Rosswelo Technologijos. Bandymų užrasai. Tęsinys  (Skaityti 787 kartai) Spausdinti

1 B


Saulys  Kovo 06, 2016, 22:55:03

Dvylikta dalis.
     Timas nematė laivo eksterjero, bet jam buvo duota galimybė pamatyti ir įvertinti interjerą. Tame lygyje kur buvo Timas laivo dydis lengvai sualpintų 2 futbolo laukus. Laivas turėjo keletą lygių į viršų ir į apačią. Ne taip kaip fantastiniuose filmuose, laive ateiviai nelakstė iš vienos pusės į kitą ir nesibūriavo valdymo kambaryje. Panašu, kad jie buvo savo celėse kaip vienuoliai. Jie nevaikščiojo apkalbėdami vieni kitus kavos į kavinę ar skubėdami pietų. Ateivių gyvenimo būdas buvo šviesmečiais nutolęs nuo mūsų įprasto gyvenimo ir bendravimo budo. Pagal laivo dydį galėjai padaryti išvadą, kad laive buvo šimtai ateivių. Timas klausė, koks laivo tikslas, tačiau atsakymo negavo. Neatrodė, kad laive yra dar žmonių, kadangi Timas nei vieno nematė, tačiau galimas dalykas, kad kaip Timas nepastebėjo, kaip laivas keitėsi, jis nepastebėjo nei kitų ateivių ar žmonių.
Timo laivo tyrinėjimo metu, jis tik keletą kartų matė tolumoj ateivius, tačiau kai tik  jis priartėdavo prie jų, jie dingdavo kaip miražai. Lyg nieko ten nebuvo. Timas prisiminė, kad viduje buvo statinys gal kokių vienuolikos aukštų ir jo pačiame viršuje buvo stiklinis kupolas, kuris atrodė, kaip langas į visatą. Kupolo stiklas atrodė veikia kaip padidinimo stiklas ir dar labiau paryškina žvaigždžių nuostabą. Laivas nejudėjo, ar bent Timui taip atrodė. Jei jis ir judėjo, tai jokio judėjimo jausmo nebuvo.
     Žiūrint iš laivo masyvios struktūros viršaus Žemės su jos vieninteliu menuliu vaizdas buvo nepakartojamas. Tik vieną kartą savo gyvenime Timas buvo arti dangaus, kai jis buvo atostogose Europoje, lankydamas viena didžiulių Gotikinių bažnyčių. Laivas kuriame Timas buvo primine jam masyvius statinius su jų kolonomis ir nišomis. Vienintelis dalykas ko trūko - tai  Renesanso laikų paveikslų. Daugelis laivo dizaino detaliu buvo Timui nepažįstamos, tačiau labai įspūdingos. Sprendžiant iš dekoracijų, ateiviai turėjo gilų grožio supratimą. Stiklas ir kupolo rėmai sudarė vaizdą, jog atrodė - žvaigždės buvo laivo viduje. Ar, gali būti, tai ką jis matė, buvo halograminis žvaigždžių ir planetų vaizdas. Timui buvo sunku pasakyti. Tai buvo nuostabus įspūdis, vėliau jis pasakojo savo kolegoms.
     Kol Timas grožėjosi vaizdais ir žvaigždėmis , ateivis kuris pakvietė jį į laivą priėjo prie jo. Kad nebūtų šoko, jis perspėjo tebepatiškai apie savo prisiartinimą. Timas bandė laikytis atsipalaidavęs. Kas jam padėjo taip laikytis, tai faktas, kad ateivis atskleidė kiek kartų jie jau buvo prieš tai susitikę. Jis padare kažką su Timo pasąmone, kas atrakino Timo prisiminimus ir jis pamatė antrą savo gyvenimą, apie kurio egzistavimą, jis net nenumanė. Pasirodo jis žinojo ateivius nuo vaikystes.
Sumaišyti gražūs ir laimingi prisiminimai buvo kartu ir neramūs. Tačiau Timas į sunkius prisiminimus nekreipė dėmesio. Jis stengėsi išlikti ramus tuo tarpu prisimindamas daugiau ir daugiau apie savo ir ateivių bendrą praeitį. Timas buvo laimingas dėl telepatinio pokalbio būdo, nes jo jaudulį būtų išdavęs trūkinėjantis balsas ir bekalenantys dantys. Tačiau Timui ilgam neužteko jėgų valdytis. Buvo sunku nusakyti ką jis jautė. Jis didžiavosi savo drąsa. Nedaug kas jį išgąsdinę gyvenime taip, kaip šitas susitikimas su ateiviais. Timas, kaip ir kiekvienas mūsų, klaidingai galvojo, kad mes save visiškai kontroliuojam, tačiau dabar jis suprato, kad taip nėra. Taip pat kaip suprato, kad žmogaus anatomija yra visiška fantazija.
     Ateiviai uždavė jam užduotį . Jam ir kitiems trims komiteto nariams, kurie buvo išsigavę i Frankenšteinų kūnus. Ateiviai liepė jiems užimti kūnus vėl ir įeiti į namą esantį netoliese nuo tyrinėjimų vietos. Timui nepasakė miesto pavadinimo. Tam, kad nusigauti iki namo komanda naudojo autobusiuką, kuris buvo pažymėtas rysio kompanijos logotipu. Ateivių įtaisų atžvilgiu, Timui buvo pasakyta, kad kai ateis laikas jis žinos kuriuos įrankius pasiimti. Savo draugams Timas paaiškino, kad jie nesijaudintų dėl įrangos persikeliant į kitus kūnus panaudojimo. Ateiviai padarys viską patys. Jie visos keliones metu juos stebės. Kiti komandos nariai nebuvo susidūrę su ateiviais ir ateiviai jiems nesirodė. Jie buvo pasinėrę giliai i ateiviu fenomeną kur Timas ir Bilas žinojo ir matė viską, o kiti kažkodėl ne. Nežiūrint į tai pilnas paslapties atskleidimas negalėjo būti baisesnis nei naudojimas Frenkenšteinų kūnų. Kaip ir turėjimas reikalų su ateivių įtaisais, kurie netyčia kartais užmušdavo mokslininkus ar komiteto narius. Du komiteto nariai – karininkai, mate ateivius praeityje, tačiau matytieji buvo negyvi ir po stora stiklo danga, kokios nors vyriausybinės agencijos pavaldume.
     Timas iš tikrųjų neturėjo jokio paaiškinimo kolegoms. Jis galėjo pasakyti tik tiek, kad jie pasirodo žmonėms kai jie praeina eilę pasiruošimo stadijų. Panašiai, kaip skiepijimo procesas, kurio metu, žmogus buvo paruošiamas, kad nesusirgtų kokia virusine liga. Tie komiteto nariai turėjo gauti priešnuodžių porciją prieš susitikimą akis į akį su ateiviais. Jei supažindindavo su aplinkybėmis tuos žmones kurie išlaikydavo bandymus. Tie būdavo parsiskiriami prie aukštesnės kategorijos. Ta kategorija nustato kaip žmogus gali būti naudingas susitikime su ateiviais. Buvo daug programų ir veiksmų, kuriuos žmonės padarydavo ateiviams. Tačiau žmonės nežinodavo, kam jie dirba. Tik maža dalis galėdavo pasiekti tą lygį kurį Timas ir Bilas buvo pasiekę. Patys ateiviai neturėdavo supratimo, kuris žmogus kokiomis savybėmis sublizgės ir tie kurie sublizgės, kokiu lygiu jie padės ateiviams. Taigi kas ir kokiu tikslu bus supažindintas su ateiviais galėjai tik spėlioti. Timui ir Bilui buvo paaiškinta, kad pačių žmonių labui ateiviai laikė juos nežinioje. Ateiviai skleidė tokią energiją, kuri galėtų paveikti žmogaus psichiką ir padaryti negrįžtamą žalą žmogui. Kai kuriais atvejais energija sukeldavo žmonėse psichozę. Laivo ir ateiviu įrenginiai taip pat buvo žmonėms pavojingi. Tačiau nei Timui nei Bilui visi įrenginiai ir jų pavojingumas nebuvo atskleistas.
                                             Paruosti misijai
      Ateiviai pasakė Timui, kad trys jo kolegos kurie pirma eksperimentavo kartu su juo su kūnais, ta pačią naktį buvo laive. Ateiviai padėjo jiems nugalėti baimę ir paniką. Paaiškino ką turės atlikti su Timu.
Timas ir jo komanda įėjo į kūnus, atsisėdo į autobusiuką ir pasuko nežinoma kryptimi. Timas buvo vienintelis, kuris žinojo kur jie važiuoja. Jie padare du sustojimus prieš tai, kaip atvyko i paskirtą vietą. Nors jiems nereikėjo nei tualetinių, nei pasistiprinimo sustojimų nors ateiviai pasakė, kad jie gali valgyti ir kūnai funkcionuos normaliai, juk tai buvo žmonių kūnai. Dalis jų užduoties buvo pasivaikščioti tarp žmonių, kad jie pasijustu komfortabiliai svetimuose kūnuose. Kai tik jie atvažiavo į paskirtą miestą, jie išsinuomojo kambarius viešbutyje. Kitą dieną jie apvaikščiojo visą miestą.
     Misijos detalės atėjo pas Timą dienos metu. Tai buvo slapta operacija, slaptoje operacijoje. Komiteto nariai likę bazėje neturėjo jokio supratimo kur yra Timas ir trys jo draugai. Ir ką jie darė. Ateiviai užtikrino, kad tie, kas dalyvavo operacijoje nebūtų sekami ar kaip nors sutrukdyti. Komiteto nariai, kaip ir visi kiti mokslininkai dalyvavę programoje, turėjo siūstuvėlius po oda. Siūstuveliai teikė informaciją, kur ir kada kiekvienas narys randasi. Tačiau kūnuose kuriuose buvo Timas ir jo draugai tokių siūstuvėlių nebuvo. Timui staiga pasidarė aišku, kad jis ir jo komandos nariai po daugelio metų stebėjimo, staiga buvo laisvi. Niekas jų nesekė. Jei, sakykim, Timas būtų papuolęs į avariją ar kitą nutikimą ir žūtų, ateiviai perkeltų juos į savo kūnus akimirksniu, kartu išsaugodami jiems gyvybes.
     Timas skyrė kiek laiko susipažinimui su gatvėmis ir alėjomis, kurie supo namą kurį jie turėjo šį vakarą aplankyti. Dar buvo šviesu, kai jie rado tą namą. Todėl jie turėjo pakankamai laiko, kad galėtų išsiaiškinti visas plano detales - ką jie turės padaryti ir kaip, kad nepritraukti pasalinių dėmesio.
Dirbti tuo metu, kai buvai „pasiskolintam“ kūne buvo nepakartojama patirtis. Kūnai nereikalavo miego ar maisto tačiau išlikdavo optimaliai energingi. Tuo metu, kai visi keturi kalbėjo tarpusavyje telepatiniu būdu, vienintelis dalykas ko jie gailėjosi, kad jie negalėjo tuos kūnus pasilikti sau visam laikui. Kol svetimuose kūnuose jie nejautė skausmo,  žalingų noru ir geismų kaip pavyzdžiui seksas, gėrimas algolio ir rūkymas. Net tie kurie rūkė savo kūne neturėjo jokio potraukio rūkyti.
     Vėlai vakare, nors niekas neįžinojo kokia jų misija, jie pasuko prie namo. Tai buvo  3 valandos ryto kai jų autobusiukas sustojo prie namo. Aplinkui buvo tylu ir kaimynai jau miegojo. Švietė pilnatis ir dangus buvo nedebesuotas. Kitame kieme lojo šuo. Jie pasistengė nedaryti jokiu pasalinių garsų, tačiau netrukdė loti šunims. Jie įėjo į namą per sieną netoli įvažiavimo i kiemą. Timas ėjo pirmas. Kažkaip savaime Timas žinojo į kurį kambarį jie turi įeiti. Timas pasuko į laiptinę ir įėjo į antrą miegamąjį. Timas paprašė dviejų draugų pasilikti koridoriuje jei kas iš namiškių atsikeltų. Jei taip atsitiktų ir juos pamatytų, jie turėjo užduotį tuos paveikti su ateivių įtaisais, tikslu paralyžiuoti. Tada padėti juos atgal į lovą. Visi keturi avėjo specialius batus kurių medžiaga sugeria visa garsą, kuris būtų sklidęs nuo girgždančių grindų. Jie kalbėjo telepatiniu būdu ir jokio garso vizito metu neišskleidė.
     Kambaryje į kurį jie įėjo buvo jaunas berniukas kuris tik ką šventė savo pirmą gimtadienį. Jis taikiai miegojo. Timo darbas buvo įdėti vieną mažą objektą į jo nosį ir kitą į jo ausį. Kadangi tai buvo skausminga operacija, Timas turėjo pirmiausiai paralyžiuoti berniuką. Timas žinojo, kai jis įspraudė pirmą objektą, kad berniukas būtų atsikėlęs ir pradėjęs verkti. O būdamas paralyžiuotas, berniukas atsikeltų, ir nors jaustu skausmą, jis negalėtų verkti, nesvarbu kaip skaudėtų. Berniukas atsikėlė, bet greitai griuvo vėl kietai miegoti. Timas pabaigė procedūrą, kuri truko ne daugiau kaip 2 minutes. Dėl berniuko jauno amžiaus jiems nereikėjo daryti amnezijos.
     Kai kurie žmonės tūrėjo išvystę kažkokią alerginę reakciją ir jautė kai ateiviai buvo netoliese. Kai ateiviai atpažindavo tokius žmones jie kviesdavosi į pagalbą tokius kaip Timas ar Bilas. Kad tie atliktų tai, ką ateiviai norėjo, kad padarytų. Naudodami žmones pirmam kontaktui, kad duoti tiems žmonėms antihistamino pirmo kontakto metu. Vėliau ateiviai galėdavo lankyti tuos žmones be kitu pagalbos ne padarydami tiems žmonėms žalos. Ateiviai tokiu tikslu buvo įdarbinę žmones jau tūkstančius metu.
     Per kelias sekundes nuo to laiko, kai Timas įdėjo implantus, ateiviai atsidūrė kambaryje. Timas jautė, kad taip gali atsitikti. Tačiau jis vis tiek nustebo. Viskas įvyko kažkaip spontaniškai. Tai buvo pati geriausia apsaugos sistema galaktikoje. Niekas negalėjo atskleisti jokios informacijos, kadangi nebuvo jokios informacijos kurią galima būtų atskleisti. Timas gavo tą informaciją pačiu paskutiniu momentu, kaip tik tada, kai jos reikėjo. Jis suprato, kai ateiviai atvyko - jų  darbas buvo baigtas ir kad jis su savo draugais turi nedelsiant palikti šią vietą. Timas nežinojo, kas atsitiko po to kai jis paliko namą. Timas nujautė, kad ateiviai pasiėmė berniuką į laivą ir taip įvyko jo pirmas pagrobimas. Pakeliui bazę Timas pasakė savo draugams, kad tuo metu kai jie palikinėjo namus, ten atsirado ateiviai. Pasirodo niekas iš jų nejautė jokių vibracijų ir niekas neturėjo supratimo apie ateivių atsiradimą.
     Bazėje diskusija tesėsi, kaip jie galėtų pasilikti kūnus. Ką jie darė misijos metu atrodė visiškai nekėlė jokio susidomėjimo. Atrodė, kad nieko nebuvo atsitikę. Niekas iš jų nenorėjo grįžti į savo kūnus. Užtruko šiek tiek laiko, kol jie priprato prie savo žalingų įpročių kamuojamų kūnų, raumenų ir sąnarių skausmo, alkio. Jiems vėl reikėjo jų kavos pertraukėlių.
     Misijos metu jų kūnai buvo prijungti prie kriogeninių aparatų, kurie palaike inkubatoriuje jų gyvybę laikydami kūnus žemesnėje temperatūroje.
     Timas paklausė ateivių, ar žmonės negalėtų pasilikti modifikuotame ateivių kūne mėnesį ar daugiau. Ateiviai tik pasakė, jei žmonės pasiliktų tuose kūnuose daugiau nei dvi dienas, grįžimas į jų nuosavus kūnus būtų labai sunkus ir sukeltų daug streso. Nebuvo leidžiama užimti kūnų ilgesniam laikui ir žmonių kūnai negalėjo būti patobulinti ateivių įtaisais, kurie pakelia energetinį lygį. Viskas dėl paprasčiausios priežasties – žemė būtų utopija, jei tokie dalykai būtų galimi. Utopijos kūrimas nebuvo ateivių tikslas. Ar tai kada įvyks

Prisijungęs


Saulys  Kovo 21, 2016, 22:15:25

Trylikta dalis.

Klonai

Timas klausė ateivių dėl klonų: ar ateiviai klonavo žmones? Ateiviai pasakė, kad planetoje yra daug klonu. Ateiviai kurie “virsta žmonėmis“ neima „tuščių kevalų“, bet naudoja klonus. Jie klonuoja žmones naudodami žmonių, tokių kaip Timas ar Bilas, DNR. Timas paklausė, jei jis kada susitiktų su savo antrininku – klonu, jis nežinotų ką daryti. Ateiviai užtikrino, kad tokio atsitikimo galimybė yra labai maža.
Ateiviai parodė Timui, kokiu tikslu jie naudoja klonus, kaip jie gali operuoti jų sąmone vienu metu. Kiekvienas klonas atliko specialias užduotis ir darė paskirtus darbus kaip robotai. Ateiviai naudojo klonus atlikti pavojingas užduotis. Darbui aplink reaktorius ir kitokios energijos šaltinius, statymui struktūrų atokiose vietose.
Ateiviai naudojo klonus karuose, kariuomenėse kaip senais ir dabartiniais laikais. Kadangi klonai elgėsi, kaip natūralūs žmonės, ateiviai galėjo juos apgyvendinti bet kurioje žemės vietoje niekam nieko neįtariat.
Klonai yra nei žmonės, nei robotai. Jie neturi sielos ir negali funkcionuoti savarankiškai. Į klonus gali būti įdėtos sielos, tačiau paprastai tai nedaroma. Klonai operuoja valdomi vieno ar kelių ateivių. Jie valdo klonus, kaip piemenys gano savo bandą. Klonai veikia kaip zombiai ir atlieka paprastas užduotis, kur reikia sudėtingesnių darbų, yra prašoma tokių, kaip Timas ar Bilas. Jie gali savarankiškai priimti sprendimus tačiau vis tiek klauso ateivių nurodymų.
Bendraujant su ateiviais Timas šiek tiek perprato ateivius dėl to jis buvo parodytas kitiems ateiviams. Ateiviai kurie buvo tiesiogiai susiję su kontaktu su žmonėmis buvo beseksualūs. Ateiviai sakė, kad jei net jie turėtų skirtingas lytis, tai nesudarytų didelio skirtumo tarp jų. Kai kurie ateiviai atrodė, kaip atsarginių dalių rinkiniai - tikri Frankensteinai. Jų buvo visokių rūšių: trumpų, lieknų, storų, ilgų, pilkų, blankių, baltų, juodų ir metalinės spalvos. Ateiviai vaikščiojo skriejo kabojo. Tarp jų buvo humanoidų, panašių į žmones, pusiau žmonių, pusiau ateivių. Kai kurie ateiviai atrodė visiškai, kaip žmonės, bet jie niekada nebendravo su Timu.
Ateiviai sake Timui, kad jų yra daug skirtingų tipų, skirtingu sluoksnių ir skirtingų užduočių. Jie atlieka įvairias užduotis čia Žemėje ir kitose Saulės sistemos planetose, galaktikoje.
Atgal iš utopijos
Bilas grįžo iš savo kelionės ir rado komiteto narius paskendusius duomenyse ir žiniose kurios atėjo nuo Timo ir ateivių bendravimo. Komitetas buvo stipriai užsiėmęs kategorizuodamas ir rūšiuodamas Timo gautą informaciją. Bilas buvo supažindintas su Timo bendravimo su ateiviais mastu. Bilas pasirodo net kažkuria  dalimi dalyvavo projektuojant Timo supažindinimą su ateiviais. Bilas prieš tai kad papasakoti komitetui ką jis per tuos du mėnesius nuveikė paprašė komiteto duoti jam savaitę atostogų pabūti su šeima. Jie išvažiavo i kruizą po vandenyną.
Bilas niekada neatskleidė savo žmonai, ką jis darė darbe ir ji niekada nesiteiravo ir nesunkino Bilo savo klausimais. Ji buvo kukli ir tyli moteris, daugumą laiko praleisdama vienumoje, kartais savanoriškai padedama vietinėje ligoninėje. Ji ir Bilas buvo visiškai skirtingi. Jis mėgo vaikščioti į vakaruškas, o ji greičiau likdavo namie skaityti ar megzti.
Tačiau po susitikimo su ateiviais Bilas visiškai pasikeitė. Bilas daugiau nebuvo toks mėgėjas bendrauti. Jis pradėjo labiau mėgautis gyvenimu ir vertinti šeimą, vengti susitikimų ir kitų viešų susibūrimų. Be to Bilas nustojo lankytis daugelyje būtinų susirikimų. O kai jis pasirodydavo, jis kalbėjo tik tada, kai norėjo ką nors komitetui pasakyti. Visą kitą laiką jis sėdėdavo tylus ir apsimetė, kad klauso ką kiti komiteto nariai pasakoja. Bilui nebuvo įdomios kalbos. Komitetas pasiilgo Bilo juoku ir šmaikščių posakių. Bilas buvo tas kuris visada turėjo juokingą istoriją papasakoti. Jo pomėgis juokauti ir pasakoti linksmas istorijas nekenkė jo reputacijai ir kolegos jį gerbė. Bilas turėjo gilų ir nepaprastą sugebėjimą suprasti visus komplikuotus aspektus. Kas kiekvieną stebino.
Bilas buvo atviras visa savo gyvenimą ir pasikeitė tuomet, kai tik susipažino su ateiviais. Bilas nustojo kalbėti ir jo žinios atrodė kas dieną didėjo keturis kartus. Bilo kolegos pavadino jį „Spoku“ - kaip charakteris iš „Star treko“. Tačiau ne taip kaip Spokas jis išklausydavo ir buvo malonus visiems, kas su juo bendravo, išlikdamas labai orientuotas ir fokusuotas į darbą.
Bilo žmona pasakė, kad kol jis buvo dvi savaites dingęs, ji jo visiškai nepasiilgo. Ji ne buvo sarkastiška, ar pikta. Paprasčiausiai paaiškino, kad ji visa laika jautė jo buvimą namuose. Bilas nesakė, kad ji buvo visą laiką su juo. Pasirodo ateiviai paėmė jos hibridą ir paliko namuose tuo tarpu visą laiką ji praleido su juo. Kadangi ji nieko niekada nematydavo tą padaryti nebuvo sunku. Bilas klausė ateivių ar jis negalėtų pasiimti žmonos su savimi. Ateiviai sutiko su sąlyga, visu pirma, kad ji nieko iš tos kelionės neprisimins ir antra, Bilas negalėjo jai pasakyti kad jie buvo kartu išvykę palankyti kitų planetų. Bilo nuomone, būtų geriau, jei kelionė butų jų gyvenimo atostogos jiems abiem. Tačiau jam buvo taip pat svarbu, kad jo žmona butų su juo kartu ir neliktu namie viena.
Po to kai jie grįžo iš tarpplanetinių atostogų, jo žmona papasakojo kokį realų sapną ji sapnavo kol jo nebuvo. JI pasakojo, kad jie buvo keistoje nuostabioje vietoje. Vieni. Vaiku su jais nebuvo. Tai buvo kaip kitoje planetoje, ji žinojo dėl to, kad planeta turėjo daugiau nei vieną Saulę. Planeta turėjo tris Saules. Visos skirtingo dydžio. Viena buvo kiek didesnė nei Žemes Saule. Kitos mažesnės - Žemes Menulio dydžio, tačiau švietė ryškiau nei pilnatis. Planeta turėjo dvylika Menulių. Jie pabuvojo kiekviename. Jie buvo skirtingų dydžių. Kiekvienas apgyvendintas žmonėmis, su didžiuliais miestais, milžiniškais pastatais, natūraliomis struktūromis ant jų. Kai kurie pastatai buvo tokie dideli, kad juos galėjai pastebėti iš planetos. Žmonės galėjo laisvai keliauti iš planetos i planeta, kaip tai darė Bilas ir jo žmona.
Miestai kuriuos ji ir Bilas aplanke gali egzistuoti tik sapnuose. Miestai žvilgėjo kaip deimantai. O gatvės, kaip smaragdai. Maistas buvo dieviškas ir tai buvo pirmas kartas, kai ji prisiminė maisto skonį ir kvapą iš sapno. Kaip ir miestai, maistas buvo neišpasakytai nuostabus. Tai turėjo būti sapnas, nes natūraliai tai negalėjo egzistuoti. Tą ji ir papasakojo Bilui. Buvo sunku apibudinti kokį įspūdį jai paliko tas sapnas. Kartais ji galvojo kad tai buvo taip realu, kad visai nebuvo panašu į sapną.
Bilas buvo labai nustebęs kaip daug ateiviai leido jai prisiminti apie jų kelionę. Kelionę į kurią ji net nežinojo, kad buvo nuvykus. Bilas buvo įsitikinęs, kad ateiviai užmaskuos tuos prisiminimus kurie atrodė kaip stebuklas. Bet jis buvo laimingas, kad ateiviai paliko jai tą dovaną. Jie suteikė jiems jų svajonių kelionę. Palikdami kai kuriuos vaizdus jos sąmonėje ateiviai pasistengė išlaikyti realybes ir sapno pusiausvyrą. Kad ji galėtų toliau gyventi kasdienėje realybėje. Kai kurie iš tų įvykių, kuriuose jie dalyvavo buvo reikalingi prislopinimo nuo emocijų pertekliaus. Jie abu turėjo “dėvėti“ kitus kūnus, kad nesiskirtų nuo ateivių aplinkos. Bilo ir jo žmonos kūnai liko ateivių laive kol jie keliavo po visatą. Dienos ir naktys kitose planetose buvo visiškai nepanašios į žemiškuosius. Planetos kurias jie lankė buvo daugiausiai saulėtos ir dienos tris kartus ilgesnės dėl trijų žvaigždžių. Kiekvienas mėnulis buvo unikalus stebuklų pasaulis. Vienas buvo botanikos sodas su milijonu akrų tropinio miško, kuriame gyveno be galo daug įvairių rūšių orchidėjų ir kitu egzotinių augalų ir gelių. Kai kurie mėnuliai buvo fantazijų parkai, kur žmonės galėjo patirti jų fantazijas. Kiti menuliai buvo žiemos stebuklų šalys su begaliniai žiemos maloniais užsiėmimais. Kituose -  zoologijos parkai su tūkstančiais egzotinių gyvūnų. Daugelis gyvūnų nebuvo Bilui pažįstami. Vandens menuliai ar tikriau vandens pasauliai buvo su begaliniais paplūdimiais. Vandens atrakcionai kartu su giluminiu jūros tyrinėjimu butu verte pavydėti net labiausiai mačiusį .Nesibaigiantys užsiėmimai buvo prieinami kiekvienam turistui: planetos ar menulio gyventojui iš tos ar kitų saulių sistemų.
Bilui buvo liepta niekam nepasakoti savo įspūdžių išskyrus komitetą. Ateiviai nebijojo, kad Bilas papasakos aplinkiniam ką jis matė tuo išduodami, kokių yra aplinkui pasaulių. Ateiviai bijojo, kad Bilas bus pašieptas aplinkinių papasakojęs kad ir dalį to, ką matė. Bilui nebuvo sunku nesakyti aplinkiniams, tačiau buvo sunkiau nutylėti šeimos nariams.
Labiausiai Bilui buvo sunku, kai ateiviai pirmą kartą pagrobė jo dukterį ir ji atsikėlė iš miegų su kraujuojančia nosimi. Bilas tiksliai žinojo, kas jai atsitiko ir matė ką ji turėjo iškentėti, tačiau jam reikėjo sukurti istoriją apie tai kas jai nutiko. Kai Bilas buvo jaunas jam tėvai papasakojo, kad taip nutinka daug kam jo amžiaus. Tą patį jis pasakė dukrai. Bilo dukrai buvo dvylika, kai jis susipažino su ateiviais. Bilas buvo pakviestas į pagrobimus bet jis paprašė nekviesti jo daugiau. Buvo sunku stebėti, kaip kiti verkia kai kuriu procedūrų metu ir nieko negalėti dėl to padaryti. Buvo sunku kai jis matydavo vaikus kurie turėdavo išgyventi tuos jausmus. Ypatingai buvo sunku kai jis turėjo matyti kenčiant savo vaiką. Viskas ką Bilas galėjo daryti tai žiūrėti ir kentėti. Bilas suprato, ką ateiviai turi daryti, tačiau jis nesuprato kodėl jie tai darė ir tai buvo labiausiai skausminga. Karta Bilas atsikėlė ir pagalvojo kad ateiviai daro blogį jam ir jo šeimai tačiau nei jis, nei niekas kitas, net Amerikos karinė vadovybė negalėjo to sustabdyti. Jie nebūtų turėję jokių galių.
Kažkur Bilo viduje liepsnojo viltis, kad tai ką jie daro gal ir gali turėti kažkokią gerą prasmę. Tačiau ta nerami mintis apie blogį vis tiek kažkur jo sąmonės kampelyje liko gyva. Bilas niekada nejautė, kad jis buvo ateivių vergas, bet dėl to, kad jie galėjo implantuoti į jo sąmonę bet kokias mintis, jis nebuvo tikras apie ateivių tikruosius kėslus.
Ateiviai žinojo Bilo abejones ir sakė Bilui, kad j abejonės yra įrodymas, jog jam nebuvo implantuotos kitos mintys ir jis turėjo savo sąmonės nepriklausomybę. Kitaip visos jo abejonės butu ekranuotos.
Bilas susitiko su kitais kaip jis jo dviejų mėnesių keliones. Ne visi jie buvo iš Žemės. Tie kurie buvo ne iš Žemės buvo panašių charakteristikų, kaip Žemės žmonės, nes jie turėjo žmoniškos DNA. Bilas susitiko su septyniais panašiais į save. Septyniais kurie reprezentavo septynias planetas kurios buvo Žemės dvynės.
Ateiviai suteikė Bilui bendravimo Visatos kalba dovaną ir leido bendrauti su savo dvyniais.
Bendravimo metu iš kitu Bilas sužinojo, kad tarp ateivių būta labai blogų ir tarp jų būta rimtų nesutarimų. Kai kurie ateiviai visą laiką kišosi į žmonių gyvenimą. Bilas sužinojo, kad laivas kuris buvo komiteto atsakomybėje, buvo kaip tik tokio konflikto sužalotas. Konflikto tarp dviejų ateivių frakcijų. Ateiviai butu sunaikinę tą laivą ir nepalikę jokių ženklų, tačiau aukštesnio lygio ateiviai leido supažindinti žmones su laivu. Jis buvo leistas naudoti tik tam tikro lygio išrinktiems žmonėms. Tam, kad pagretinti technologinį išsivystymą po dviejų pasaulinių karų.
Tai buvo kaip pergalės ženklas vienai iš atsiskyrusių ateivių rasių. Tai buvo kaip ateivių teroro atrėmimo prieš žmonių rasę pavyzdys. Ateiviai pasakė Bilui, kad ta atsiskyrusi rase buvo ištremta į Žeme bilijonus metų atgal. Atsiskyrę ateiviai sukūrė kontroversija Saules sistemoje – su vietine specifika – žmonėmis.


Prisijungęs