Kelionės laike  (Skaityti 28429 kartai) Spausdinti

1 2 3 4 5 B


Songoku  Spalio 29, 2012, 12:54:21

Na manau kad gilioje ateityje tai bus įmanoma, bet kainuos nežmoniškus pinigus.

Prisijungęs


Legatas  Spalio 29, 2012, 13:05:18

Ne nu tai jei kaip sakot nebutu kur keleuti i ateiti nes sprogtu planeta ar kaskas tokio tai keltis reiktu dar pries tai ir isiaiskinti del ko visa tai iviko.Kad uzkirsti tam kele o norint uzkirsti tam kele valdzia turetu kaska radikalei viska keisti ir labai skubei pasitelkent ateities technologijas taciau kolkas kaip sakeu nesimato kad kaskas neitiketino vyktu ;)

Prisijungęs


Songoku  Spalio 29, 2012, 13:06:45

Ne nu tai jei kaip sakot nebutu kur keleuti i ateiti nes sprogtu planeta ar kaskas tokio tai keltis reiktu dar pries tai ir isiaiskinti del ko visa tai iviko.Kad uzkirsti tam kele o norint uzkirsti tam kele valdzia turetu kaska radikalei viska keisti ir labai skubei pasitelkent ateities technologijas taciau kolkas kaip sakeu nesimato kad kaskas neitiketino vyktu ;)

Čia reiktu kaip per tą serialą kur per TV3 rodo kur į praeiti persikelė, tai ir mums taip reiktu.

Prisijungęs


aldas  Spalio 29, 2012, 13:07:31

Bet jai tai imanoma, tai ir i dabartinius laikus turetu atkeliauti zmones is ateities....

Prisijungęs


Songoku  Spalio 29, 2012, 13:09:18

Bet jai tai imanoma, tai ir i dabartinius laikus turetu atkeliauti zmones is ateities....

O čia tai geras pamastymas, tai jo nemanau kad galės ateityje keliauti laiku.  :-[

Prisijungęs


vitake  Spalio 29, 2012, 13:11:15

Gal ir yra atkeliavę, bet tikriausiai dabar jie "svečiuojasi"  beprotnamyje .

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 29, 2012, 13:12:45

Yra atkeliavę, bet ne su laiko mašina. Ir taip jie beprotnamyje, kai kurie vėl dingo. Standartinis pavizdys į mūsų laiką patekusios titaniko nuolaužos ir keliaiviai. Yra buvęs ir kapitonas.

Prisijungęs


Songoku  Spalio 29, 2012, 13:18:11

Yra atkeliavę, bet ne su laiko mašina. Ir taip jie beprotnamyje, kai kurie vėl dingo. Standartinis pavizdys į mūsų laiką patekusios titaniko nuolaužos ir keliaiviai. Yra buvęs ir kapitonas.

iš kur čia tokia info ?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 29, 2012, 13:19:14

Aš daug apsiskaitęs internete tokių istorijų

Prisijungęs


Legatas  Spalio 29, 2012, 13:46:55

tokio bajario negirdejas gal nuoroda koke turi?

Prisijungęs


vitake  Spalio 29, 2012, 13:48:22

Tai tie keleiviai grįžę toliau pragyveno ilgai ir laimingai?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 29, 2012, 13:50:02

Niekas negyveno, arba apie juos neberašoma. Žodžiu vėliau dar paieškosiu apie tą titaniką

Prisijungęs


Legatas  Spalio 31, 2012, 08:19:53

Va radau straipsniuka kureme teigema kad buvo isgelbeta apie 700 zmoniu.

Lainerį pastatė anglų laivų statybos kompanija White star line. Kai kurie "Titaniko" duomenys:                                               
Keliamoji galia- 46328 t.,
vandens talpa- 66000 t.,
ilgis- 269 m.,
plotis- 28,2 m.,
atstumas nuo vaterlinijos iki valčių denio- 18,4 m.,
atstumas nuo kilio iki kaminų viršaus-53,3 m.(tai prilygsta 11 aukštų namui).
maksimalus greitis 23 mazgai (43 km/h)

Abu išorinius sraigtus suko dvi keturių cilindrų garo mašinos, o vidurinįjį - garo turbina. Įdomiausia konstrukcinė ypatybė - tai vandens nepraleidžiančios pertvaros. "Titanikas" turėjo dvigubą dugną ir buvo sudarytas iš 16 atskirų dalių, tarp savęs atskirtų šiomis pertvaromis. "Titaniką" nuleido ant vandens 1911 m.gegužės 11 d. firmos "Harlandas ir Vulfas" laivų statykloje. Kitus 10 mėnesių laivas stovėjo prie baigiamųjų darbų sienos. "Titaniko" plaukumo bandymai baigti 1912 m.balandžio 1 d., o balandžio 3 d.laineris atvyko į Sauthemptoną. Po savaitės jis išplaukė į Niujorką.

Štai keletas pagrindinių įvykių reiso metu,kuriuos atpasakojo liudininkai:     

1912m. balandžio 10 d. 2.00 - "Titanikas" atsišvartuoja nuo Sauthemptono prieplaukos ir vos nesusiduria su amerikiečių laineriu "Niujorkas".
19.00 - sustoja Šerbure (Prancūzija)ir paima keleivių.
21.00 - išplaukia iš Šerburo ir pasuka link Kvinstauno (Airija).
1912 m.balandžio 11 d. 12.30 - sustoja Kvinstaune ir paima keleivius bei paštą; vienas ekipažo narys dezertyruoja iš "Titaniko".

14.00 - išplaukia su 1316 keleivių ir 891 ekipažo nariu iš Kvinstauno.
1912 m.balandžio 14 d. 09.00 - "Karonija" praneša pastebėjusi ledus 42° š.pl. ir 49-51° v.ilg. rajone.
13.42 - "Baltija" praneša apie ledus 41°51" š.pl.,49°52" v.ilg. rajone
19.00 - oro temperatūra 6°C.(19.30-3,9°C., 21.00-0,6°C)
21.30 - antrasis kapitono padėjėjas perspėja laivo dailidę ir mašinų skyriaus budinčiuosius, kad stebėtų gėlo vandens sistemą - vamzdynai gali užšalti. Jis liepia stebėtojams akylai žiūrėti priekin, ar nepasirodys ledai.
21.40 - "Meseba" perspėja mačiusi ledus 42° š.pl. ir 49° v.ilg. 22.00-oro temperatūra 0°C,vandens -0,56°C.

23.00 - "Kalif" perspėja apie ledų pavojų, tačiau "Titaniko" radistas nutraukia ryšį, nespėjus pranešti koordinačių.
23.40 - "Titanikas" susiduria su aisbergu 41°46" š.pl. ir 50°14" v.ilg. taške. Vanduo tą naktį buvo labai lygus, dėl ko buvo sunku pastebėti ledkalnį, nes nebuvo ir bangų purslų, kurie matytųsi atsimušant bangoms į ledkalnį. Be to nebuvo ir mėnulio. Manoma, jog nuo pastebėjimo momento iki susidūrimo buvo likę apie 37 sekundės. Pirmasis pareigūnas Murdochas dar spėjo surikti "visu greičiu atgal" ir "atsargiai dešinįjį bortą", bet jau buvo vėlu. Tada jis užtrenkė sklendes, kurios nepraleidžia vandens. Kiekvienas iš 16 Titaniko skyrių turėjo tokias sklendes. Bet problema buvo tame, jog kiekvieno skyriaus viršus nebuvo užsandarintas. Užlieti skyriai nugramzdino laivo priekį taip, kad vanduo per viršų pradėjo užlieti ir kitus skyrius.
1912 m.balandžio 15 d. 00.05 - Matydamas jog laivas skęsta, Kapitonas Smitas paskelbia Titaniko evakuaciją. Bet didžiausia problema buvo tai, jog gelbėjimo valčių užteko tiktai pusei iš buvusių ~2,400 žmonių. Įsakoma nuo gelbėjimosi valčių nuimti apsauginius užvalkalus ir sušaukti ekipažą bei keleivius.
00.15 - iš "Titaniko" perduodamas pirmas radijo signalas,prašantis pagalbos.
00.45 - paleidžiama pirmoji signalinė raketa, nuleidžiama pirmoji gelbėjimo valtis (Nr.7).01.40 - paleidžiama paskutinė signalinė raketa.
02.05 - nuleidžiama paskutinė gelbėjimo valtis (sudedama valtis D).
02.10 - perduodami paskutiniai radijo signalai.
02.18 - gęsta elektros apšvietimas.
02.20 - "Titanikas" nuskęsta.
03.30 - žmonės gelbėjimo valtyse pastebi signalines raketas paleistas iš "Karpatijos"
04.10 - "Karpatija" priima pirmąją valtį (Nr.2)iš "Titaniko"
08.30 - "Karpatija" priima paskutinę valtį (Nr.12).
08.50 - "Karpatija",išgelbėjusi 705 žmones iš "Titaniko", pasuka link Niujorko.

Kai kurie šaltiniai teigia žuvus 1653, Amerikos katastrofos aplinkybių tyrimo komisija įvardijo skaičių 1517, analogiška britų komisija-1490, Didžiosios britanijos prekybos ministerija-1503.Pastarasis skaičius labiausiai tikėtinas. Taigi iš "Titaniku" išplauksių ~2207 žmonių išsigelbėjo ~705, bei žuvo ~1502 žmonės.

~~~

Ankstyvą 1971 metų rudenį baltas „Ford“ markės pikapas privažiavo prie ganyklos netoli Oklahomos valstijos Ponca City miesto ir sustojo prie vartų.

 Karlas, Markas ir Gordonas – trys vietinės įmonės, prekiaujančios gyvulių pašarais, darbuotojai – atvažiavo į šį užkampį pasiimti šėrimo lovio. Ir po to 41 metus jie niekam nepasakojo apie tai, kas nutiko, rašo mysteriousuniverse.org.

 „Atidarėme mes vartus, apraizgytus spygliuota viela, spynos ant jų nebuvo, ir įvažiavome“, – pradeda savo pasakojimą Karlas. – Aplinkui – privačios valdos, žolė – virš sunkvežimio variklio dangčio“. Per aukštą žolę jie nusiyrė iki lovio, stovėjusio prie raudono svirno, ir išlipo iš mašinos. „Mes pamatėme, kad lovys puspilnis ir per sunkus, kad galėtume jį įsikelti. Nusprendėme kol kas palikti jį vietoje ir nuėjome už raudono svirno. Ir čia prieš mūsų akis atsivėrė didelis dviaukštis baltas namas, jo languose – tamsa“.
Visi trys jie grįžo į darbovietę ir viršininkas jiems pažadėjo atituštinti lovį, kad rytoj jį galėtų paimti.

„Kitą vakarą atvažiuojame mes į vietą lovio pasiimti“, – tęsia Karlas. – Bet šį sykį mes nusprendėme nueiti prie didelio seno balto namo ant kalvos ir pasiėmėme su savimi ginklą“. Įvažiavę į teritoriją, jie pasuko tuo pačiu keliu per jau suvažinėtą žolę. Įsikėlė lovį į mašiną, tada nuėjo už svirno. Tai, ką jie pamatė, įsirėžė į atmintį visam gyvenimui.

 „Jo ten nebebuvo“, – sakė Karlas. – Mes užlipome ant kalvos, kur jis stovėjo, ir nepastebėjome nei griovimo pėdsakų, nei pamato, visiškai nieko. Namas, kurį mes visi matėme vakar vakare, paprasčiausiai pranyko. Jau daug metų mes galvojame, kalbame apie tai, bet nė vienas iš mūsų nė kiek nepasistūmėjo į priekį, kad galėtų paaiškinti tai, ką mes išvydome“.

***
Ar šie žmonės – šuolio laike liudininkai?
Šuolių laike liudijimai buvo registruojami per visą istoriją. Štai 1901 metais Prancūzijoje poilsiavusios anglės tvirtino, kad pabuvojo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos epochoje. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, keliaudamos po Ispaniją, dvi anglų sutuoktinių poros apsistojo keistame archajiškame viešbutyje, o štai grįždamos to jau padaryti nebegalėjo – viešbutis paprasčiausiai dingo.
Fizikai nuo Alberto Einšteino iki Michio Kaku ir Stepheno Hawkingo tvirtina, kad kelionės laiku teoriškai yra įmanomos, bet šiuolaikiniam mokslui kol kas neįgyvendinamos. O ką, jei gamtai tai įgyvendinama?

***
Danguje spindėjo akinanti balta šviesa, nepanaši į žalias ir raudonas šviesas, kurias Džeikas matė 2004 metais. Tuomet neįprastą šiaurės pašvaistę buvo galima stebėti Šiaurės Amerikoje iki pat žemutinių Vidurio vakarų pietinių platumų.
2004 metų gegužės 28 dieną apie 10 valandą vakaro penkiolikmetis Džeikas stovėjo prie savo tėvų namo ant Ozarkso ežero kranto Misurio valstijoje ir, atsirėmęs į sunkvežimį, žiūrėjo į šviesas. Jis nežinojo, kad jo gyvenimas tuojau pasikeis.

„Ryški balta šviesa netikėtai užliejo šiaurinę horizonto dalį“, – prisimena Džeikas. – Ji visiškai nebuvo panaši į šiaurės pašvaistę ir sklido kitaip“. Šviesa judėjo kaip kopijavimo aparate. Pavienis ryškus spindulys praskriejo iš vakarų į rytus virš galvos ir dingo. „Aš pamaniau, kad, gal būt, geriau eiti į vidų, kol viskas pasibaigs, bet negalėjau pajudėti.“ Rankos ir kojos užtirpo ir Džeikas neteko sąmonės. Kai jis atsipeikėjo, žinojo, jog pabuvojo kažkur kitoje vietoje.
„Aš jaučiausi tarsi girtas, beveik atsijungęs“, – sako Džeikas. – Lyg laikas būtų pasiklydęs mano galvoje“. Jis įėjo į namą, ir jam pasakė, kad praėjo tik valanda. „Beveik visą naktį aš pasakojau tėvams, kas atsitiko, ir didžiąją šio laiko dalį nuolatos kartojau, kad kalendorius – neteisingas, jis turi rodyti 2008 metus, ne ankstesnį laikmetį. Net šiandien mano mama gali kai ką atsiminti iš tos dienos, ypač tai, kaip aš pažiūrėjau į ją ir tiesiai šviesiai paklausiau: „O prezidentas – juodaodis?“

Kas atsitiko su Džeiku? Priepuolis? Psichologinis kazusas? Ar Džeikas atsitiktinai akimirką žvilgterėjo ketverius metus į priekį, į 2008 metus?
Džeiko šuolis – viso labo tik epizodas iš daugybės istorijų, kuriomis dalijasi žmonės, prisilietę prie kito laiko. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Karinių oro pajėgų pilotas seras Viktoras Goddardas 1935 metais matė lėktuvus, kurie atsirado tik po ketverių metų, 1939 -aisiais. Arba istorija su 100 metų senumo šveicarišku laikrodžiu, rastu kinų dinastijos Min kape. Gali būti, kad žmonės nuolatos atlieka panašius šuolius.

***
Kelas atidarė savo „1999 Chevrolet S-10“ dureles prie parduotuvės šalia degalinės Misurio valstijos Springfieldo mieste, kada prie jo priėjo stambaus kūno sudėjimo žmogus. „Kada aš išėjau iš degalinės, kažkoks didžiulis žmogus, kurio galva buvo panaši į melioną, apsirengęs verslininko kostiumu, suriko: „Kurie dabar metai?“ – pasakoja Kelas.
Pakeliui iš parduotuvės Kelas ėjo pro vietą, kur dabar stovėjo žmogus, tik tada ten nieko nebuvo. „Žmogus buvo apsivilkęs tamsiai juodą „grubios pluošto tekstūros“ kostiumą“, – prisimena Kelas. – Daiktai tokio fasono, kuriuos galėtų nešioti Teddy Rooseveltas“.
„Kurie dabar metai?“ – žmogus suriko dar kartą. Jis buvo baltasis, maždaug 35–40 metų amžiaus, švariai nusiskutęs, iš pažiūros normalus, bet užduodantis keistą klausimą. Kelas atsakė: „Du tūkstančiai tretieji“. Pyktis iškreipė žmogaus veidą. „Kurie dabar metai? – rėkė jis toliau. „Aš vėl pasakiau, kad 2003-ieji“. Stambus vyras išrėkė klausimą dar kartą. „Aš pasakiau 2003-ieji taip, kad jis galėtų mane išgirsti“, – pasakė Kelas. – Daugiau jis nebeklausė“.
Kelas nusisuko ir nėrė į savo sunkvežimį. Viduje jis pasijuto saugus ir iškišo galvą pro langelį, norėdamas dar kartą pažvelgti į tą žmogų. Bet jo jau nebebuvo. „Jis stovėjo priešais degalinę ir pranyko“, – pasakė Kelas. Per porą sekundžių, kurių prireikė Kelui, kad įšoktų į savo sunkvežimį, žmogus tiesiog išgaravo. Kelas įsižiūrėjo, ar kartais neužėjo jis į parduotuvę – vienintelę vietą, kur buvo galima patekti per tokį trumpą laiką. Bet žmogus dingo kaip į vandenį.
„Panašios istorijos ne tokia jau retenybė, kaip atrodo“, – tvirtina Kelas. „Bet jos tokios keistos, kad dar nesu tikras, ar kas nors panorės jas papasakoti. Kas gi jumis patikės?“

Prisijungęs


Legatas  Gruodžio 10, 2012, 13:28:50

Pačiu keisčiausiu anomaliu fenomenu yra taip vadinama „laiko kilpa”, kai žmonės ir materialūs objektai iš vieno taško persikelia į kitą. Danų tyrinėtojas Poksas Heglundas suskaičiavo 274 atvejus, kurių tikrumas nekelia abejonių. Šie keisti reiškiniai vyksta tiek žemėje, tiek danguje, tiek jūroje.
 Tirėnų jūroje netoli nuo Italijos pakrantės yra Iskjos sala. Joje labai mėgsta lankytis vokiečių turistai. Jauni žmonės ištisas dienas važinėja motociklais siaurais asfaltuotais keliais. O vyresnieji salos svečiai lepinasi terminio vandens baseinuose arba išsitiesia ant gultų paplūdimiuose ir lepinasi saulės spinduliais. Iskja – labai rami vieta, saloje nieko ypatingo nevyksta, todėl atrodo, kad laikas joje eina gana lėtai. Tačiau ne tiek lėtai, kad sveiko proto žmogus praėjusias valandas sumaišytų su metais. Tokie atvejai būna tik tada, kai kuriam laikui prarandama atmintis.
 Tačiau taip atsitiko Kurtui Raineriui. Vieną 1997-ųjų m. rugpjūčio d. prie terminio vandens parko „Poseidono sodai” pasirodė nešvarus ir apiplyšusiais drabužiais jaunas vyras, kuris šlubuodamas priėjo prie parko tarnautojo. Vyras papasakojo, kad jis važinėjo motociklu, staigiame posūkyje jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Virsdamas jis sutrenkė smegenis, todėl dabar blogai susigaudo, kur randasi. Parko tarnautojas iškvietė gydytoją, kuris turistui suleido vaistų. Po to automobiliu vyras buvo nugabentas į ligoninę. Kitą dieną vyras pasijuto geriau, pasisakė savo vardą ir pavardę, amžių. Taip pat pasakė viešbučio, kuriame buvo apsistojęs, pavadinimą. Kai iš ligoninės paskambino į viešbutį, paaiškėjo, kad svečių tarpe nėra jokio Rainerio.

 Paslaptingu įvykiu susidomėjo policija. Pavyko nustatyti, kad 1981-ais metais viešbutyje buvo tikrai apsistojęs vokiečių turistas pavarde Raineris, kuris, greičiausiai, nuskendo jūroje, maudydamasis už pliažo ribų. Atvykęs Rainerio brolis skenduolį atpažino kaip savo brolį Kurtą. Skenduolis buvo išgabentas į gimtinę ir ten palaidotas. Kur jaunas vyras išbuvo visus šiuos 16 metų, lieka paslaptis.

 Analogiškas įvykis su turistu nutiko visai kitame mūsų planetos pakraštyje. Guilinio miesto (Kinija) apylinkės yra tikras turistų traukos centras. Žmones į šias vietas traukia nepaprastai gražios kalvos. Jos nėra didelės, tačiau savo forma primena pasakiškas pilis. Po kalvomis yra didžiuliai požeminiai rūmai su daugybe salių, įrengtų urvuose. Šiuos urvus jungia tuneliai, kuriais kursuoja mažas elektrinis traukinukas. Šiame požeminiame labirinte labai nesunku paklysti. Todėl kiekvieną grupę lydi atskiras gidas, kuris kas kiek laiko vis suskaičiuoja savo prižiūrimuosius. 2001-ais metais paaiškėjo, kad prieš 3 metus pasimetė japonų turistas. Jis atskrido iš Šanchajaus. Į urvus vyriškis leidosi be jokio palydovo, vienas pats, todėl jo dingimo Guiline niekas ir nepastebėjo. Kai po trijų metų japonas išlindo iš tamsaus tunelio, jis visiems netoliese buvusiems žmonėms sukėlė tikrą šoką. Pats turistas tvirtino, kad jis tik atsisėdo pailsėti viename iš urvų ir trumpam užsnūdo. Jis niekaip negalėjo patikėti, kad pasaulyje jau buvo prasidėjęs trečiasis tūkstantmetis …

Danų tyrinėtojas Heglundas išanalizavo surinktus faktus ir labai nustebo, pamatęs, kad į „laiko kilpos” spąstus dažniau patenka lėktuvai danguje, nei žmonės žemėje.

 1961-ais metais virš Ohajo valstijos skrido amerikiečių lakūnas. Oras buvo labai bjaurus. Lėktuvas tai nerdavo į debesis, tai vėl išlįsdavo iš jų, o tada tiesiai į akis švietė saulė. Po vieno tokio išnėrimo iš debesies pilotą apakino saulė, todėl jis ne iš karto pastebėjo priešais jį skrendantį kitą lėktuvą. Pilotas užgulė vairalazdę, stengdamasis išvengti susidūrimo, kuris tik kažkokiu stebuklu neįvyko. Vis tik sparno galu jis perbraukė per kitą lėktuvą.

 Nusileidus pilotas perdavė raportą apie šį įvykį aerodromo vadovybei. Raporte buvo žodžiai, kurie nepaprastai nustebino vadovybę. Pilotas tvirtino, kad lėktuvas, su kuriuo jam vos pavyko išvengti susidūrimo, atrodė kaip Pirmojo pasaulinio karo laikų vienvietis biplanas – tokius skraidančius aparatus teko matyti filmuose. Atviroje kabinoje buvo matyti pilotas, ant galvos užsidėjęs odinį šalmą, o akis užsidengęs akiniais, panašiais į konservų dėžutes.

 Atsakingi už skrydžių saugumą specialistai nusprendė, kad avarija vos neįvyko dėl senovinio lėktuvo kopijos, kuri buvo pagamina kokio nors istorinio filmo kūrimui. Pergabendami lėktuvo kopiją į reikiamą vietą, filmo statytojai nepasirūpino net paprašyti leidimo skrydžiui. Taip incidentas buvo užmirštas.
 Po kelių mėnesių viename apleistame privačiame angare visiškai atsitiktinai buvo aptiktas biplanas, panašus į tą, apie kurį savo raporte minėjo lakūnas. Biplaną apžiūrėję specialistai padarė išvadą, kad juo skraidyti neįmanoma – jis buvo toks susidėvėjęs, kad būtų subyrėjęs ore. Tai reiškia, kad šis biplanas negalėjo būti pavojingo incidento priežastimi. Tačiau kabinoje buvo aptiktas borto žurnalas, kuriame rasti įrašai sukėlė didžiulę nuostabą. Įrašai buvo daryti 1911-ais metais. Biplano pilotas rašė, kad paskutinio savo skrydžio metu vos nesusidūrė „su didžiuliu sidabro spalvos keistos konstrukcijos aeroplanu”, kuris skrido didžiuliu greičiu ir savo sparnu šiek tiek kliudė biplaną. Ekspertai atidžiai apžiūrėjo biplaną ir aptiko rėžį, kuriame buvo likusios aliuminio ir dažų mikrodalelės. Šios mikro-dalelės visiškai sutapo su tomis medžiagomis, kurios panaudotos šiuolaikiniame lėktuve, kuris vos nesusidūrė su biplanu. Reiškia, kad biplanas ne tik atliko 50-ies metų šuolį į priekį, tačiau sugebėjo grįžti į savo laiką!

 1990-ais metais vyko Kubos karinių oro pajėgų mokymai. Jų metu pilotai pastebėjo Kubos oro erdvėje skrendantį neaišku iš kur atsiradusį oro balioną. Buvo užfiksuotas sienos pažeidimas, todėl karinių lėktuvų pilotai privertė oro balioną nusileisti ant vandens, kur oreivius paėmė pakrantės apsaugos laivas. Oro baliono gondoloje buvo du vyrai, kurie prisistatė kaip Haris Loganas ir Derekas Nortonas. Oreiviai buvo sukrėsti ir negalėjo suprasti, kodėl juos privertė nutraukti skrydį. Jie pareiškė, kad dalyvauja lenktynėse oro balionais nuo Kubos iki Puerto Riko, o į orą pakilo vos prieš keletą valandų, 1954-ųjų (!) metų birželio 17 d.! Oreiviai pasakojo, kad kažkuriuo skrydžio momentu pajuto per kūnus pereinantį drebulį, tarsi kažkas per juos būtų paleidęs elektros srovę. Staiga viskas, kas juo supo – ir pats oro balionas, ir dangus, ir vandenynas -pasidarė avietinės spalvos. Kai spalvos vėl pasidarė normalios, šalia baliono pamatė lėktuvus, privertusius juos nusileisti ant vandens.

Kubos specialiosios tarnybos pradėjo tyrimą, sulaikytieji oreiviai buvo įtariami kaip amerikiečių šnipai. Šis tyrimas buvo nutrauktas po to, kai Kelvinas Krou, anomalių reiškinių tyrėjas iš Čikagos, pateikė dokumentus, kuriuose buvo užfiksuota, kad oro balionas su dviem oreiviais tikrai dingo 1954-ais metais vykusių lenktynių metu. Oreiviai buvo laikomi žuvusiais. Tačiau jie grįžo po 36 metų. Oreiviams buvo leista išvykti į JAV, nes Kuboje jų giminaičių jau nebebuvo.

 Mes sąvoką „laiko tėkmė” naudojame visiškai nesusimąstydami apie fizinę esmę. Yra mokslinė hipotezė, kuri teigia, kad laikas yra materialus. Laiko tėkmėje gali vykti tokie patys reiškiniai, kaip ir įprastoje visiems upėje. Pavyzdžiui, susidaryti sūkuriai. Kai jie susidaro vandens upėje, tai į jį patekęs lapas ar šapelis ilgais sukasi vienoje vietoje, tai nusileisdamas vos ne iki dugno, tai vėl iškildamas į paviršių. Gali būti, kad tokie sūkuriai susidaro ir laiko tėkmėje, sugriebia žmones ir kitus materialius objektus bei perneša juos iš vieno laiko į kitą.

 „Kelionių laike” pasireiškimai užregistruoti praktiškai visose mūsų planetos jūrose ir vandenynuose. Pavyzdžiui, 1962-ais metais Argentinos karinio jūrų laivyno apsaugos kateris pakrantės vandenyse pastebėjo netikėtai iš gelmės iškilusį povandeninį laivą. Kai kateris pasuko link nežinomo laivo, šis iš karto panėrė ir daugiau nebepasirodė. Į pagalbą atskubėję kiti kranto apsaugos laivai kelias paras budėjo šiame rajone, tačiau ir jie nieko nepastebėjo. Vėliau atliktas tyrimas parodė, kad ant povandeninio laivo borto pastebėtas numeris priklausė Vokietijos povandeniniam laivui, kuris buvo paskandintas Atlanto vandenyne Antrojo pasaulinio karo metais.

 Per audrų sezoną niekas nesiryžta įplaukti į Namibijoje esanti Volfišo uostą, labai greitai galima užplaukti ant rifų. Locmanas Krisas Hilkomas buvo labai nustebęs, kai jį naktį skubiai iškvietė į uostą. Dispečerinėje jam pranešė, kad kažkoks garlaivis, esantis per keletą kabeltovų nuo Banginių įlankos, signalizuoja prožektoriumi. Radijo ryšio su laivu užmegzti nepavyko, sprendžiant pagal viską, laivui atsitiko nelaimė. Locmanui reikės palydėti laivą į uostą.

 Po dešimties minučių locmanas sėdėjo kateryje ir nuskubėjo į tamsą. Už molo mažas laivelis atsidūrė audros gniaužtuose. Didžiulės bangos katerį , iškeldavo aukštyn, o po to nusviesdavo į prarają. Galingas prožektorius, pritaisytas prie locmano katerio, tokiomis sąlygomis ne iš karto apšvietė tamsoje dreifuojantį didelį garlaivį, kuriame nesimatė jokių gyvybės požymių. Kai kateris priplaukė arčiau garlaivio, vairininko būdelėje stovėję locmanas Hilkomas ir škiperis negalėjo patikėti savo akimis – prožektoriaus spindulyje matėsi laivo pavadinimas „Star of Dunedin”. 1942-ųjų metų rudenį šioje vietoje nuskendo toks laivas, bandydamas įplaukti į Banginių įlanką. Nuo to laiko buvo praėję 35 metai.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariniai ir povandeniniai laivai visoje Pasaulinio vandenyno akvatorijoje užpuldinėjo antihitlerinės koalicijos šalių laivus. Anglų laineris „Star of Dunedin”, plaukęs iš Luandos į Keiptauną, laikėsi kiek galima arčiau kranto, kad būtų sunkiau pastebimas priešininko. Ties Volfišo uostu laivas užplaukė ant povandeninės uolos, pramušė dugne skylę ir nuskendo. Laimei, laivo komandai ir kelioms dešimtims keleivių pavyko išsigelbėti valtimis, kažkokiu stebuklingu būdu įveikiant riaumojančią bangų mūšą.

 Jei prieš locmano katerį tikrai buvo seniai nuskendęs laineris, kažkokiu stebuklingu būdu pakilęs nuo dugno, tai keltis į jį nebuvo jokios prasmės. Locmanas nusprendė grįžti į uostą ir kitą dieną spręsti, ką daryti su laivu. Kai prašvito, ties įplaukimu į Banginių įlanką nebuvo jokio laivo.

 Pats dramatiškiausias atsitikimas nutiko 1992-ųjų metų gruodžio mėnesį. Jo dalyviais tapo norvegų žvejai, Šiaurės Atlante gaudantys silkes. Gruodžio 14-ą d. ėmė gesti seinerio variklis, todėl kapitonas davė komandą dreifuoti, kol mechanikai sutvarkys variklį. Prieš denyje buvusių jūreivių akis iš vandenyno gelmių iškilo didžiulis laivas – bent taip visiems pasirodė. Jo deniais bėgiojo panikos apimti žmonės. Jie rėkė, verkė, maldavo padėti, kai kurie per bortą šoko į ledinį vandenį. Norvegų žvejai sustingo iš siaubo – tai buvo visiems pasaulio jūrininkams žinomas „Titanikas”! Praėjo kelios minutės, ir laivas vėl nugrimzdo į gelmę.

 Dėl sugedusio variklio žvejai negalėjo priplaukti prie katastrofos vietos, kad galėtų išgelbėti šaltame vandenyje plaukiojančius žmones. Jie tik pasiuntė radijo pranešimą apie šį keistą nutikimą. Į nurodytą rajoną išskubėjo Šiaurės Atlante patruliavęs JAV KJP laivas ir tuo metu buvęs arčiausiai tos vietos, kur žvejai pamatė „Titaniką”. Šiam laivui pavyko iš vandens iškelti 13 žmonių, kurie buvo su gelbėjimo liemenėmis, ant kurių buvo užrašytas garsiojo laivo pavadinimas. Įdomiausia tai, kad visi šie žmonės buvo gyvi!

 Vėliau šį tiesiog fantastišką įvykį apgaubė paslapties skraistė. Pentagonas atsisakė pateikti bent kokią informaciją šiuo klausimu. Norvegijos vyriausybė JAV prašymu uždraudė savo žvejams pasakoti apie įvykį, kurie jį matė savo akimis. Tačiau po kiek laiko informacija nutekėjo. Jūrų katastrofų ekspertas Filinas Starnesas žurnalistams pasakė: „Gali būti, kad šį kartą įvyko lainerio ir žmonių postūmis laike ir erdvėje. Visą šį įvykį tiria ir analizuoja speciali tyrėjų grupė. Galiu tik patvirtinti, kad 1992-ųjų m. gruodžio 14 d. „Titanikas” pasirodė vandenyno paviršiuje, o jo deniuose buvo gyvų žmonių”. Kokias išvadas padarė speciali tyrėjų grupė, iki šiol nėra aišku.

 Atrodo neįtikėtina, kad efemeriškas, kaip mums atrodo, laikas gali į sūkurį įtraukti žmones ir daiktus. Tačiau kvantinės fizikos požiūriu tai visiškai nekeista. Atominiame lygmenyje materijos, iš kurios susideda žmonės ir visi mus supantys materialūs objektai, dalelėms būdingos banginės savybės. Todėl jos gali dalyvauti įvairiuose energetiniuose procesuose, kurie susiję su persikėlimu laike ir erdvėje. Šiuo atveji dydis ir masė nevaidina jokio vaidmens. Patys šie procesai, t.y. laiko tėkmės sūkuriai, dažnai vyksta taip, kad jų neįmanoma užregistruoti jokiais prietaisais – mes matome tik rezultatą.

Prisijungęs


cdrw  Gruodžio 31, 2012, 00:07:24

Dėl kelionių laiku ir visų tų pasakojimų apie žmones kurie atkeliavo iš ateities į praeitį (tai yra pas mus)

Tarkim tokia teorija. Visi šitie NSO objektai juk irgi galėtų būti žmonės atkeliavę iš tolimos ateities. Tarkim ateityje žmogaus išvaizda keistųsi. Juk tai evoliucija. Prieš 100 tūkst. metų mes taip pat atrodėm kitaip nei dabar. Mokslininkai bandė nustatyti kaip žmonija atrodys po tūkstančio metų tai paveikslas gana paprastas. Sumenkę raumenys, nes nebereiks fizinės jėgos. Už žmogų dirbs mašinos, Nebeturėsim plaukų, nes mūsų protėviai buvo labai apaugę, ir evoliucijos dėka žmogui plaukų vis mažėja, bei turėsime didelę, nepraporcingą galvą, nes padidės smegenų tūris. Nieko neprimena? O gi visur taip piešiamus ateivius.

Tai štai jie sukuria laiko mašiną. Turi išvystytas technologijas ir atkeliauja pas mus į praeitį. O mes pamatę tuos jų kosminius laivus juos pradedam lyginti su ateiviais.

Įsivaizduokit vyksta istorijos pamoka ateityje. Vietoj to, kad skaitytu ten jie knygas kokias nors, tai jie atkeliauja į praeitį, kad pamatytų kaip iš tikro viskas buvo. Gal todėl NSO yra pastebėti beveik visose įsimintinuose Žemės įvykiuose. Tarkim Titaniko paskendimas, rugsėjo 11, olimpinės žaidynės, I bei II Pasauliniai karai ir t.t. Per karus NSO buvo matoma ypatingai daug.

Toliau apie jų žmonių grobimus ir eksperimentus. Gal visos tos kalbos apie pagrobimus ir tikros. Tarkim ateityje žmonės susidūrė su kokiomis ligomis ar panašiai. Ieško priešnuodžio ar vaistų. Atkeliauja į praeitį ir tyrinėja. Tarkim dabar jūs nukeliautumėte į akmens amžių. Labai jums būtų gaila ten tų žmonių? Nemanau.

Tas pats ir su visokiais senovės Dievais, Egipto piramidėmis ir panašiai. Gal būt žmonės iš ateities atkeliavo ir padėjo praeities žmonėms su jų technologijomis ir panašiai. Aišku čia iškyla klausimas dėl drugio efekto. Jei pakeiti ką nors praeityje tai pasikeičia ir ateitis. Bet vėl gi. Tai tik teorija ir kol laiko mašina nebus sukurta nesužinosime ar ji teisi ar ne.

Na štai čia tokia trumpa teorija tarkim, kad NSO objektai ir yra žmonės iš ateities.

Prisijungęs