Vudu magija, kas gi tai?  (Skaityti 6186 kartai) Spausdinti

1 B


star  Birželio 28, 2012, 21:24:04

Vudu kultas visame pasaulyje tapo žinomas Haičio salos burtininkų dėka. Bet jo tėvynė yra Vakarų Afrika. Kai kurie mokslininkai netgi laiko vuduną seniausia tikėjimų sistema Žemėje.

Turi ir tamsiąją pusę

Tarp visų pasaulio religinių kultų vudu, ko gero, turi pačią prasčiausią reputaciją. Kruvini aukojimai (kalbama, kad ir žmonės aukojami), svetimai valiai paklūstantys atgiję negyvėliai zombiai, adatos, kurias žiaurieji burtininkai smeigia į širdį lėlei, siųsdami savo kruvinus keršto troškimus žmonėms... Holivudo trileriuose (kaip "Angelo širdis" su Mikiu Rurku, vaidinančiu pagrindinį veikėją) vudu išgąsdintiems žiūrovams pateikiama kaip pati egzotiškiausia ir niūriausia juodosios magijos sritis.

Sunku būtų ką nors įtikinti, kad šis kultas neturi tamsiosios pusės. Vudu šalininkai irgi šito neneigia ir yra įsitikinę magiškųjų, kartais labai žiaurių ritualų veiksmingumu. Tačiau virtimas zombiais (bet kokia forma, nepriklausomai, ar mes tuo tikime, ar ne) ir skudurinių lėlių badymas adatomis – dar tikrai ne viskas

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 15, 2012, 15:53:55

Vudu magija yra nebūtinai juodoji. Su ja galima gyditi žmonės ir ja naudoti įvairiems tikslams. Tik gal įrankiai ne  visai malonūs.

Prisijungęs


vitake  Spalio 15, 2012, 22:37:34

Kaip galima gydyti?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 15, 2012, 22:42:23

Nežinau, bet žinau, kad įmanoma.

Prisijungęs


Songoku  Spalio 16, 2012, 06:53:36

Man tai visas tas VUDU dalykas skamba kažkaip neįmanomai, tikrai netikiu kad badant lėle gali sužeisti žmogų ar pnš.

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 16, 2012, 08:26:25

Skiri woodoo lėlę nuo vudu burtų? Tai du atskiri dalykai.

Prisijungęs


Songoku  Spalio 29, 2012, 00:41:08

Skiri woodoo lėlę nuo vudu burtų? Tai du atskiri dalykai.

Gali būti - nes aš nelabai nusimanau apie vudu magija.

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 29, 2012, 07:58:36

Tai vat, yra trys dalykai, woodoo lėlė, vudu burtai, ir vudu tikėjimas. Pirmas ir paskutinis nelabai geri.

Prisijungęs


vitake  Spalio 29, 2012, 10:18:12

Ar geri ar ne priklauso nuo naudojimo, manau.

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 29, 2012, 12:52:24

Lėlė ir taip bloga, tikėjimas verčia žudyt. O su vudu burtais nieko blogo neįmanoma padaryt net jeigu labai norėsi

Prisijungęs


Songoku  Spalio 29, 2012, 13:03:16

Lėlė ir taip bloga, tikėjimas verčia žudyt. O su vudu burtais nieko blogo neįmanoma padaryt net jeigu labai norėsi

O ką su ta lėle galima padaryti kitam žmogui ?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 29, 2012, 13:09:27

Lėlė būna susieta su tuo žmogum, ji skirta sukelti fiziniam skausmui, galima ir nužudyt

Prisijungęs


vitake  Spalio 29, 2012, 13:19:48

Ką darai lėlei nutinka ir žmogui, taigi gali daryti viską ką fantazija neša.

Prisijungęs


Legatas  Gruodžio 02, 2012, 09:40:03

Vyriausias Haičio vūdū žynys Maksas Bovuaras kvietė prezidentą Renė Prevalį uždrausti laidoti žemės drebėjimo aukas bendruose kapuose. Tai šalis, kurioje faktiškai pusė iš 9 mln. gyventojų laikosi vūdū tradicijų – ir jiems gyvų mirusiųjų egzistavimas atrodo savaime suprantamas. Todėl ir baimintasi, kad bendruose kapuose palaidotieji gali atgyti – o tai per 150 tūkst. žmonių.

„Baisiausia buvo akys. Mirusiojo akys, bet ne aklos, o degančios, išfokusuotos, nieko aplink nematančios. Veidas baisus, tuščias, tarsi už jo nieko nebūtų. Prieš mane buvo ne vaiduoklis, bet ir ne gyva būtybė, o vaikščiojantis numirėlis, esantis tarp gyvenimo ir mirties“, - taip amerikietis Viljamas Sibrukas aprašė susidūrimą su Haičio zombiu. Šių būtybių istorija siekia tolimą praeitį ir yra susijusi su juodųjų magų, bokorų, veikla. Būtent tie burtininkai ir kuria zombius – automatus be proto, galinčius judėti, kalbėti, valgyti, girdėti. Bet suvokti, kas vyksta, bei prisiminti savo praeitį jie negali. Jie nepažįsta artimųjų, giminaičių, mylimųjų. Tai numirėliai, balansuojantys tarp gyvenimo ir mirties. Bokorai zombius kuria kaip samdinius,  kartais juos laiko pas save kaip vergus. Būdavo, kad jie buvo masiškai gaminami pagal užsakymus ir naudojami kaip nemokama darbo jėga cukranendrių plantacijose. Ir aišku, žmogaus pavertimo zombiu subtilybių niekas nežino. Patys haitiečiai įsitikinę, kad bokorai vagia žmonių sielas, o vėliau „magiškų“ miltelių pagalba juos atgaivina. Nors mokslininkai tuo netiki. Jie tvirtina, kad veikiama „vaistų“ auka nemiršta, o ją ištinka tokia koma, kad net patyręs gydytojas negali atskirti gyvo nuo mirusiojo. Žinoma, jį palaidoja. Tada deguonies trūkumas padaro savo – iš kapo bokorai iškasa jau paruoštą zombį.

Atrodo, kad viskas aišku. O ir „virsmo miltelių“ sudėtis bendrais bruožais žinoma: amerikiečių etnografui Devisui Vaidui kartą pavyko jų gauti. Paaiškėjo, kad jį į jų sudėtį įeina kelios žolių rūšys, jūrų rupūžė, geliantis jūrų sliekas polichetas ir, svarbiausia, adatpilvė žuvis, kurios nuodai pažeidžia smegenų žievę. Tokio gėrimo reikia išgerti kelis kartus – ir tada prarandi sugebėjimą mąstyti ir tegali vykdyti svetimus nurodymus. Tik va – dar nė viena tiesiogiai nepriklausančiam juodajai magijai nepavyko sukurti zombio! O paslaptimis su svetimaisiais vūdū žyniai nesidalina.

 Apie masinius mirusiųjų atgaivinimus pasakoja para-tyrinėtojas Aleksandras Kapkovas. Austrijoje mažame kaimelyje prie Bruko miesto į vietinį ežerėlį įkrito NSO primenantis ugninis kamuolys. Po 15 min. prasidėjo tikra velniava: iš kapų prisikėlė mirusieji ir nedarnia kolona praėjo per kaimelį matant paklaikusiems jo gyventojams. Suskaičiuota apie 200 tokių gyvų lavonų. Atvejį tyręs policijos kapitonas prisipažino: „Tai buvo galima palaikyti pokštu, jei ne 60 liudininkų, vietinių gyventojų parodymai. Tai panašu ne į tiesą, o į mistiką“. Iš tardytojų ir medikų sudaryta komisija ištyrė kapus – visi jie buvo tušti.

Liudininkas Georges Graberis pasakojo: „Pamatęs juos einančius į kaimą, pagalvojau, kad išprotėjau. Ten buvo įvairių irimo stadijų lavonai. Jų sudūlėję rūbai karojo skutais; visi, tarsi zombiai, sunkiai kilnojo kojas, Kai pamačiau savo žmoną, mirusią prieš dvejus metus, pradėjau raudoti: ji buvo panaši į nerangią mumiją. Bet ji net nepastebėjo manęs. Niekas iš jų nieko aplink nepastebėjo. Jie paprasčiausiai ėjo, kol nepasiekė ežero, į kurį įkrito ugninis kamuolys“.

 O štai kita istorija iš Rusijos. Emilijos Aleksandrovos šeimoje įvyko tragedija – mirė jos vienintelis sūnus. Jau įvyko laidotuvės, praėjo 9 d., vėliau ir 40 d., tačiau motina negalėjo susitaikyti su sielvartu. Jai sakė „Laikas gydo“, tačiau tai jos neguodė. ... Po 7 mėn. ji kreipėsi į garsų Rusijos mediumą Grigorijų Grabovojų su beprotišku prašymu – atgaivinti sūnų. Neaišku kaip, bet mediumas tai padarė: 1995 m. rugsėjį jos sūnus grįžo į šį pasaulį. Pirmoji jį sutiko jo buvusi žmona Tatjana K.: pamatė žmogų nepaprastai panašų į velionį sutuoktinį, lydimą kažkokio jį valdančio vyro.

Prisikėlęs sūnus, kad negąsdintų kaimynų, persikėlė į kitą Maskvos rajoną. Apie buvimą kape jis nieko neprisiminė, o buvimo ten laiką traktavo kaip sunkią ligą. A. Kapkovas patikrino – ta informacija pasitvirtino. Ir gal toji istorija paaiškina keistą G. Grabovojaus pažadą atgaivinti 2004 m. Beslane teroristų nužudytus vaikus. Bet jis buvo nuteistas 11 m. kalėti už kaltinimą sukčiavimu.

O juk Rusijoje atgaivindavo mirusiuosius. Iš metraščių žinoma apie gyvų numirėlių apsilankymą Polocke 1092 m. Naktį mieste pasigirdo kojų trepsėjimas. Raiti ir pėsti žmonės ar velniai užkrėsdavo žmones opa, nuo kurios tie mirdavo, Kai kurie prisikėlėliai buvo nematomi – tamsoje matėsi tik žirgų kanopos. Akademikas B.A. Rybakovas neabejoja tų įvykių tikrumu ir mano, kad tai buvo nematomos mirusiųjų sielos, prikeltos kažkokio galingo burtininko.

 O grįžtant prie Haičio, tai yra daug liudijimų apie gebėjimą prikelti mirusiuosius. Amerikiečių rašytoja Zora Cherston, kuri lankėsi Haityje, pasakoja, kad naktį po mažo berniuko laidotuvių jo šeima buvo pažadinta triukšmo ir garsaus dainavimo, o taip pat vaiko verksmo, sklindančio iš gatvės. Pro langą šeima pamatė grėsmingą procesiją, kurios gale ėjo jų neseniai miręs berniukas. Būtent jis garsiai verkė, o jo išvaizda buvo tokia baisi, kad net motina pabijojo išeiti iš namų. Po tos nakties berniuko sesuo išprotėjo.

Tačiau dar nepaprastesnis nutikimas įvyko 1909 m., kai mirė žavi mergina Marija. Po 5 m. mokyklos draugai ją pamatė vieno namo lange! Namo šeimininkas atsisakė ką nors aiškinti. Merginos tėvas nusprendė pats tirti. Policija nutarė atkasti kapą, o jame nustebę liudininkai pamatė skeletą, gerokai didesnį už merginą, tačiau aprengtą jos drabužiais!

 Vyriausias Haičio vūdū žynys Maksas Bovuaras pasmerkė masinį žemės drebėjimo aukų laidojimą: „Su žmonėmis elgėsi kaip su šiukšlėmis, nepriimtinai ir nepagarbiai“. Jis žurnalistams pasakojo, kad pagal vūdū laidojimas tęsiasi 9 d,: “Mes surenkame mirusiojo šeimą, draugus ir priešus. Visą tą laiką valgome ir gyvename kartu. Kiekvienas, galintis ką nors papasakoti apie mirusįjį, gera ar bloga, kalba. Po to laidojame kūną, tačiau siela pasineria į jūros dugną metams ir dienai arba 7 metams ir dienai. Per tą laiką ji apsivalo. Svarbu žinoti, kad mes tikime reinkarnacija ir tuo, kad žmogus 8 kartus gimsta moterimis ir 8 kartus – vyru. Todėl gyvenimo tikslas – pažinimas. Po to visi be išimties susijungia su Dievu ir rūpinasi visa gyvybe Visatoje”.

Bovuaras sako, kad visi pasakojimai apie vūdū žynius, kenkiančius žmonėms pasinaudojant lėle, - melas: „Vūdū nemoko, kad kažkam reikia kenkti. Turim aiškią nuostatą, kaip reikia gyventi, sėdėti, valgyti, vaikščioti. Tai leidžia haitiečiams pagal eiseną atpažinti vienas kitą bet kur pasaulyje“. Anot jo, iškreiptą požiūrį į vūdū suformavo krikščionybė ir Vakarų valstybės. „Tik vūdū dėka Haičio sala tapo valstybe. Nepriklausomybę pavyko gauti tik magiškų apeigų, įvykusių Bua-Kaimane 1791 m. rugpjūčio 14 d., dėka. Bet ispanai, prancūzai ir amerikiečiai niekada mums neatleido dėl nepriklausomybės ir padarė viską, kad maksimaliai apsunkintų mums gyvenimą. Europiečiai ir amerikiečiai įsivaizduoja, kad jų religijos geresnės nei afrikiečių“.

1980 m. pabaigoje amerikiečių etnografas Devis Vaidas nutarė gauti tų pačių miltelių, kuriais iš paprasto žmogaus galima padaryti zombį. Papirkęs vieną žynį, jis jų gavo ir nusprendė juos išbandyti su savimi. Išsitepė milteliais ir atsidūrė transe, o tada jį ištiko klinikinė mirtis. Haičio gydytojai nustatė mirtį ir liepė jį palaidoti. Amerikietis kape atgijo ir savo kailiu patyrė visas palaidoto gyvu kančias. Gerai, kad šalia duobę kasė duobkasiai ir išgirdo jo dejones. Taip jisai atgimė iš naujo. O „moraliai nepatikimą“ žynį, jam pardavusį miltelių, baisia mirtimi nubaudė kolegos.

~~~

Vūdū

Vūdū gimė 18 a. susipynus į haitį atgabentų afrikiečių tikėjimams su daugybe vietinių dievukų bei ispanų atneštos krikščionybės dogmomis. Afrikiečių (greičiausia Jorubos, Kongo, Fono genčių) kalba vudū reiškia "dvasia". Todėl religija niekad ir neturėjo aiškios dievų hierarchijos.

 Apeigų patalpą sudaro dvi dalys – šventoji, kur įrengtas altorius, ir prieangis. Jo viduryje stovi raudonai nudažytas stulpas, kuriuo esą nusileidžia žynių iškviesta dvasia. Išraiškingiausia ir tuo pat metu labiausiai sukrečianti apeigų dalis – iškviestos dvasios įėjimas į žmogų. Tai nutinka per ritualinį, kuris pribloškia savo ritmu ir tempu.

Žynys, kuriame įsikūnija dvasia, pajėgus padaryti bet ką, kas tik šaus į galvą. Mat vudū apeigos – ne tik triukšminga, grėsmingai šūkaujant ir gausiai kraują naudojanti ceremonija. Tai ir labai reali bei galinga įtaiga, kuriai tikintieji negali atsispirti.

Žynys gali paveikti, net nužudyti vien švelniai paliesdamas ranka, ištardamas žodį ar tiesiog pažvelgdamas. Jam be vargo pavyksta sukelti nužiūrėtai aukai transą; ir toji atliks bet ką. Stebina ir nepaaiškinamas žynių gebėjimas žmogui sukelti klinikinę mirtį. Ir netgi tokį žmogų žynys užkasa, o po kelių dienų atkasa ir atgaivina naujam gyvenimą.

Tikėjimas vūdū toks stiprus, kad JAV invazijos metu pagrindinis pasipriešinimas buvo ne partizanai, o žyniai ir burtininkai. Daugeliui Amerikos karių teko diagnozuoti visišką nervų pakrikimą. Haityje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje kasmet registruojamos mirtys, kurias aiškina prakeiksmu. Ar ne keista tai girdėti 21 a.?

2004 m. centrinėje Port-o-Princo aikštėje, įžeistas besilinksminančio prancūzų kvatojimo, žynys minios akivaizdoje jį prakeikė. Jau po 15 min. prancūzas gulėjo negyvas. Medikai konstatavo staigų veiklos sutrikimą. Neurofiziologai sakytų, kad kerai ir veikia, ir neveikia. Egzistuoja "nežinomo pavojaus sindromas", kurio pasireiškimas gali būti labai stiprus. Kas vyksta smegenyse žmogaus, įsitikinusio, kad jį puola paslaptinga galia? Suaktyvėja neuronų baimės žiedas, smegenys pradeda gerokai aktyviau dirbti. Per kelias sekundes signalas apie gręsiantį pavojų pasiekia sąmonę. Tai tarsi amžinybė, tačiau limbinė sistema. Atsakinga už žmogaus emocijas, sureaguoja, žaibiškai. Staiga pakyla kraujospūdis, o antinksčiai išskiria adrenaliną. Į smegenis paduodama daugiau noradrenalino, didinančio organizmo, didinančio organizmo jautrumą. Žaibiškai užblokuojami smegenų centrai, atsakingi už nevalingus judesius. Kaip tik todėl netikėto pavojaus akivaizdoje žmogus akimirkai sustingsta ir sulaiko kvėpavimą. O nuo išgąsčio galima ir numirti. Baimė gali sukelti insultą ar visuotinį paralyžių. Spazmai sukelti aritmiją ar net visai sveikos širdies trūkį. Neapibrėžto pavojaus sukeltas siaubas mirtiną agoniją sukelia kur kas greičiau nei kokio realaus, konkretaus dalyko baimė. Mat lengviau priešintis tam, ką žinai. Tad pavojingiausias tas priešas, kuris tūno vaizduotėje. Ji ir valdo visą organizmą.
   

Vūdū ištakos

Žodis 'vodoun' kildinamas iš 'vodu', reiškiančio 'dvasia' V.Afrikos Dahomey karalystės Fon kalba. 18 a. kreolai (creoles) (ispanų ar prancūzų kilmės) žodį transformavo į 'vaudau'. Vėliau atsirado variantai: voudou, voudoun, voodoo ir hoodoo.

Vūdū yra ne tik religija, bet ir gyvenimo būdas.

Dievai vadinami loa arba 'mysteres', o Aukščiausioji būtybė, sukūrusi pasaulį, 'Gran met'.

Loa tėvas yra 'Danbhalah-Wedo', kitaip Didžioji gyvatė. Ji seniausia iš protėvių, nekalba, o tik šnypščia. Valdo žemės vandenis.

Legba yra Saulės dievas ir dvasinis globėjas.

Aida-Wedo yra vaivorykštė, iškylanti iš žemės vandenų ir yra Danbhalah žmona. Ji irgi gyvatė, maitinasi bananais ir gyvena daugiausia vandenyje. Ja puošiamos vūdū šventyklos. Ji mėnulio deivė, legba žmona.

Legba yra Rytai, nes iš ten teka Saulė. Jis valdo vartus, tvoras ir įėjimus. Jokio kito loa negalima prašyti atidaryti durų apeigų metu. Jis valdo kitų dvasių veiksmus. Vadinamas Papa. Tapatinamas su Šv.Petru, saugančiu dangaus vartus, kuriam Kristus įdavė karalystės raktus. Legba taip pat globoja kryžkeles ir yra burtų globėjas.

Kita svarbi dievybė yra Ogou Fer arba Ogoun, karo ir ginklų, metalo apdirbimo, išminties ir ugnies, dvasia. Tapatinama su Šv.Jurgiu.

Kita loa grupė yra guedes. Tai įvairios mirties, išėjimo, ištvirkavimo, kapų ir kapinių dvasios. Gyvenimo palaikymas ir atnaujinimas, vaikų priežiūra. Dažnai vadinama Guede Nibbho arba Nimbo (taipogi baronas Cimetiere arba Samedi - šeštadienis, mirties diena). Vaizduojamos tamsiais apsiaustais ir aukštomis skrybėlėmis. Simboliai - karstai ir falai.

Kunigai vadinami houngan ir mambos, esantys tarpininkais tarp loa. Jų simbolis yra asson, apeigų barškutis iš pailgojo moliūgo.

Prisijungęs