Kelionės laike  (Skaityti 28430 kartai) Spausdinti

1 2 3 4 5 B


Legatas  Sausio 04, 2013, 16:11:11

Susidurimas su piratais

„Reikia mažiau gerti! – susierzinęs sviedė kapitonui Viljamui Tukeriui bendrovės savininkas. – Ir nepainioti į šiuos reikalus visos komandos“. Ir pridūrė, jau lipdamas žemyn trapu: „Mes rasime žmogų, kuris sugebės saugoti firmos interesus daug geriau už jus, ir laikyti komandą drausmėje“.

O reikalas čia buvo toks, kad sausakrūvis laivas „Milena“, išplaukdamas iš Kolombo uosto Šri Lankoje, pasukęs į Bombėjų – Karačį – Adeną ir toliau per raudonąją jūrą ir Sueco kanalą į Viduržemio jūrą ir Atlantą, be pėdsako dingo keliems mėnesiams. Į Bombėjų, iki kurio buvo mažiau kaip 1500 mylių, jis atplaukė vėliau nei turėjo atvykti, jei būtų aplankęs visus sau numatytus uostus aplink beveik visą pasaulį. O laivo prietaisai atkakliai rodė, kad jokios papildomos mylios nebuvo nuplaukta, kad kurso buvo laikomasi optimaliausiu būdu. Tą patį tvirtino ir komanda su kapitonu priešakyje.

-----------------------------

Nugriaudėjusiose po kapitono atleidimo laikraštinėse peštynėse tarp kapitono ir savininko (daug Anglijos laikraščių stojo ekipažo ir kapitono pusėn), ir teismo proceso metu jūreivių nuomonės beveik niekas neklausė. Ir netgi tie, kad užjautė patyrusį laivavedį su 20 metų stažu, žvelgė į jo teiginius gana skeptiškai.

„Jei tikėti buvusiu kapitonu ir prietaisų įrašais, kurie buvo, matyt, mikliai pertvarkyti, tai Tukeriui reikia tučtuojau grąžinti į darbą. Tačiau tik tam, kad lygiai taip pat nedelsiant pasiųsti jį patį su padėjėjais ir visais matrosais į psichiatrijos įstaigą visuomenei pavojingiems ligoniams“. Tokią išvadą padarė savo puslapiuose netgi respektabilusis „Taimsas“. Galima įsivaizduoti, kas dėjosi bulvarinėje spaudoje...

Tuo pat metu, reikalaudamas grąžinti į darbą, į nemalonę patekęs kapitonas nurodinėjo ne tik prietaisų parodymus. Magnetofono įrašas atkūrė visus apsikeitimus pranešimais tarp laivo ir kranto per visą kelionę. Šia istorija rimtai užsiėmė mokslininkai.

Apie 7 valandas „Milena“ normaliai mezgė ryšį, o paskui dingo tiems patiems mėnesiams, kol ją be jokių rezultatų šaukė eteryje ir netgi ieškojo kranto apsaugos laivais bei aviacija. Galiausiai ji buvo palaikyta žuvusia. Magnetofonas užfiksavo visus laivo pokalbius su krantu. Paskui sekė keistas įrašas: „Mus užpuolė. Nežinomas burlaivis išsodina desantą į mūsų laivą. Padėkite!“ Šito signalo nepriėmė nei Kolombo, nei Bombėjaus, nei daugybės aplinkui buvusių laivų radijo tarnybos.

Įrašas laivo žurnale patvirtina:

„1983 metų liepos 12 dieną 14 val 08 min išėjus iš uragano buvo sutiktas ir atakuotas dvistiebio burinio laivo, kuris priklauso nežinia kuriai šaliai. Ataka buvo atmušta po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis ir dėka laive buvusio „Tompsono“ sistemos automato. Vienas užpuolikas žuvo. Po to laivas tėsė kelionę užduotu kursu.“

Abejonės dėl to, kad Tukerį ir ekipažą būtina skubiai siųsti į psichiatrinę kliniką prasidėjo ir sutvirtėjo po to, kai vienas radijo ekspertas oficialiame pasisakyme išsakė tokią nuomonę: „Magnetofono įrašų, pateiktų tyrimui, išklausymas leidžia padaryti išvadą dėl keistumų eteryje pagalbos prašymo išsiuntimo metu. Iš eterio tartum dingo iki tol veikusios gretimose bangose ir „Milenoje“ girdėtos kranto ir laivų stotys. Imtuvas užfiksavo didelį kiekį atmosferinių išlydžių, kurie savo dažnumo charakteristikomis žymiai skiriasi nuo tų, kurios atitinka tą rajoną tarp 7 ir 20 šiaurės platumos ir 70 ir 80 rytų ilgumos laipsnių.

Kol specialistai ginčijosi ir abejojo, Viljamas Tukeris, greitai gavęs naują laivą toje pačioje bendrovėje, o po kelių metų išėjęs į pensiją, atkakliai gynė savo daugeliui absoliučiai fantastinę įvykių versiją.

Štai kaip atrodo istorija apie daugelio mėnesių laivo dingimą pasakojant jo kapitono lūpomis ir liudijant kitų visiškai sveikų komandos jūrininkams. Jie, beje, plaukiojo beveiki ta pačia sudėtimi apie 7 metus, dėl ko Tukeris iš pradžių buvo giriamas už mokėjimą parinkti žmones ir su jais dirbti. O po to ši aplinkybė tapo priežastimi kaltinimų, kad visa komanda sudarė sąmokslą „tris mėnesius poilsiauti ir lėbauti, paslėpus laivą nuošalioje įlankoje“.

Ir taip – tik trumpa fabula. Netrukus po to, kai buvo paskutinį kartą išeita į eterį, „Milena“ pakliuvo į žaibiškai užlėkusį škvalą, kurį lydėjo stiprus griaustinis ir pašėlę, kaip pasakojo jūrininkai, „žaibų išlydžiai, kokių niekas iš mūsų iki tol neregėjom“. Debesys ir lietaus srautai dingo taip pat staigiai, kaip montuojant filmą dingsta ankstesnis kino epizodas. Danguje neliko nė debesėlio, pūtė priešinis nestiprus, bet pastovus vėjelis. „Mes nespėjome dar prisitaikyti prie akimirksniu stojusios ryškios saulės, kai priešakyje pasirodė senos konstrukcijos burlaivis, užsviedė ant mūsų bortų kablius ir čia prasidėjo to-o-okie dalykai...“

Ant sausakrūvio denio ropštėsi žmonės, apsirengę drabužiais, primenančiais „Lobių salos“ personažų drabužius. Puolančiųjų šauksmuose buvo sunku pagauti atskirus žodžius, tačiau visas ekipažas įsitikinęs, kad nė į vieną šiuolaikinę kalbą tai nebuvo panašu. Iš pradžių komanda atsimušinėjo lazdomis ir viskuo, kas pasipainiojo po ranka. Paskui vyresnysis padėjėjas metėsi į savo kajutę, atsinešė automatą ir atidengė ugnį ilgomis serijomis. Užpuolikų sutriuškinimas buvo baigtas tada, kai pasisekė įjungti galingus laivo brandspointus ir kai buvo panaudoti putų gesintuvai. Nuo viso to užpuolikų gretose prasidėjo didžiulė panika. Burlaivis tuojau pat atsiskyrė nuo laivo, palikęs sausakrūvio denyje vieną užmuštą saviškį.

Perneštą į kajutę kūną atidžiai apžiūrėjo. Tai buvo vyriškis, kuris akivaizdžiai nenutuokė apie muilo, dantų pastos, skutimosi reikmenų egzistavimą. Su juo buvo platus, kreivais peilis, panašus į malaizietišką. Užmuštojo drabužius sudarė plačios kelnės, surištos ties pėdomis ir išverstos kailiu į viršų liemenės iš ožkos odos. Kelnės buvo pasiūtos iš maišinės medžiagos.

Kapitonas paliepė pernešti kūną į laivo šaldymo kamerą, o kitus „daiktinius įrodymus“ užrakino savo seife. Pirmasis įsakymas nebuvo įvykdytas. Sausakrūvis vėl pakliuvo į nepaprastos jėgos škvalo juostą. Audra tęsėsi ne daugiau kaip pusvalandį. O toliau, kaip pasakojo Tukeris ir visi iki vieno jūreiviai, atrodė šit kaip:

„Nusprendę, kad buvome užpulti banditų, pasinaudojusių egzotišku kamufliažu, mes dar sykį susisiekėme su Bombėjumi, kad praneštume apie įvykį. Ir buvome nustebinti, kai tenykščiai radistai, po ilgo tylėjimo, vos ne vienu balsu ėmė šaukti: „Tai jūs atsiradote? Jūs gyvi?“ Mes plaukėme savo kursu, niekur nepasukome, nedreifavome vienoje vietoje. Mes visi buvome visiškai sukrėsti netgi ne dėl to, kad firmos vadovybė užgriuvo mus kaip audra, o to, kokią datą pamatėme kranto kalendoriuose – spalio pabaiga“.

Beje, ceiloniškos arbatos krovinys prarado tiek kokybės, kiek turėjo prarasti, jei laivas visą tą laiką būtų plaukęs. Lavonas be pėdsakų dingo, jo daiktai liko seife.

Daiktais užsiėmė rimti mokslo ekspertai. Jie nenuginčijamai pripažino:

a)ekspertizei pateikta senovinio sukirpimo kelnių medžiaga yra maišinis audeklas, pagamintas XVI ar XVII amžiuje ir išsilaikęs dėl įsigėrusių smalingų medžiagų; tam pačiam laikmečiui priskiriami ir kiti daiktai: peilis, liemenė, plataus šaliko pavidalo diržas – menkiausiai išsilaikęs.

b)pėdsakai ant sausakrūvio falšborto padaryti aštriais lenktais daiktais. Jų kilmė metalinė, tačiau to metalo mikrodalelės rodo, kad lydytas jis pagal technologiją, kuri nebenaudojama ne mažiau kaip 150 metų.

c)paklodė, ant kurios, kaip tvirtino komanda, gulėjo žuvusiojo kūnas, atitinka jos pagaminimo ir pirkimo laikotarpį, parodytą laivo dokumentuose, tačiau organinės kilmės skysčio pėdsakai (tikriausiai kraujo), palikti ant jos, nesiduoda tiksliai datuojami dėl senumo.

Paskutinis punktas ir kūno dingimas ir sukėlė abejones net mokslininkams, kurie palaikė jūrininkus ir dariusiems atsargią prielaidą, kad sausakrūvis teoriškai galėjo pakliūti į kitą laiko išmatavimą, o tam patvirtinimą galima rasti ne tik Enšteino darbuose, bet ir jo pasekėjų ir net oponentų.

Vienas iš tų mokslininkų, Čarlzas Murėjus, tvirtino: „Lavonas, pakliuvęs į mūsų laikmetį, galėjo patirti įprastus žmogaus kūnui cheminius procesus tropikų sąlygose. Juk jis faktiškai tarsi buvojo vienoje ir toje pačioje erdvėje ne mažiau kaip tris šimtmečius“. Tukerio laivo užtrukimo priežastis? Matyt, įėjimas į „kito laiko kreivę“ ir išėjimas iš jos, užimantys, dalyvių požiūriu, vos kelias minutes, iš tiesų trunka mėnesius. Daiktai? Tai juk jie ir muziejuose daug geriau išsilaiko negu jų seniai išnykę savininkai.

~~~

Dar keletas pasakojimu apie keliones laiku

1992 metais indų laivas „Jūrų žvaigždė“ išplaukė iš Bombėjaus į malaiziją. Laive buvo 10 turistų ir 39 įgulos nariai. Iš pradžių viskas ėjosi normaliai, tačiau penktą plaukimo dieną netikėtai įsisiautėjo smarki audra. Radijo ryšys nutrūko ir paskutinis pranešimas iš laivo buvo „SOS! Skęstame!“ O netrukus laivas pradingo iš visų radarų, esančių netoliese nuo nelaimę patyrusio laivo.

Kai audra aprimo, į „Jūrų žvaigždės paieškas“ įsitraukė penki Indijos pakrančių apsaugos kateriai. Kelias dienas jie detaliai tyrė katastrofos zoną, tačiau jokių laivo pėdsakų aptikta nebuvo. Visuose oficialiuose raportuose buvo pažymėta, kad laivas nuskendo ir visi keleiviai bei jūrininkai žuvo.

Lygiai po trijų metų, tą pačią dieną – 1995 spalio 16 toje pačioje vietoje apstulbusių žvejų akyse nežinia iš kur atsirado laivas. Netoliese esantys laivai priėmė jo signalą: „Viskas gerai! SOS atšaukiamas! Audra netikėtai nurimo!“

Tačiau niekas nebuvo girdėjęs jokio nelaimės signalo, o audrų šiose vietose nebuvo daugiau kaip metai laiko.

Kranto apsaugos pareigūnų nuostabai nebuvo ribų, kai jie atpažino mistiškai atsiradusį laivą – tai buvo pradingusi „Jūrų žvaigždė“. Joje keleiviai surengė šventę savo išsigelbėjimo proga. Iš pradžių jie nepatikėjo, kad laivas jau tris metus kaip oficialiai paskelbtas žuvusiu. Kapitonas palaikė tai nevykusiu juokeliu. Jo žodžiais tariant, jie pasiuntė paskutinį nelaimės signalą ne vėliau kaip prieš tris valandas, o visą likusį laiką herojiškai grūmėsi su štormu. Galima įsivaizduoti komandos narių siaubą, kai jie pagaliau suvokė, jog iš gyvenimo išbraukta ištisi trys metai.

Galbūt ši istorija pasirodys neįtikėtina, tačiau yra žinių apie dar kelis panašaus pobūdžio įvykius. Kaip praneša žurnalas „Skeptikal inkvairer“, 1995 metais nepaaiškinamomis aplinkybėmis pradingo prancūzė Luiza Diupen, gyvenusi nedideliame provincijos miestelyje. Surasti jos nepavyko ir giminaičiai jau ėmė galvoti apie blogiausią. Tačiau po metų, lygiai tą pačią dieną, Luiza netikėtai sugrįžo. Prireikė nemažai laiko, kad galima būtų įtikinti nerūpestingą „keliautoją“ tuo, kad jos pasivaikščiojimas truko ištisus metus.

Paaiškėjo, kad tą nelemtą dieną Luiza išėjo apsipirkti. Jai pasirodė truputį keista, kad pakeliui nesutiko nė vieno žmogaus. Netikėtai dangų aptraukė debesys, pakilo stiprus vėjas. Jaunoji moteris kurį laiką jautėsi negerai, o paskui pastebėjo, kad išklydo iš kelio. Praklaidžiojusi apie valandą laiko, ji galiausiai pasiekė parduotuvę, nuoširdžiai nesuprasdama, kodėl visi kaimynai į ją žiūri taip išsigandę.

Žiniasklaidoje periodiškai pasirodo pranešimai apie žmones, kurie paslaptingu būdu pradingsta vienam ar kitam laikui, o paskui atsiranda toje pačioje vietoje. Mokslininkai ne kartą mėgino ištirti šias anomalijas, tačiau iki šiol nė vieno tyrimo rezultatai nepaskelbti. Tuo metu pačiuose įvairiausiuose planetos taškuose panašiu būdu ir toliau dingsta žmonės. Egzistuoja ir tam tikras dėsningumas. Netikėtai prasideda audra ar uraganas, smarkus lietus, staiga pasidaro labai šalta. Dauguma pradingėlių jautė skausmą smilkiniuose, jiems staigiai aptemdavo akyse. Matyt, būtent šiuo momentu ir įvykdavo fantastiškas laiko pasislinkimas. Pradingėlių apskaičiavimu, praeidavo dvi, maksimum trys valandos, paskui jie vėl atsirasdavo toje pačioje vietoje, kur juos netikėtai užklupo audra. Stulbina vienas niuansas. Jeigu žmogus manė, kad klaidžiojo valandą laiko, tai jį surasdavo po metų, o kai pradingėliui praeidavo dvi valandas, jis atsirasdavo realiame gyvenime po dviejų metų. Įdomu, kad aukos nieko nesutikdavo savo kelyje, o jų rankiniai ar kišeniniai laikrodžiai dingimo ir sugrįžimo metu sustodavo, o paskui vėl pradėdavo eiti.

Yra kelios hipotezės apie šiuos keistus reiškinius. Pasak vienos, žmones pagrobia ateiviai, kurie paskui ilgai juos tiria. Tačiau ši versija neįtikima. Pirmiausiai, patys „keliautojai“ nieko nepamena apie tokius bandymus, o antra – panašių atvejų panašumas verčia šia versija abejoti.

Įdomesnis, nors ir ginčytinas, yra kitas požiūris. Galbūt kai kuriose planetos vietose susikaupia galinga kosminė energija, kartais pažeidžianti laiko-erdvės santykį. Žmogus, atsitiktinai ten pakliuvęs kaip tik tuo momentu, patenka tarsi į spąstus, kur nėra laiko. O štai kaip jam pasiseka grįžti atgalios, iki šiol neaišku. Galbūt atsakymo verta ieškoti teleportacijos reiškinyje. Pagal kai kuriuos požymius šiedu fenomenai identiški.

Specialistai, kurie uyžsiima keistų žmogaus dingimų problema, mano, kad yra būtina ne tik detaliai ištirti teritoriją, kur vyksta panašūs reiškiniai, bet ir ištirti pačius pradingėlius. Tačiau dabar tai vargu ar įmanoma, juk dauguma mokslininkų, nežiūrint į liudininkų parodymus, netiki tokiais dalykais ir šią problemą paprasčiausiai ignoruoja, kaip stručiai įkišdami galvas į smėlį.

Be žmonių dingimo, buvo atvejų, kai dingsta daiktai į nematomas ertmes, iš kurių jų jau nebegalima buvo ištraukti. Kartais toks daiktas atsirasdavo vėliau, kitoje vietoje. Savo knygoje „Keistos laiko ir erdvės paslaptys“ Haroldas T. Vilkinsas aprašo atvejį, kai žmogus jūroje netyčia išmetė peilį už laivo borto. Tuo pačiu momentu jo žmona, būdama namuose, su siaubu pamatė, kaip tas pats peilis nukrito kažkur nuo lubų virtuvėje ir įsmigo į stalą.

Daiktai patenka į ertmes tarp išmatavimų, tačiau jie, rodos, taip pat ir sugrįžta iš ten. Beveik kiekvienas objektas, kurį tik galima įsivaizduoti, prasmenga nežinia kur: gabalai žalios mėsos, gyva žuvis, sausainiai, net aligatoriai. Yra tokia keista medžiaga, vadinama „angelo plaukais“, kurią dažnai pastebi vietose, kur pabuvota NSO. Tai plona, balta medžiaga, kuri krenta iš viršaus vietovėse, kur matė skraidančias lėkštes. Tokie daiktai dažnai krenta iš giedro dangaus, kai nesimato net lėktuvų, kurį galima būtų apkaltinti šiuo reiškiniu.

Yra žinomi keli tokie paslaptingi regionai, kurie randasi tarsi kitame pasaulyje. Tokiose vietose mums įprasti gamtos dėsniai tarsi negalioja.

Viena iš tokių vietų – Magnetik Hilas netoli Monktono, Niu Brunsvike (Kanada). Automobiliai, guminiai kamuoliukai, net vanduo – visa tai labai lengvai rieda... į viršų. Jėgos, veikiančios daiktus, ne magnetinės, todėl, kad negeležiniai daiktai elgiasi taip pat, kaip ir padaryti iš metalo. Magnetik Hile gravitacijos jėgos veikia kažkaip atvirkščiai.

Kita keista vieta, kur daiktai elgiasi ne taip, kaip įprasta – Oregone, palei Sardinių upokšnį netoli Granto tarpeklio. Oregono „skylė“ turi maždaug 55 metrų skersmenį. Keista jėga traukia žmones ir kitką į skylės vidurį. Daiktai irgi rieda į kalnelį nuožulnia plokštuma skylės centro kryptimi.

Moksliniai prietaisai patvirtina kažkokios jėgos buvimą, tačiau mokslininkai kol kas nesugebėjo paaiškinti jos prigimtį.

Čia paminėtas anomalijas gali pamatyti kiekvienas, tačiau planetoje gali būti panašių keistų vietų, kurios daro poveikį tik kai kuriems imliems žmonėms. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrinėtojas Bredas Staigeris „Paslaptinguose dingimuose“ aprašo žmogų, kuris turi anomalų sugebėjimą pereiti kiaurai duris į kitus išmatavimus. Kai kurios iš tų durų veda į niūrias, be gyvybės, vietas, kur nėra garso ir judėjimo, kitos – į mūsiškio pasaulio praeitį ar ateitį.

Jeigu panašios skylės laike ir erdvėje visgi išties egzistuoja, tai žmogus negali susitaikyti ir tiesiog stebėti, kaip jose dingsta daiktai. Tikėsimės, mūsų žinios išsiplės iki tokio lygio, kai bus galima suprasti šių reiškinių prigimtį.

Prisijungęs


M.K.  Sausio 06, 2013, 09:26:11

Gal keliones laiku ir ymanomos pvz su savo estraliniu kunu o fiziniu tai nemanau

Prisijungęs


Mantas  Sausio 11, 2013, 22:40:55

Na siaip jau daug yra buve ivykiu, kur susimaise ateitis su praeitimi, bet cia visai kas kita nei keliones laiku. Mokslininkai yra formulem irode, jog keliones laiku imanomos, tik tai labai sudetinga, nes laiko plysiai yra ypac mazo dydzio ir ten kolkas neimanoma iterpti jokio gyvo organizmo, bet galbut ateityje, si problema bus isspresta, nes tai nera neimanoma :)

Prisijungęs


lukas11xxf  Liepos 22, 2013, 00:30:23

man atrodo įmanomą  naudojant chronopartacija,tik reikia apie ją pasieškot

bet visai abiejoju kad "visai" esi kitam laike,aš tai įsivaizduojų ją kaip atraline kelione ,kad tu esi tam laike atsidures bet tu nieko negali daryt,nieko pakeist ,kaip būtum nematomas ir kiauras ,bet nevisiškai kaip astrale

Gal keliones laiku ir ymanomos pvz su savo estraliniu kunu o fiziniu tai nemanau

jo su atralinė kelionė gali patekti ,bet tu tą "laiką" negali apkeist, nes tu esi nematomas,kiauras ir niekas taves negirdi  ;)

Prisijungęs


SET  Liepos 25, 2013, 21:13:49

kelione laiku neimanoma, jai paimti toki filma kaip "loopers" tai tik isivaizduokite, kad tokiu budu galima teleportuoti vandeni i tukstanti metu atgal, tai nejau visa vandeni galima ispumpuoti is vadenyno i praeiti

Prisijungęs


Šešėlis  Liepos 25, 2013, 22:53:52

Kelionės laiku yra visiškai įnamomos, jei imsime ne linijinį laiką :) jeigu pasinaudotume multivisatos teorija, tai keikvienas mūsų pasirinkimas, tarkim kelyje sukti į dešinę ar į kairę padalina visatą į dvi dalis, vieną kurioje mes pasukome į dešinę, kitą kurioje į kairę. Ir tokių visatų yra begalinis skaičius. Galima būtų nusikelti į tokė laiką, kuriame Hitleris laimėjo karą prieš Rusiją. Tik tai aparatūros reiktų tokios, kuri galėtų fiksuoti tą nesuskaičiuojamą kiekį visatų.

Prisijungęs


SET  Liepos 31, 2013, 00:20:34

seseli
cia kalbi apie paralelines arba veidrodines visatas, tai ne kelione laiku, tose visatose kaip ir pats minejai gal tu ten prezidentas esi, o gal kokio dinozauro maistas  ;D ;D ;D

na jai zmogus gali atvykti i praeiti tai kaip minejau nejau visa vandeni taip teleportuoti galima, gautusi kazkokia nesamone. be to laikas yra vektorinis dydis, taip kad negalima nuvazuoti is A i B ir gryzti i A su pilnu baku benzino.

Prisijungęs


Juoda  Liepos 31, 2013, 02:29:32

Citata
Man tai atrodo, kad ta teorija kad reikia keliauti griaciau uz sviesa nesamone. Va ten tas piesinukas kur cdrw idejo daug labiau yra prie tiesos. Nes keliaujant sviesos greiciu tu visvien judesi visa kelia ir tai truks gan ilgai kad nukeliauti i ateiti ar praeiti, bet jei gali islekti erdve ir akimriksniu atsidurti is tasko a i taska b tai sviesos man rodos nebereikia tam

Man taip atrodo, kad čia rašo vaikai, kurie nieko nenusimano apie šiek tiek sudėtingesnius dalykus, nes visiškai nusišneka... Gal pirma pasiskaitykit mokslinės, o ne konspiracinės literatūros ir tada rašinėkit. Ir šiaip, ne viskas internete tiesa, o ypač apie mistinius dalykus.

Prisijungęs


exdead  Rugpjūčio 06, 2013, 00:09:15

na suprantu kai gali keliauti tarsi per juodaja skyle i tasko "a" i taska "b" bet su sviesos grieciu tai cia nieko nebus

Prisijungęs


Šešėlis  Rugpjūčio 09, 2013, 22:17:07

be to laikas yra vektorinis dydis, taip kad negalima nuvazuoti is A i B ir gryzti i A su pilnu baku benzino.

Imant linijinį laiką žinoma negalima. Bet turėjau galvoje, kad laikas nėra linijinis. sudėtinga papasakoti :) Tai gal būt ir nėra kelionė kaip tokių laike. o tai keliavimas tarp "paralelinių visatų" :)

Prisijungęs


inkognito  Sausio 12, 2014, 16:32:21


Prisijungęs


puskinas  Sausio 21, 2014, 17:26:03

Jei prakalbta apie kelios laike, tai kaip pasakojimas apie Bailey. Sis zmogelis pasisgelbes anomalijoj, kad yra is 2077 metu.

Prisijungęs


inkognito  Sausio 21, 2014, 20:23:24

Meluoja tas žmogelis ir galų net nekavoja. Juk kelionės į praeitį bus labai nesaugios jeigu jose bus atskleidžiami ateities įvykiai. Štai pavyzdžiui tas ateitietis skiedžia apie Amerikos ateitį:
  "  Auksinis JAV amžius mano laikais yra nurašytas į istorijos vadovėlius. Dabar JAV yra sąjungoje su Kanada ir tik Kanados dėka jai pavyko palyginus be labai didėlių nuostalių išlipti iš duobės po 2027 metų pilietinio karo. Į didžiausią duobė JAV nuvarė kaip ne keista net dvi kadencijas prezidento poste išsilaikės Rikas Santorumas kuris padarė kelias didžiausias klaidas kurios JAV kainavo labai daug. Pagrindinės buvo bendra Pietų Korėjos ir JAV invazijos misija į Šiaurės Korėją 22 metais, bei subsidijų žemės ūkiui didinimo programą tada, kai visas pasaulis galvojo, kaip didinti maisto atsargas be įnvesticijų į naturalius produktus."

 Jokia nėra paslaptis kad internetas yra stiprai tikrinamas JAV spec tarnybų ir jeigu jis gali dėti tokią informaciją kuri 2022 metais įvyks pas mus,tai spec. tarnybos turi puikią galimybę mūsų 2022 metais pasielgti kitaip nei jos pasielgtų be šios info. O tokiu atveju jo dabartis kardinaliai pasikeistų ir ai paliestų didžiulį valstybių spektrą kaipo kinijos,pietų korėjos,šiaurės korėjos,Rusijos ir ES interesus jo laike. Tad jis arba yra absoliutus kvailys kad taip elgiasi arba savo dabarties priešas arba ,laiko visus tame anomalijos forume nenormaliai kvailais. Tai tik paprasčiausias loginis mąstymas. Aš beje turiu labai tikrų žinių kas vyks ateityje tačiau  etiniais sumetimais ir dėl savo duoto žodžio jiems-ateitiečiams, to niekada neatskleisiu.

Prisijungęs


Šešėlis  Sausio 21, 2014, 21:42:33

Aš beje turiu labai tikrų žinių kas vyks ateityje tačiau  etiniais sumetimais ir dėl savo duoto žodžio jiems-ateitiečiams, to niekada neatskleisiu. 7mlrd. žmonių tą patį gali pasakyti :)

Prisijungęs


inkognito  Sausio 21, 2014, 21:51:11

Na ir puiku tegul pasako,o aš tylėsiu.

Prisijungęs