Egzistuoja 20% tikimybė, kad mes gyvename virtualioje visatoje  (Skaityti 11262 kartai) Spausdinti

1 2 3 B


Aalyah  Spalio 10, 2012, 10:40:53

Gali būt, kad čia praeina šimtas metų, o ten viena diena

Prisijungęs


Maiklas  Spalio 10, 2012, 14:51:15

dar pries didiji sprogima buvo teigia kad visata tiesoiog virtualus kodas po jo tas kodas issiplete

Prisijungęs


EimisQ  Spalio 10, 2012, 16:12:01

Beje, kas mane nustebino, 20%? Tai arba gyvename, arba ne, priciom cia tie procentai?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 10, 2012, 19:55:35

Prie to, kad mokslininkai mažiau tikri kad gyvename ir daugiau tikri, kad negyvename virtualiai

Prisijungęs


EimisQ  Spalio 10, 2012, 20:17:24

Tai kam sakyt, jeigu pilnai nezino?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 10, 2012, 20:18:51

Nes tai įdomu. Ir puiki diskusijų tema

Prisijungęs


cdrw  Spalio 10, 2012, 20:30:08

Tai kas cia neaisku? yra 20% tikimybe, kad mes kada nors sukursim virtualia visata. Tai gaunas, kad yra tiek pat procentu, kad mes ir db gyvenam virtualioj tikroveje. Jei ateis ta diena kai ja sukursim tada bus 50% tikimybe. O Patikrinti tu juk negali.

Prisijungęs


Maiklas  Spalio 10, 2012, 21:03:57

Tai kas cia neaisku? yra 20% tikimybe, kad mes kada nors sukursim virtualia visata. Tai gaunas, kad yra tiek pat procentu, kad mes ir db gyvenam virtualioj tikroveje. Jei ateis ta diena kai ja sukursim tada bus 50% tikimybe. O Patikrinti tu juk negali.
kodel 50% tikimybe gal paaiskes kad mes gyvename releme pasaulyje

Prisijungęs


eugenijus39  Spalio 10, 2012, 21:26:47

Manyčiau, tai įmanoma  :)

Prisijungęs


cdrw  Spalio 11, 2012, 10:35:59


kodel 50% tikimybe gal paaiskes kad mes gyvename releme pasaulyje
[/quote]

Paprasta matematika. Kolkas mokslininkai nežino, ar mes galime tai sukurti, bet 20 procentų tikimybė, kad sukursim. Taigi kolkas išlieka ir 20 procentų tikimybė, kad gyvenam virtualioje visatoje. Jei pavyks sukurti, vadinasi tai įmanoma ir šansai tada jau pasidaro 50 ant 50. Nes mūsų sukurta visata juk nesupras, kad tai yra netikra. Viskas, kas vyks joje jei atrodys, kad tai tikra. Kaip atrodo ir mums dabar. Tad męs ir gi nežinosim, ar męs pirmieji sukūrėm tą visatą, ar męs patys joje jau gyvenam ir sukūrėm ją būdami virtualioje visatoje.

taigi trumpiau sakant, jei męs ją sukursim tai pasidaro 50 procentų,nes sužinome, kad tai tikrai įmanoma, o kolkas lieka 20 nes tiek procentų sudaro galimybė, kad mums pavyks sukurti ją.

Prisijungęs


vitake  Spalio 11, 2012, 16:39:21

O kam ji iš vis reikalinga, kokia nauda iš tos virtualios visatos?

Prisijungęs


cdrw  Spalio 11, 2012, 18:06:06

O kam ji iš vis reikalinga, kokia nauda iš tos virtualios visatos?

Tam kad zmogus kuria dirbtini intelekta ir mokslas nestovi vietoje. Virtalioje tikroveje galetu stebeti kaip vystosi vienas ar kitas dalykas.

Prisijungęs


Maiklas  Spalio 11, 2012, 18:16:14

pagal tokia technologija manau butu galima sukurti robota beveik kaip zmogu

Prisijungęs


cdrw  Spalio 12, 2012, 19:22:14


Nesinori gąsčiotis ir gąsdinti kitų, tačiau egzistuoja gana reali galimybė, jog mūsų visata tėra grandiozinio masto kompiuterinė simuliacija ir nieko daugiau.

Kad mes gyvename Matricoje, kurioje nėra nieko tikro. Tokia galimybe susidomėjusių Bonos universiteto (Vokietija) tyrėjų grupė mėgins išsiaiškinti, ar tik nesame įstrigę kompiuterinėje simuliacijoje.

Idėja apie visatą kaip kompiuterinę simuliaciją grįsta kvantine chromodinamika, kuri aprašo, kaip stiprioji branduolinė jėga sujungia kvarkus ir gliuonus į protonus ir neutronus, o šie – į visus kitus fizinio pasaulio objektus. Kitaip tariant, minėta teorija gvildena fundamentalius fizikos pagrindus – procesus, kurių metu elementariosios dalelės sudaro stambesnes daleles, o šios – kūnus, gyvybę, visatą.

Mokslininkai seniai trokšta superkompiuteriais sumodeliuoti kvantinės dinamikos procesus, tačiau problema ta, kad kompiuteriniai modeliai būtų tokio mažo mastelio ir tokie sudėtingi, jog net ir galingiausi superkompiuteriai galėtų sumodeliuoti tik nepaprastai mažą mūsų didžiulės visatos fragmentą – maždaug kelių femtometrų skersmens (femtometras yra viena milijonoji nanometro dalis – taigi, kalbame išties apie neįsivaizduojamai mažą mastelį).

Kartu šis kompiuterinis modelis yra toks elementarus ir fundamentalus visatos susidarymo prasme, jog tai būtų ne kas kita, o naujos visatos modelis, simuliacija. Automatiškai iškyla klausimas: kaip tada žinoti, ar mes patys gyvename ne kompiuteriu sumodeliuotoje simuliacijoje?

Silas Bynas (Silas Beane) iš Bonos universiteto su kolegomis mano, jog jie sugalvojo būdą, kaip tai būtų galima išsiaiškinti. Kaip išmatuoti visatą ir sužinoti, ar mes gyvename realiame pasaulyje, ar tik dirbtinėje matricoje? Jų sumanymas grįstas dydžiu, kuris vadinamas Graizeno-Zacepino-Kuzmino riba arba tiesiog GZK. Teorinėje fizikoje kai kurie dalykai gali būti begaliniai, tačiau kompiuteriams priimtini tik baigtiniai dydžiai. Tai yra viena iš tokio tipo simuliacijų problemų; fizikos dėsniai turi būti sutalpinti į ribotoje trimatėje erdvėje – matricoje – kuri nėra begalinė ir turi ribas, nes kompiuteriuose, kaip jau minėjome, viskas turėtų būti baigtinio dydžio.

S. Bynas su bendradarbiais tyrinėja, ar tokios baigtinio dydžio matricos galėtų atstoti fizikinius procesus, kuriuos mes stebime visatoje. Reikalas tas, kad ši tyrėjų komanda mėgina stebėti didelės energijos procesus, kurie kuo didesnės energijos, tuo mažesnių fizinių išmatavimų. S. Bynas su kolegomis pastebėjo, jog tokios trimatės matricos minėtuose procesuose turėtų riboti energijos kiekį, nes simuliacijoje niekas negalėtų būti mažesnis už pačią matricą. Tad jei mes gyvename kompiuterinėje programoje, turėtų egzistuoti fundamentali energingųjų dalelių (pvz., kosminės spinduliuotės dalelių) spektro riba.

Tai ir yra Graizeno-Zacepino-Kuzmino riba. Ji yra gerai ištyrinėta ir apibrėžta, o atsiranda todėl, kad judėdamos erdvėlaikiu kosminės spinduliuotės dalelės sąveikauja su fonine mikrobangų spinduliuote ir praranda energiją. Tad jei S. Bynas su kolegomis yra teisus, turimomis technologijomis galima išmatuoti kosminės spinduliuotės daleles ir patikrinti, ar jos elgiasi taip, kaip numato teorinė fizika, ar taip, kaip jos elgtųsi baigtinio dydžio kompiuteriniame modelyje. Jei pasitvirtintų pastarasis atvejis, turėtų būti įmanoma pamatyti simuliacinės matricos konstrukciją ir tuo pačiu patvirtinti, jog mes gyvename kompiuterinėje simuliacijoje.

Prisijungęs


aldas  Spalio 13, 2012, 12:20:59

Taigi esme tame, kad jei mes sukurti kompiuterio tai egzistuojam kaip kazkokia programa. Viskas vyksta pagal kazkoki principa. galbut musu milijonas metu tiems kas mus stebi trunka 1 diena ar panasiai. Tikrai idomu ka mokslininkai suzinos....

Prisijungęs