Dogu figūrėlės panašios į šiuolaikinius astronautus

Japoniškos dogu skulptūrėlės yra ypač svarbus radinys, toks pat svarbus, kaip Kinijos akmeniniai Bajan Hara Ulos diskai. Tai tvirtas įrodymas, kad mūsų protėviai turėjo svečių iš kosmoso.

Pati ankstyviausia Japonijos kultūrinė epocha buvo Jo-mono laikotarpis. Archeologai to laikotarpio radinius datuoja maždaug nuo 7500 iki 300 metų pr. Kr. Baigiantis Jomono periodui, maždaug 600 metų pr. Kr., japonų protėviai pradėjo gaminti keistas molines figūrėles. Seniausios figūrėlės buvo labai mažos ir primityvios. Tačiau staiga stilius smarkiai pasikeitė. Figūrėlės buvo vaizduojamos su smulkiausiomis detalėmis. Jos gaminamos vis didesnės. Daugumos radinių aukštis nuo 20 iki 60 cm. Randama net bronzinių statulėlių. Jų drabužiai puošti sudėtingais raštais, juostomis, brūkšniais ir taškais. Išskirtinis jų požymis – akis dengiantys akiniai. Atrodo, kad ant galvos uždėtas tikras šalmas. Šios keistos figūros primena lakūną, apsirengusį kombinezonu ir užsidėjusį šalmą.

Mokslininkus, XIX amžiuje tyrinėjusius tuos keistus artefaktus, stebino techninė jų aprangos dalis. Mokslininkai, besidomintys šia tema, diskutavo. Kai kurios dogu figūrėlės turėjo tik ovalius išsikišimus ir plyšį viduryje, kitos — stačiakampį „langelį“. 1894 metais tyrinėtojas Sogoro Tsu-boi išsakė nuomonę, kad tie ovalūs išsikišimai panašūs į šiuolaikinius akinius. Tam, kad sniegas neapakintų, tuose akiniuose yra kintamo dydžio plyšys. Kadangi XIX amžiuje buvo manoma, kad dogu vaizduoja senovės japonų karius, į Tsuboi hipotezes niekas nekreipė dėmesio.

Tik mūsų amžiaus septintajame dešimtmetyje vėl susidomėta dogu statulėlėmis. 1962 metas jas aprašė tarybinis rašytojas Aleksandras Kazancevas ir pats įsigijo tris egzempliorius. Statulėlės, Ericho fon Dėnikeno (1969 m.) aprašytos knygoje „Atgal į žvaigždes“, tapo žinomos visame pasaulyje.

Dogu figūrėlės, pavadintos pagal laikotarpį, kuriuo jos sukurtos – „Jamono kostiumu“. Statulėlės dar ne kartą daugelį domino, mokslininkų išvados kartais buvo stulbinamos. Su rašytoju A. Kazancevu bendraujantys moksli įlinkai Matsumura ir Dzeisigas, atsiribojo nuo kitų hipotezių ir padarė išvadą, kad pavaizduoti drabužiai ir masyvūs galvos papuošalai detaliai vaizduoja kosmonauto kostiumą, kad taip apsirengę buvo svečiai iš kitų planetų. Ir jie tai įrodo.

Matsumura ir Dzeisigas nusiuntė į JAV Nacionalinę aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybą (NASA) išsamius dokumentus, piešinius, nuotraukas bei hipotezes ir pamąstymus. Ši žinyba į tai nežiūrėjo kaip į fantaziją ar pokštą, o pati ėmėsi toliau tirti. Los Andželo kompanija „Litten Industries“ buvo įpareigota pagal tuos piešinius sukurti kosmonauto kostiumą. Ponai Matsumura ir Dzeisigas gavo NASA atsakymą:

„Mūsų bendradarbiai mano, kad jūsų hipotezė apie kostiumą labai įdomi. Buvo pagamintas toks pat kostiumas ir nusiųstas NASA generalinei direkcijai astronautų įrangos klausimais. Ji tą idėją toliau tirs.

Iš anksto pranešame, kad jungiamosios detalės, specialus akinių rėmeliai, lankstūs sujungimai ties sąnariais, rutuliniai užtrauktukai, oro slėgio reguliatorių rankenėlės, — visa, ką jūs išvardijote ir kas matyti nuotraukose, labai sudomino minėtą direkciją ir į tai bus atsižvelgta kuriant astronautų kostiumus“.

Kokios tikroviškos ir kartu fantastiškos turėtų būti dogų statulėlės, jei NASA pagal jas sukūrė kosminio kostiumo prototipą! Matyt, senovės japonai su homonoidais bendravo ilgą laiką. Daugiausia statulėlių rasta pagrindinėje Honsiu saloje, Kamegaoka ir Mijagi rajonuose. Gausu radinių ir Kanto rajone, į šiaurę nuo Tokijo, netoli Aomori miesto pačioje Honsiu šiaurinėje dalyje. Nepamirškime panašių ainų figūrėlių Hokaido saloje.

Savaime suprantama, kad Japonijoje šiomis figūrėlėmis domimasi jau seniai. Septintajame dešimtmetyje jomis ypač domėjosi ekspertas Isao Vašio. Jis taip pat pastebėjo figūrėlių ir kosminio kostiumo panašumą:

„Pirštinės prie rankovės pritvirtintos rutuliniu užtrauktuku, akis dengiančių ovalų angos gali būti atidaromos ar uždaromos, paliekant tik siaurą plyšelį. Nė iš vienos pusės nematyti reguliavimo rankenėlių. Šalmo „karūna“, matyt, yra antena, piešiniai ant kostiumo – ne ornamentai, o automatinio slėgio reguliavimo įtaisai“.

Tad ką sako legendos apie skulptūrų modelius? Nedaug, minimi tik „dievų pagalbininkai“.

Verta paminėti svarbų faktą. Į kosmonautus panašios dogu figūrėlės pasirodė apie 600 metų pr. Kr. Maždaug tuo pat metu, kai iš dangaus nusileido dievas Ninigi No Mikoto, kai imperatoriumi tapo pirmasis „dangiškasis valdovas“ Jimmu Tenno. Maždaug tuo pat metu už tūkstančių kilometrų Biblijos pranašas Ezechielis sutiko kažką panašaus į kosminį laivą. Kai jis su savo tauta buvo Babilono nelaisvėje (600-588 metais pr. Kr. valdant karaliui Nebu-kadnecarui II), jam pasirodė „Viešpats visame puikume“. Jis pasakė amžiną ištarmę: „Žmogaus sūnau, tu gyveni prieštaros namuose, kurie turi akis matyti, bet nemato, ausis klausyti, bet neklauso, nes tai yra prieštaros namai“.

Ar tikrai dogu figūrėlės vaizduoja tai, į ką jos mums tokios panašios? Ar tikrai tai į žmones panašios būtybės šiuolaikiškai atrodančiais kosmonautų kostiumais?

Komentuok su Facebook paskyra: