaužos nuo erozijos, kurią vanduo ir vėjas sukėlė per tūkstantmečius. Tačiau jos pagrindas vis dar taisyklingai kvadratinis, kaip ir aikštelė viršūnėje, panašiai kaip Centrinės Amerikos piramidžių.
Oho ;))
nugi cia kinijos valdytojams buvo statomos ir jose jie laidojami o smeliu uzpyle kad vagys neisplestu cia tas pats kas ir su tais kinjos kariais
dar vienas straipsniukas i ta tema:
Apie kiniškas piramides, esančias Sičiuanio provincijoje, mokslo pasaulis žino nuo 1944 metų – JAV karinių oro pajėgų pilotas pastebėjo jas iš savo lėktuvo. 7 dešimtmečio pabaigoje, dėka nuotraukų iš kosmoso, paaiškėjo, kad iš viso jų yra 16. tačiau oficialus Kinijos mokslas neskuba jomis užsiimti, o smalsuoliams nesiseka prie jų prisikasti: vienintelis prieinamas kelias iki piramidžių eina per Mirties slėnį, kur jau pradingo kelios tarptautinės mokslinės ekspedicijos. Vietiniai gyventojai įsitikinę, kad slėnis apgyvendintas dvasių, kurios nepakenčia šalia savęs paprastų mirtingųjų. Mokslininkų toks paaiškinimas nepatenkina, bet ir entuziazmo neprideda.
Bosnijos kalnas
Su dideliu nepasitikėjimu mokslo pasaulis žvelgia ir į bosnių archeologo Semiro Osmanagičio tyrinėjimus. Jis užsiima kasinėjimais Visoko slėnyje. Visočicos kalno, stūksantį vidury slėnio, sunku nepastebėti, bet tik Semirui šovė į galvą mintis, kad jis, galbūt, yra dirbtinės kilmės. Būtent tai ir paaiškėjo. 2006 metų balandį prasidėjo kasinėjimai ir tiesiog po kelių dienų archeologai rado įrodymų, kad “Visočicos kalnas iš tikrųjų yra gigantiška akmeninė piramidė, vienintelė Europoje”. Pagal geologinės analizės duomenis, ji buvo pastatyta prieš 10 o gal ir prieš 20 tūkstančių metų. Archeologas daro prielaidą, kad Bosnijos piramidės aukštis galėjo siekti 200 metrų. Tai daro įspūdį, ypač turint galvoje, kad Cheopso piramidė siekia 140 m aukščio.
Dauguma mokslininkų netiki Bosnijos “pasaulio stebuklu” ir mano, kad Osmanagičių suklaidino “neįprastos formos įprasta kalva”. Reikalas čia tas, kad keturios kalvos pusės turi 45 laipsnių nuolydį ir tiksliai atitinka pasaulio šalis. Mokslininko manymu, gamta negalėjo sukurti tokios figūros. Be to, speleologiniai tyrimai, atlikti Osmanagičiaus, rodo, kad aplink įsivaizduojamą piramidę yra dar du ar trys analogiški statiniai, tik mažesni, o juos tarpusavyje jungia 3,8 km ilgio tunelis.
Visuomenės ir tarptautinių ekspertų skeptiškumas Semiro negąsdina. O klausimą, iš kur pačiame tankiai apgyventos Europos centre atsirado viena vienintelė, užtat gigantiška piramidė, archeologas kol kas ignoruoja: “Kas, kada ir kam – išsiaiškinsime paskui, po to, kai pasaulis pripažins mūsų piramidę”. Kasinėjimai tęsiasi – vietinių gyventojų džiaugsmui, jie jau ėmė gaminti atitinkamus suvenyrus: Bosnija – piramidžių tėvynė!
Ieškojo vandens, o surado…
Apie tai, kad Sevastopolio apylinkėse 10-15 metrų gylyje slypi mažiausiai 7 piramidės, identiškos egiptietiškosioms, tapo žinoma visiškai atsitiktinai. Grupė tyrėjų, kuriems vadovavo technikos mokslų kandidatas Vitalijus Gochas, bandė naują geohidrodiagnostikos metodą, ieškodami gėlo vandens šaltinių pusiasalyje. Ir gręžiant vieną iš gręžinį, aptiko kažką keisto. Kaip parodė tolimesni tyrinėjimai, tasai “kažkas” turėjo piramidės formą.
Faktas, kad piramidės yra giliai po žeme, kelia viltį, kad jos bus sveikos ir nepažeistos. Vargu ar jos apiplėštos, vadinasi, viduje iki šiol gali būti mokslui vertingų artefaktų.
Beje, piramidžių Kryme ieškota dar 1926 metais. Slaptos neuroenergetikos laboratorijos vadovas Aleksandras Barčenka gavo atitinkamą įsakymą iš ČK-OGPU pirmininko F. Džerzinskio. Tačiau toji ekspedicija buvo pasmerkta žlugti, juk visos paieškos buvo atliekamos ant žemės paviršiaus, o ne po juo. Vitalijus Gochas teisingai pastebėjo viename iš interviu: “Kas galėjo pamanyti, kad tokie gigantai slypi po kojomis”.
Gochas įsitikinęs, kad panašios piramidės pastatytos palei visą pietinę Krymo pakrantę. “Atkarpoje nuo Sevastopolio iki Foroso mes aptikome iškart 7 piramides. Visos jos išsidėsčiusios pagal vieną liniją – pagal tą pačią, kurioje išsidėsčiusios ir Tibeto piramidės, ir žymusis Stounhendžas. Ir visi šie požeminiai statiniai orientuoti į šiaurės vakarus”.
Krymo sfinksas
Krymo piramidžių aukštis svyruoja nuo 45 iki 52 metrų: tai paaiškėjo po kruopštaus požeminių objektų skenavimo. Be to, paaiškėjo, kad vakarinė vienos iš piramidžių briauna turi papildomą darinį, savo forma primenantį egiptietišką sfinksą. Tiktai “Krymo Sfinksas” gerokai mažesnis už savo gentainį, be to, žiūri į vakarus, o ne į rytus.
Pirmoji bandinių, paimtų Gocho grupės, analizė parodė, kad Krymo piramidės vyresnės už egiptietiškas 15-20 tūkstančių metų. O statybos Nilo slėnyje, kaip žinoma, prasidėjo II-III tūkstantmetyje prieš Kristų.
toliau – daugiau. Rimtas pusiasalio teritorijos skenavimas parodė, kad Kryme yra iki 40 piramidžių. Be to, 28 iš jų sudaro didžiulį rombą, kurio centras – Krasnyj Mak gyvenvietė.
Kas ir kokiu tikslu pastatė tokį kiekį vienodų statinių palyginus nedideliame žemės sklype? Teorijų daug, o vienareikšmiško atsakymo nėra. Reikia laukti kasinėjimų pabaigos – tada, galbūt, viskas stos į savo vietas. O kol kas mokslininkų aktyve tėra tik vienas, bet pakankamai vertingas radinys: 12 metrų gylyje tyrinėtojai aptiko siaurą landą, be to, aiškiai dirbtinės kilmės. Landos blokai padaryti iš balto akmens, kaip ir paties požeminio statinio blokai. Vitalijus Gochas mano, kad Krymo piramidės skirtos kosminės energijos perdavimui. Be to, vieni statiniai priima energiją, o kiti ją siunčia į kosmosą.
Tiesa, Gocho teorija turi daugiau priešininkų negu pasekėjų. Beje, ir pats piramidžių Kryme aptikimo faktas buvo oficialiai neįvertintas iš žymesnių archeologų pusės. Tačiau istorijoje su piramidėmis tai įprastas dalykas…
Piramidę ir nuostabų šventyklos kompleksą jūros dugne palei nedidelę Jonaguni salą 1985 metų pavasarį atsitiktinai aptiko vietinis nardymo instruktorius Kihačiras Aratakė. Jis papasakojo apie savo radinį specialistams. Japonų laikraščiai sumirgėjo sensacingomis antraštėmis. Tačiau mokslo visuomenė pranešimą ignoravo. Priežastis paprasta. Japonų “stebuklas” aptiktas jūros dugne, bet jeigu jį pastatė žmogaus rankos, vadinasi, statyba vyko sausumoje. O tai įvykti galėjo tik prieš 10 000 metų, kai pasaulinio okeano lygis buvo 40 metrų žemesnis. Tačiau mokslas neturi jokios informacijos apie kultūrą, gebėjusią sukurti tokį monumentalų statinį prieš 100 šimtmečių (Keista – informacijos nėra, o kai tyrinėtojai ją pateikia, mokslas ją ignoruoja).
Mokslinnkų apskaičiavimais, tais laikais homo sapiens dar tik darė pirmuosius nedrąsius žingsnius civilizacijos linkme, mojuodamas kirvuku. Ir sukurti plačias lygias platformas, ornamentus iš stačiakampių ir rombų, sudėtingas terasas, besileidžiančias žemyn dideliais laiptais, jam buvo aiškiai ne pagal jėgas. Ir todėl vieni tyrinėtojai suskubo paskelbti dirbtinės radinio kilmės teoriją spekuliacija, o kiti – nurašyti viską keistai gamtos užgaidai. Rimtai į atradimą pažvelgė tik Masaakis Kimura – Riukiu universiteto profesorius, pripažintas specialistas jūrų geologijos ir seismologijos srityje. Jam prireikė 16 metų, kad įtikintų mokslo bendruomenę, jog Jonagunio megalitas – tai senovės civilizacijos pėdsakas. Šiandien su Kimura sutinka dauguma japonų mokslininkų, tačiau pasauliniame moksle šis faktas kaip ir anksčiau arba ignoruojamas, arba neigiamas.