Demonolatrija  (Skaityti 454 kartai) Spausdinti

1 B


Šešėlis  Liepos 02, 2016, 21:00:30

Demonai. Kai kurie išgirdę šį terminą pašiurpsta. Kitiems pasidaro smalsu. Kaip ir apie bet kurį kitą Kairiosios rankos kelią (Left Hand Path) - satanizmą, liuciferizmą, taip ir apie Demonolatriją yra daugiau klaidingos informacijos, nei tikslios , dėl ko atsiranda neadekvati baimė.

Demonolatrija, kaip religija palyginti jauna, atsižvelgiant į daugelį šiuo metu veikiančių sektų. Nors tam tikras Demonolatrijos formas galima atsekti beveik tūkstantį metų atgal, tariamai net iki Tamplierių laikų, didžiausios veikiančios sektos ši savoka ir praktikos, neoficialiai priimtos kaip kelias tik apie 1950-uosius. Funkcionaliausios iš šių sektų pilnai išsivystė į Hermetizmu paremtą religiją 1998 metais, kartu su Demonolatrijos gildijos (Guild of Demonolatry) įkūrimu. Šiai dienai didžiausia atvirai veikianti Demonolatrijos sekta yra  Jungtinėse Valstijose, Kolorade esanti Ordo Flammeus Serpens.

Šalia oficialiai pripažintų sektų , Demonolatrija turi ir mažiau žinomas iš kartos į kartą perduodamas šeimos tradicijas. Labai panašiai kaip tradicinės raganavimo(Witchcraft) praktikos, „paveldėtos" Demonolatrijos praktikos dažnai vadinamos „Tradicine šeimos Demonolatrija".

Kas Demonolatrija Nėra

Demonolatrija nėra religija kurioje praktikuojama Juodosios Mišios. Žmonės praktikuojantys Demonolatriją (Demonolatrai (Demonolators) ) , neaukoja gyvūnų, nekankina vaikų ir nevykdo nusikaltimų vardan savęs patenkinimo. Nors Demonolatrija ir yra kelias, kurio tikslas asmeninė gerovė, tai nesuteikia praktikuojančiajam laisvės daryti ką nori ir nepaisyti įstatymų. Mes visi esam atsakingi už savo veiksmus ir tikėjimą kas yra teisinga ir kas ne.

Demonolatrams, Demonai nėra piktavališkos blogos būtybės. Tiesa sakant, nemažai šiame kelyje garbinamų demonų būtų galima atsekti iki senovinių panteonų, tokių kaip Šumerijos, Egipto ir Graikijos. Demonolatrai taip pat dažniausiai netiki į pragarą , taip pat nėra jokio noro užsiimti seksu su Šėtonu (dauguma Demonolatrų sutinka, kad seksas su Demonais nėra įprastas dalykas). Demonolatrai atmeta Krikščionių idėjas ir Demonų bei Šėtono pasmerkimą.

Kas Demonolatrija Yra

Demonolatrija tai religija, kuri stebėtinai panaši į kitas Neo-pagonių religijas, kaip kad Wicca. Nors Demonolatrija ir yra taip vadinamas „Kairiosios rankos kelias" (paprastai sakant tai kelias, kuriame dėmesys ir pagarba yra skiriami sau), tai politeistinė Neo-pagoniška religija, apimanti ritualinę magiją, atitinkamų švenčių/festivalių minėjimą/šventimą, šeimos ir bendruomenės gerinimą. Dauguma Demonolatrų yra vyresni nei 30 - tai nėra religija pilna paauglių, kurie nori atrodyti „kieti". Demonolatrija tai religija, kurioje Demonai yra dievybės - garbinamos ir gerbiamos, su kuriomis dirbama kaip su bet kurio kito panteono dievybe, labai panašiai kaip ir Wikanai garbina ir dirba su atitinkamomis savo dievybėmis.

Demonolatrai ritualinės evokacijos praktikas laiko iš prigimties nepagarbiomis. Demonams niekada neturėtų būti įsakinėjama, jie turėtų būti gerbiami ir esant reikalui jų pagalbos prašoma. Kaip Wikanas nedrįstų iškviesti, įžeisti, supančioti ir ištremti/išvaryti savo dievybės, taip ir Demonolatrai tokį veiksmą laiko žiauriu ir visiškai nepagarbiu Demonų atžvilgiu.

Demonolatrijos praktikos

Demonolatrijos praktikas dažniausiai sudaro šventų dienų ir festivalių šventimas, maldos ir meditacinės praktikos, tačiau dažnai užsiimama ir ritualine magija. Per magiją Demonolatras siekia gerovės sau, savo mylimiesiems, savo bendruomenei, bei aplinkiniam pasauliui. Demonai Demonolatrui suteikia savo žinias, savo energiją ir kai kuriais atvejais savo jėgą. Dauguma Demonolatrijos ritualų yra pritaikomi pagal asmeninius poreikius, todėl sunku būtų rasti du Demonolatrus užsiimančius identiškomis praktikomis. Tai ypač lankstus kelias, kurį kiekvienas individas pritaiko sau, kad pasiektų geriausius asmeninius rezultatus. Tai kas susiję su ritualais, dažniausiai nelabai kuo skiriasi nuo Wicca ir Ceremonialinės Magijos ritualų. Tik skirtumas tas, kad Demonolatras Demonus (taip pat yra ir Elementaliniai Demonai, kiekvienam iš keturių elementų)  kviečia, tam jog jie padėtų su magija.

Keturi dažniausiai sutinkami Elementalų valdovai Demonolatrijoje:


       
    Žemė - Belialis


       
    Oras - Liuciferis (Svarbu tai, kad dauguma Demonolatrų Liuciferį ir Šėtoną laiko skirtingomis būtybėmis)


       
    Ugnis - Šėtonas arba Flereous


       
    Vanduo - Leviatanas



Vienas didžiausių praktinių skirtumą tarp Demonolatrijos ir Wicca yra tai, kam skirtas maginis ratas. Demonolatrijoje ratas skirtas, ne apsaugai, o energetiškai subalansuotos aplinkos sukūrimui. Kai kurie Demonolatrai renkasi savo praktikose naudoti burtus/kerus- kiti ne. Tai individualus kelias unikalus kiekvienam praktikuojančiajam. Demonolatriją nuo daugelio kitų Pagoniškų religijų ir kelių skiria tai, jog čia prakeiksmų naudojimas yra praktika, kuriai ne tik pritariama, bet ji ir skatinama. Nors dauguma gali pulti teisti sužinoję apie tokias praktikas, svarbu paminėti, kad Demonolatrijoje prakeiksmai naudojami labai atsargiai ir apgalvotai. Niekas po šia saule nevaikšto ir nekeikia kiekvieno žmogaus kuris pasitaikė kelyje.

Kita praktika, dažnai randama Demonolatrijoje, tai kraujo naudojimas magiškose apeigose. Kraujas paimamas kuo mažiau invaziniu ir žalojančiu būdu, pavyzdžiui naudojantis skarifikatoriumi(kraujo lancetu). Demonolatrijoje savęs žalojimas nėra nei skatinamas, nei jam pritariama.
Demonolatrai dažnai naudoja ir tradicines praktikas, kaip kad pranašavimas pasitelkiant Taro kortas ir panašiai.

Kiekvienas Demonas turi sau unikalų simbolį(sigilą), kuris yra susietas su Jo/Jos vardu ir esybe. Šiuos sigilus galima rasti 20a. Demonolatro Ričardo Dukantės darbuose, magiškuose grimuaruose kaip kad Mažesnysis Saliamono raktas (Lesser Key of Solomon) arba jie gali būti pačio Demonolatro sukurti. Šie sigilai dažnai užrašomi ant  popieriaus ir sudeginami kaip auka ir Demonų pripažinimas. Demonolatrai sigilo sudeginimą mato kaip pripažinimo transformavimą į energiją, kurią Demonas gali absorbuoti.

Tokio dalyko kaip kovenas Demonolatrijoje nėra, o Demonolatrai dažniausiai praktikuoja pavieniui. Kai kurie pasirenka sukurti savo tradicijas arba prisijungia jau prie esamų sektų ar darbo grupių. Tokiu atveju žmonės į grupę priimami , po griežtų studijų ir įrodymo, kad jie atsidavę pasirinktam keliui. Tačiau tokios „iniciacijos" nėra būtinos. Tiek grupinės iniciacijos, tiek savi-iniciacijos yra vienodai priimtinos Demonolatrijoje.

Demonolatrijoje nėra kažkokio „švento teksto", vietoj to žinios apie Demonus yra kaupiamos iš patirčių dirbant su jais ir iš senųjų bei naujųjų laikų grimuarų (tačiau Demonolatrai dažnai atmeta, monstriškus Demonų apibūdinimus, kuriuos galima rasti tokiuose ceremonialiniuose tekstuose kaip Mažesnysis Saliamono Raktas). Vienas reikšmingiausių šaltinių, kuriais naudojasi šių laikų Demonolatrai yra Ričardo Dukantės Hierarchija. Dukantės sigilai ir enn'ai (barbariškos kalbos, šventos maldos atskiros kiekvienam Demonui) laikomi vienais tiksliausių ir dažnai yra  dalis bazinės Demonolatro turimos medžiagos.

Demonai globėjai ir Demonai patarėjai

Kiekvienas Demonolatras dirba su pagrindiniu Demonu - Demonu globėju. Taip kaip Vikanai dirba su globojančiom dievybėm taip ir Demonolatrai, tačiau skirtumas tas, kad pas Demonolatrus nėra Demono dvilypumo(vyriškas ir moteriškas).  Demonas globėjas gali būti Demonas, su kuriuo Demonolatras turi asmeninį ryšį, ar visiška asmenybės priešingybė arba Demonas pagal elementą arba kurio pamokos galėtų duoti daugiausiai naudos arba dar koks nors pasirinkimo faktorius iš daugybės galimų. Kaip ir Vikanai renkasi savo Globėją ar Globėjas juos taip ir Demonolatrai. Nemaža dalis Demonolatorų savo Globėjo/s demono sigilą įsirėžia, pasidaro tatuiruotę ant odos, ar kitaip įamžina, kad pažymėtų save kaip atsidavusį tam Demonui.

Šalia Demono globėjo, dauguma Demonolatrų dirba ir su Demonai patarėjais(mentors). Beveik visais atvejais Demonas patarėjas pats pasirenka Demonolatrą ir ne atvirkščiai. Šie Demonai, siekia vesti Demonolatrą jo keliu, išmokyti tam tikrų gyvenimiškų įgūdžių ir padėti su žemiškais siekiais. Šie santykiai skiriasi nuo santykių su Demonu Globėju, kuris padeda Demonolatrui, kaip asmenybei (pvz.: padeda atpažinti stipriąsias ir silpnąsias savybes, įveikti kliūtis susijusias su asmenybe ir baimėmis).

Demonolatrai, dirba ne tik su Globėjais ir Patarėjais. Jie taip pat dirba su daugybe įvairių Demonų, dėl daugybės įvairių priežasčių. Kaip Vikanai kviečiasi ir dirba su įvairiomis dievybėmis įvairiais tikslais, taip ir Demonolatrai šaukiasi ir dirba su įvairiais Demonais įvairiais tikslais. Demonolatro panteoną sudaro Demonai.

Demonolatro požiūris į Demonus

Demonai tiems, kurie juos garbina yra dievai. Jie nėra menkos būtybės iš kažkokio pragaro gelmių, kurios atneša negandas ir kelia baimę, Tai tokios pat dieviškos būtybės, kaip bet kuris kitas Vikanų ar daugelio kitų pagonių dievas. Trumpai tariant, Demonai yra atstumti senovės dievai - „supiktadarinti", apipinti klaidingų mitų, kurių neteisingai bijomasi. Nors Demonų prigimtis yra subjektyvus dalykas ir  Demonolatrų nuomonė kas Jie „yra"  gali skirtis, bet dauguma sutaria, kad jie visi yra būtybių rasė priklausanti vienam energijos šaltiniui. Jie yra laikomi vieno gyvybinės energijos šaltinio apraiškomis.

Tačiau tai nereiškia, kad Demonai nėra individualios būtybės su atskiromis asmenybėmis ir motyvacija, jie kaip ir mes, kaip bet kuris gyvis šioje žemėje yra tarpusavyje susieti begalinio Dvasios srauto. Demonolatrai tiki, kad Žmogaus dvasia yra tokia pat pakili ir didinga, kaip bet kurio Dievo, Demono arba kitaip tariam, mes visi tarpusavyje susiję ir visi esame Dvasia. Nei viena būtybė nėra mažiau ar daugiau didingesnė už bet kurią kitą.

Demonolatrai beveik vienbalsiai tiki, kad Demonai yra mūsų draugai ir mokytojai. Jie yra mūsų vedliai, patarėjai, saugotojai ir gynėjai. Bet tai nereiškia, jog Demonolatrai naiviai tiki, jog Demonai yra visiškai nepavojingi ir palankūs - bet jie ne ką daugiau „pavojingi" negu bet kuris kito panteono dievas. Demonolatrai bendrai tiki, kad Demonai gauna naudos iš energetinių mainų, tarp Jų ir mūsų. Taip pat, jog Demonų garbinimas jiems teikia galios ir (kartais) yra būtinas Jų klestėjimui ir gerovei. Tačiau daugelis sutinka, kad mes nesam būtini Demonų išlikimui, tačiau jų garbinimas duoda naudos tiek Jiems, tiek ir mums. Demonolatrai tiki, kad nuo to kokį požiūrį turėsi į Demonus ir kaip su Jais elgiesi, tokio elgesio sulauksi ir iš jų. Paprasčiau tariant jeigu bijosite Demonų ir bendrausite su jais pilni paniekos ir pasibjaurėjimo bei įtarimų, iš jų nesulauksite daug pagarbos, kaip kad nesulauktumėte iš bet kokios būtybės su kuria taip elgtumėtės.

Prisiminkime, kad Demonai, Demonolatrams, nėra pavojingos būtybės, o tokie pat Dievai kaip Vikanų ar kitų pagonių dievybės. Kaip kad yra meilės, vaisingumo, draugystės, šeimos, vaikų ar netgi augintinių Demonai, taip yra ir naikinimo, keršto, maro ir žiaurumo. Tačiau tai nereiškia, kad vieni Demonai yra geri, o kiti blogi. Demonai yra Dvasios būtybės ir jie nėra susaistyti žmonių idealų. Bet kokiu atveju, Demonolatrams Demonai jokioje formoje ar pavidale nėra blogos būtybės.

Dar kartą, vieno ar net penkiasdešimties Demonolatrų tikėjimai negali apimti visų Demonolatrų tikėjimo. Bet bendrąja prasme Dvasios šaltinis yra Šėtonas. Šėtonas nėra „Dievo" priešybė - Šėtonas yra Gyvybė...būtybė kartu juntama ir nepažini - Visagalis Kūrėjas. Daugumai Demonolatrų Šėtonas yra „Dievas".  Kai kurių formų Demonolatrijoje „Dievas" ir Šėtonas nėra atskiros būtybės - Jie nėra priešpriešoje - Jie ta pati būtybė - tas pats Kūrėjas. Jie energija - Gyvybė - Tyra Dvasia. Daugumai Demonolatrų Šėtonas nėra Šėtonas iš Biblijos, vardas galbūt ir tas pats, bet Šėtonas yra Dievas ir Dievas yra Šėtonas. Dvasia negali būti apribota vardo.

Šventės Demonolatrijoje

Kaip ir Wicca, kai kurios Moderniosios Demonolatrijos sektos pažymi tam tikras datas metuose. Pagrindiniai Demonai garbinami  per šias šventes yra Liuciferis, Leviatanas (jam skirtos dvi šventės), Flereous, Eurynomous ir Belialis. Kiekvienas iš eilės atspindi: nušvitimą ir pavasarį; derliaus nuėmimo ciklą ir vidinių emocijų tėkmę; Feniksą kylantį iš pelenų ir atgimimą; mirties ir gimimo ciklą, ir naują pradžią kartu su saulėgrįža.


       
    Kovo 21 d. - Liuciferis


       
    Gegužės 2 d. - Leviatanas


       
    Birželio 21 d. - Flereous


       
    Rugsėjo 21 d. - Leviatanas


       
    Spalio 31 d. - Eurynomous (Baalberithas/Babaelis)


       
    Gruodžio 21 d. - Belialis



Taip pat yra oficialūs vedybų, krikštynų, skyrybų  ir netgi laidotuvių ritualai. Kaip ir beveik bet kuriam kitam kelyje, juos dažniausiai atlieka priskirtas dvasininkas ar dvasininkė. Ir dažnai tokie ritualai atliekami per specialiai pasirinktas dienas, kurios atitinka ritualų prigimtį.

Pabaigai

Demonolatrai paprastai netiki atsitiktiniais Demonų apsėdimais, kad kas nors keliauja į Pragarą ar kad yra toks asmuo kaip Antikristas. Žmonės negali tapti Demonais. Demonolatrai taip pat netiki, kad Šėtonas egzistuoja tam, kad mus suviliotų ar kad renka sielas dėl asmeninio pasismaginimo.
Nors visada atsiranda ekstremistų, kaip taisyklė Demonolatrai nėra blogi, jie nesirengia juodai, nenešioja grandinių ir daugybės makiažo, jie nėra iš prigimties linkę save žaloti, jie neaukoja gyvūnų ir vaikų, jie nėra kokie nors ištvirkėliai ar hedonistiniai nusikaltėliai ir jie nepropaguoja smurto ar neapykantos. Demonolatrai paprasti žmonės, motinos, tėvai, seneliai ir draugai. Demonolatrai neatmeta kitų tikėjimo kaip neteisingo, Demonolatrai tiki, kad patirtis yra subjektyvi ir dieviškumas kiekvienam pasireiškia skirtingai.

Prisijungęs