Drovūs žmonės geriau įskaito neigiamas emocijas slepiančias veido išraiškas  (Skaityti 1175 kartai) Spausdinti

1 B


Vanesa  Vasario 27, 2014, 22:07:53

Tyrimas atskleidė, kad drovuoliams būdingas geresnis gebėjimas atpažinti veido išraiškose slypinčias emocijas. Tyrimo metu drovūs jaunuoliai geriau atpažino liūdesio ir baimės išraiškas veide palyginti su kitais ne tokiais droviais dalyviais.

Tyrimo rezultatus jo autorė Laura Graves O'Haver, doktorantūros Ilinojaus universiteto Karbondeile studentė, vadina pribloškiančiais. Juk ankstesnis darbas rodė visai priešingai: drovūs žmonės veido išraiškas linkę interpretuoti klaidingai. Vis dėlto, ankstesnio tyrimo dalyviai buvo išimtinai vaikai, taigi peršasi išvada, jog gebėjimai skaityti veido išraiškas kinta kartu su amžiumi.

Kaip teigia L. G. O'Haver, tokie tyrimo rezultatai suteikia pozityvumo šiaip jau nepageidautina laikomai būdo savybei, rašo nbcnews.com.

„Esame linkę žmonių drovumą laikyti silpnumo požymiu, tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad drovuoliai turi pranašumų. Ties jais ir sutelkime savo dėmesį“, – siūlė L. G. O'Haver.

L. G. O'Haver savo tyrimo rezultatus praėjusį mėnesį pristatė Orlande vykusiame Amerikos psichologų asociacijos susitikime.

Laura Graves O'Haver išanalizavo 241 aukštųjų mokyklų studentų, kurių amžiaus vidurkis – 19 metų, internetinėje anketoje pateiktą informaciją. Dalyviams buvo parodyta 110 veidų nuotraukų ir paprašyta įvardyti, kokią emociją (laimę, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą, pasišlykštėjimą ar neutralumą) kiekvienoje nuotraukoje esantis veidas atskleidžia.

Tam, kad galėtų nustatyti tyrimo dalyvių drovumo lygį, studentai turėjo pažymėti, kurie iš pateiktų teiginių sąrašo jiems būdingi, o kurie – ne. Pavyzdžiui, „Jaučiu įtampą, kai esu tarp žmonių, kurių gerai nepažįstu“, „Man sunku paklausti reikiamos informacijos“ arba „Vakarėliuose jaučiuosi nejaukiai“ ir pan.

Nors iš esmės visi tyrimo dalyviai pakankamai gerai spėliojo nuotraukose pavaizduotas veido išraiškas (net 81 proc. tikslumu), tačiau neigiamas emocijas (tokias kaip baimė, pyktis, liūdesys) drovuoliai identifikavo kur kas geriau už kitus dalyvius.

Paklausti, kaip jautėsi tyrimo metu, pastarieji dažniau atsakydavo jautęsi nusiteikę prastai. Tai iš dalies gali paaiškinti tyrimo rezultatus, mat, kaip rodė ankstesni tyrimai, blogai nusiteikusieji linkę kitus dalykus matyti neigiamoje šviesoje – kažkas panašaus į vadinamąjį „rožinių akinių“ efektą, tik atvirkštinį.

Įmanoma ir tai, kad gebėjimas pastebėti liūdną ar baimės kupiną veido išraišką drovius žmones daro dar drovesniais, tvirtina L. G. O'Haver.

„Jei drovus žmogus geriau pastebi neigiamas emocijas kitų žmonių veiduose arba šios jiems atrodo intensyvesnės, natūralu, jog gali prarasti norą žiūrėti į aplinkinių veidus ir taip tampi dar drovesniu“, – kalbėjo moteris.

Vis dėlto, kadangi tyrimas buvo atliktas internetu, neaišku, ar realybėje būtų gauti panašūs rezultatai. Dėl šios priežasties dabar mokslininkė ketina atlikti panašaus pobūdžio tyrimą, pasitelkdama gyvenimiškos situacijos pokalbio įrašus vietoje paveikslėlių.

Šaltinis: www.ve.lt

Prisijungęs