20 psichologinių faktorių, kurių apie save nežinojote  (Skaityti 2608 kartai) Spausdinti

1 B


Vanesa  Rugpjūčio 11, 2013, 22:14:11

Tikriausiai sutiksite, kad žmogaus psichika – viena iš mįslingiausių paslapčių. Įminti ją stengiasi daugybė mokslininkų iš viso pasaulio. Nors žinome apie ją nemažai, dar daugiau lieka nepažinta ir nepaaiškinta. Ar norite sužinoti apie save kai ką nauja?

1. Jūs turite bėdų dėl „aklo nedėmesingumo“. Jei nieko neteko girdėti apie eksperimentą su „nematoma gorila“, pažiūrėkite šį video prieš skaitydami toliau. Suskaičiuokite, kiek kartų kamuolį perdavė žmonės baltais marškinėliais.
Tai – „aklo nedėmesingumo“ pavyzdys, iliustruojantis, kad jeigu susitelkiame į kitą užduotį, labai dažnai nematome to, kas vyksta mūsų panosėje. Daugelis tų, kurie žiūrėjo šį video, tiesiog nepastebėjo gorilos. Na, o tie, kurie žinojo, kad ji pasirodys, tapdavo dar nedėmesingesni ir praleisdavo kitus elementus (tai, kad pakito uždangos spalva, kad išėjo viena mergina).

2. Vienu kartu galite įsiminti 3–4 elementus. Esmė ta, kad saugome savo smegenyse ne daugiau kaip 5–9 informacijos blokus. Didžioji informacijos dalis trumpalaikėje atmintyje saugoma 20–30 sekundžių, o po to mes ją pamirštame (nebent kelis kartus pakartojame iš naujo).

Nors dauguma žmonių geba trumpam išsaugoti atmintyje 7 skaičius, įsiminti 10 paprastai jau būna labai sunku.

Tyrimai rodo, kad iš tiesų galime dar mažiau, t. y. paprastai vienu metu saugome atmintyje vos 3–4 informacijos blokus. Nors gautus duomenis stengiamės sugrupuoti, trumpalaikė atmintis vis dėlto labai ribota.

3. Jūs prastai suvokiate raudonos ir mėlynos spalvos derinį. Nors šios spalvos gana dažnos (pavyzdžiui, vėliavose), mūsų regėjimo organai dėl „chromostereopsiu“ vadinamo efekto mus apgauna – atrodo, kad viena spalva artėja, o kita – tolsta. Tai dirgina ir vargina akis.

Toks efektas taip pat pasiekiamas derinant raudoną ir žalią spalvą.

4. Jūs skirtingai matote ir suvokiate tuos pačius dalykus. Jei skaitysite sakinį, kuriuo kiekviename žodyje bus sukeista po keletą raidžių, vis tiek jį suprasite, nes jūsų smegenys skaitys ne paraidžiui, o žodžius apskritai. Jos apdoroja jutimo organais gautą informaciją ir tai, kaip mes ją suvokiame (t. y. žodžius), ir mūsų suvokimas skiriasi nuo to, ką iš tiesų matome (supainiotas raides).

5. Jūs galite išbūti susitelkę tik apie 10 minučių. Net jeigu esate įdomioje paskaitoje ar susirinkime, o dalyką nenuobodžiai dėsto jums įdomus žmogus, susitelkę išbūsite tik 7–10 minučių. Tada turėsite padaryti pertrauką, nes dėmesingumas sumažės.

6. Sugebėjimas atidėti malonumą vėlesniam laikui įgyjamas ankstyvoje vaikystėje. Tie, kurie to išmoksta, vėliau mokykloje parodo geresnius rezultatus, geriau susidoroja su nusivylimais ir stresu.

7. Svajonėms skiriate 30 % savo laiko. Ir ne mažiau – bent taip teigia psichologai. Dažniausiai tai nėra blogai – tyrimai rodo, kad tie, kurie mėgsta pasvajoti, paprastai būna išradingesni ir geriau sprendžia įvairias problemas.

8. Įpročiai formuojasi vidutiniškai 66 dienas. Kuo sudėtingesnis elgesio, kurio mes siekiame, modelis, tuo daugiau laiko reikia suformuoti įprotį. Jei norime įprasti mankštintis, mums reikės sugaišti 1,5 karto daugiau laiko, nei norint įprasti pietums valgyti vaisius. Praleista diena kita (jei pamiršite) nieko nepakeis, tačiau jei praleisite per daug dienų, įpročiai formuosis ilgiau.

9. Mes pervertiname savo būsimą reakciją į vienus ar kitus įvykius. Ateitį spėjame prastai, ir visai nesvarbu, ar matome ją teigiamą, ar neigiamą. Tyrimai rodo, kad teigiamus įvykius esame linkę vertinti per gerai (pavyzdžiui, kad jiems įvykus jausimės daug laimingesni), o neigiamus – per prastai (įsivaizduojam, kad jausimės daug labiau prislėgti).

10. Mes matome kitą žmogų, o ne situaciją (ir situaciją, o ne save). Pavyzdys: einate į susitikimą su žmogumi, tačiau šis vėluoja. Vėlavimą greičiausiai bandysite paaiškinti to žmogaus neorganizuotumu ir neatsakingumu, tačiau jei vėluosite patys – kaltę suversite išoriniams veiksniams (pavyzdžiui, kamščiams keliuose). Psichologijoje tai vadinama „fundamentalia atribucijos klaida“, t. y. polinkiu kaltinti kitus jų asmeninėmis savybėmis, o patiems ieškoti pasiteisinimų išoriniuose veiksniuose („man nepasisekė“, „aš neturėjau pasirinkimo“). Net ir žinodami apie savo polinkį į neteisingas išvadas, mes ir toliau darome šią fundamentalią klaidą.

11. Draugų, kuriuos galime turėti, skaičius yra ribotas. Net jeigu socialiniuose tinkluose turite virš 1000 draugų, realiame gyvenime jų gerokai mažiau. Psichologų ir antropologų teigimu, žmogus gali turėti iki 50–100 tikrų draugų ir artimų žmonių. Ir ne daugiau.

12. Mes negalime nekreipti dėmesio į maistą, seksą ir pavojų. Žmonės visada sustoja, kad pažiūrėtų į nelaimingą įvykį. Tai normalu. Kiekvieno žmogaus smegenyse yra iš protėvių paveldėta už išgyvenimą atsakinga struktūra, kuri klausia: „Ar galiu tai suvalgyti? Ar su juo galima turėti lytinių santykių? Ar tai gali mane pribaigti?“

Norite – sutikite, norite – ne, tačiau visa, kas mus iš tiesų domina – tai maistas, seksas ir pavojus. Be maisto mes mirsime, be lytinių santykių nepratęsime giminės, o mirties atveju pirmieji du punktai nebeturės jokios prasmės.

13. Jūs žinote, kaip daryti dalykus, kurių anksčiau niekada nedarėte. Įsivaizduokite, kad niekada nematėte „iPad“, tačiau gavote jį ir norite paskaityti knygą. Dar prieš įjungdami ir pradėdami juo naudotis, smegenyse susikursite modelį, kaip skaityti knygas. Jūs spėsite, kaip jos atrodys ekrane ir kokiomis funkcijomis galėsite naudotis. Žmogaus, kuris apskritai nežino, kas yra „iPad, modelis skirsis nuo to, kurį turės žmogus,  jau skaitęs elektronines knygas.

Kuriamas modelis paremtas nepilnais faktais, praeityje įgyta patirtimi ir intuityviu įsivaizdavimu.

14. Jūs norite didesnio pasirinkimo, negu jums iš tiesų yra būtina. Bet kuris didesnis prekybos centras tikrai turi ką pasiūlyti. Viename iš tokių buvo atliktas eksperimentas: tyrėjai iš pradžių leido žmonėms pasirinkti iš 6 džemo rūšių, po to – iš 24 . Nors dalyviai dažniau sustodavo prie 24 prekystalio, jie 6 kartus dažniau pirko džemą, esantį ant 6-ojo. Paaiškinimas labai paprastas: nors mums atrodo, kad norime daugiau, smegenys vienu metu pajėgios susidoroti su ribotu elemetų skaičiumi.

15. Jūs laimingesni, kai esate kuo nors užimti. Įsivaizduokite, kad atvykote į oro uostą ir turite pasiimti bagažą. Kad iki jo nusigautumėte, sugaištate 12 minučių, tačiau gaunate jį iš karto. O dabar analogiška situacija: iki bagažo zonos keliaujate 2 minutes, laukti, kol jį išduos, turite 10 minučių. Nors bendras laikas tas pats, antruoju atveju jausitės daug nelaimingesni ir nekantresni.

16. Daugumą sprendimų priimame nesąmoningai. Tiesa, mes bandome įtikinti save ir kitus, kad yra atvirkščiai, tačiau tyrėjai su tuo nesutinka. Kiekvieną sekundę mūsų smegenis „atakuoja“ daugiau nei 11 mln. individualių informacijos vienetų, o kadangi mes negalime visų jų nuodugniai patikrinti, pasąmonė padeda priimti sprendimus.

17. Jūs „perkuriate“ savo prisiminimus. Mes vertiname savo prisiminimus kaip mažus filmukus, kuriuos žiūrime vėl ir vėl, manydami, kad smegenys saugo juos kaip kompiuteris. Tačiau taip nėra.

Kiekvieną kartą, kai mintimis grįžtame į vieną ar kitą įvykį, mes jį keičiame, nes nervų kanalai suaktyvinami vis kitaip. Tam gali daryti įtaką ir vėlesni įvykiai, ir troškimas prisiminimuose išspręsti problemą. Pavyzdžiui: jūs nepamenate visų, kurie buvo giminės susitikime, tačiau kadangi teta visą laiką buvo netoliese, bėgant laikui ji gali tapti jūsų prisiminimo dalimi.

18. Negalima daryti kelių darbų vienu metu (net jeigu jums atrodo kitaip). Mokslininkai įrodė, kad vienu metu galime atlikti ne daugiau kaip 2–3 užduotis. Žinoma, mes gebame eiti ir tuo pačiu kalbėtis su draugu, tačiau konkrečiu metu smegenys suteikia prioritetą tik vienai funkcijai (pamėginkite vienu metu galvoti apie du skirtingus dalykus – neišeis).

19. Patys ryškiausi prisiminimai yra klaidingi. Psichologai paprašė rugsėjo 11 dienos įvykių dalyvių nuodugniai nupasakoti, ką jie veikė, kur buvo, prisiminti kitas su įvykiais susijusias detales iš karto po teroro aktų ir praėjus 3 metams. Paaiškėjo, kad 90 % vėlesnių prisiminimų skyrėsi nuo pirminių. Daugelis galėjo detaliai nupasakoti, kur buvo ir ką veikė, kai išgirdo naujienas. Problema ta, kad detalės buvo netikslios, nes stiprios emocijos iškraipė prisiminimus.

20. Miego metu smegenys tokios pat aktyvios, kaip ir būdravimo. Miegant ir sapnuojant smegenys perdirba ir sujungia per dieną įgytą patirtį, iš gautos informacijos kuria asociacijas, sprendžia, ką prisiminti, o ką – pamiršti.

Straipsnis iš: http://www.sveikata.lt/straipsinis/20-psichologiniu-faktoriu-kuriu-apie-save-nezinojote-i-dalis-2001?utm_source=skaityk&utm_medium=url&utm_content=idomybes&utm_campaign=savireklama

Prisijungęs


Šešėlis  Rugpjūčio 12, 2013, 02:12:50

Tiesiog įdomi informacija ir tiek :D ketvirtas faktas labai įdomus ir smagus, žmogus gali laisvai skaityti sakinius, svarbu, kad žodžio pirma ir paskutinė raidės būtų vietoje.

Prisijungęs