Kas mūsų laukia po 10m.?  (Skaityti 10699 kartai) Spausdinti

1 2 B


Legatas  Lapkričio 01, 2012, 12:44:56

Na del sio argumento nesigincisiu nes viskas yra imanoma ir igivendinama :)

~~~

Žmonės visada domėjosi ateitimi. Žiūrėdami į žvaigždes, skaitydami iš delno ar tiesiog naudodamiesi fantazija milijonai žmonių nuolat stengiasi išsiaiškinti, kas mūsų laukia. Čia išvardyti įvykiai yra paremti studijomis ir moksliniais vertinimais, o daugelis jų jau netgi planuojami. Tad jų negalima pavadinti prietarais arba fantazijomis. Šie įvykiai parodo, kad mūsų laukia jaudinanti, gąsdinanti ir, be abejonės, labai įdomi ateitis. Deja, netrukus pamatysite, kad ateinantys laikai tikrai nebus apsaugoti nuo pavojų ar chaoso.

10. Pigi žalioji energija 2016
 Atleiskite už nuobodžią įžangą, tačiau šis įvykis tikrai bus reikšmingas jūsų piniginės likimui. 2016 metais turėtų įvykti radikalus pokytis pasaulio energijos poreikių tenkinimo būduose.

Dėl naftos kainų kilimo ir vėjo jėgainių pastatymo kainų kritimo kombinacijos yra tikimasi, kad jau po 4 metų nafta taps brangesne nei vėjo energija. Tai turėtų žymėti elektros kainų kritimo pradžią pasauliniu mastu, bet lėtas prisitaikymas prie šių pokyčių nulems, kad savo sąskaitose pokyčius pamatysime tik apytiksliai 2020 metais.

9. Helio izotopo helis–3 „kasyba“ 2020
 Nuo 2020 metų Rusijos Federalinė kosmoso tarnyba planuoja pradėti Hhelio–3 „kasimo“ operacijas mėnulyje. Ypatingai reto žemėje helio izotopo helis–3 vienos tonos išgavimas ir gabenimas kainuos apytiksliai 4 milijardus dolerių. Rusija tikisi šią medžiagą panaudoti siekiant branduolinės sintezės reaktoriuose pasaulio reikmėms sukurti švarią ir saugią energiją.

Nors kasybos mėnulyje yra reali galimybė, pagrindinė kliūtis šiai veiklai yra dar neatrastas būdas pastatyti efektyvų branduolinės sintezės reaktorių. Tyrimams ir pažangai šioje srityje kiekvienais metais yra išleidžiami milijardai dolerių. Europos Sąjunga tikisi, kad kito dešimtmečio viduryje ar pabaigoje bus sukurta pirmoji energiją taupanti branduolinės sintezės gamykla. Taigi, mūsų planai mėnulyje gali būti įgyvendinti, tik dar neaišku, kada.

 8. Gyvenvietė Marse 2023
 2023 metais privati Danijos kosmoso kompanija „Marsas vienas“ tikisi Marse išlaipinti pirmuosius žmones. Šie Marso pionieriai turėtų suformuoti pirmą nuolatinę žmonių gyvenvietę ne žemėje per visą žmonijos istoriją. Nuo 2025–ųjų kiekvienais metais į šią stotį bus siunčiama po keturis naujus astronautus, kurie niekada nebegalės sugrįžti į žemę. Niekada daugiau šie savanoriai nebepamatys saulėlydžio žemėje, kuri jiems bus tik tolimas žiburėlis nakties danguje.

„Marsas vienas“ tikisi visą įvykį, įskaitant astronautų atranką ir skrydį, transliuoti kaip televizijos realybės šou, kad būtų surinktos projektui reikalingos lėšos. Kiekvienam asmeniui nusileisti ir apsigyventi Marse kainuos apytiksliai 1,5 milijardo dolerių.

7. Masdaro miesto užbaigimas 2025
 Masdaras, neužterštas ateities miestas, turėtų būti užbaigtas 2025 metais. Šiuo metu jį stato Abu Dabio ateities energijos kompanija. Mieste veiks tik tvarios energijos generatoriai; miesto kūrėjai taip pat tikisi perdirbti 100 proc. vandens ir atliekų.

20 milijardų kainuojanti ir iš ekologiškų medžiagų pastatyta gyvenvietė, užimanti 6 kvadratinių kilometrų plotą, turėtų talpinti apie 50 tūkst. žmonių. Yra tikimasi, kad ši gyvenvietė paskatins kurti naujas ekologiškas gyvenvietes ir nuties kelią ateities projektams.

6. Pirmoji pasaulinė resursų krizė 2030
 Jungtinės Tautos prognozuoja, jog dėl nuolat augančios pasaulio populiacijos iki 2030-ųjų prasidės didžiulis visų būtinų resursų stygius, kuris į skurdą įstums apie 3 milijardus išsivysčiusių valstybių gyventojų. Šalia labai tikėtino maisto, energijos ir vandens stygiaus (kurį, be abejonės, pasunkins klimato kaita), pavojingai mažės ir būtini natūralūs naftos, helio ir medicininių izotopų resursai.

Jei su stygiumi ištiktų ir badas ar sausra – kas yra tikėtina – tada nuskurdimo ir mirčių banga būtų dar didesnė. Deja, atrodo kad šią artėjančią ir neišvengiamą problemą valdžios visame pasaulyje ignoruos tol, kol bus per vėlu. Gal vis tik minėtieji Marso pionieriai bus labai laimingi asmenys.

5. Bioninės akys 2035
 Mes jau turime technologijas, kurios gali akliesiems suteikti minimalų regėjimą – pasiekimas, nesuvokiamas iki mūsų buvusioms kartoms. Tačiau nors tikimasi, kad visiems, turintiems regėjimo problemų, natūralus matymas technologijomis gali būti atkurtas jau 2020 metais, matyti dirbtinėmis akimis nebus galima iki maždaug 2035–ųjų. Šios bioninės akys mums leis matyti infraraudonąją ir ultravioletinę šviesas. Jos galės mums suteikti kažką panašaus į ašarų erelio žvilgsnį. Tokia nepaprasta inovacija galėtų būti pirmasis reikšmingas žingsnis siekiant sukurti idealią žmogaus ir mašinos sintezę bei galingus humanoidus, kurių pasiekimai pranoktų mūsiškius.  Dirbtinių organų pakeitimas tuomet leistų ne tik gydyti, bet ir padidinti mūsų galimybes.

4. Nemirtingumas 2036
 Dauguma žmonių visais laikais puoselėjo svajones apie nemirtingumą, bet iki šiol amžinasis gyvenimas yra nepasiekiamas. Medicinos mokslo dėka dabar geriau nei bet kada suvokiame, kas nulemia individo senėjimą – o istorija mus išmokė, kad tobulas suvokimas mus vienu žingsniu atitolina nuo trokštamo rezultato.

Britų gerontologas daktaras Aubreyus de Greas pranašauja, kad yra iki 50 proc. tikimybė, jog iki 2036-ųjų bus atrastas būdas sustabdyti senėjimo procesą. Medicininiai tyrimai yra nukreipti į ilgį telomerų, kurie yra DNR galuose ir mažėja kiekvieną kartą dalijantis ląstelei. Šis telomerų trumpėjimas, manoma, ir nulemia senėjimo procesą. Jei galėtume jį sustabdyti ir leisti ląstelėms amžinai dalintis, tada teoriškai galėtume sustabdyti senėjimo procesą ir tapti nemirtingais.

Tačiau šis bandymas taip pat gali baigtis mirtimi: klastodami ląstelių dalijimąsi, ląsteles netyčia galime paversti vėžinėmis ir taip nulemti ankstyvą mirtį. Senovės graikai tikėjo, kad „hubris“ arba žmogiškoji arogancija visuomet yra baudžiama dievų – ir galbūt ieškodami nemirtingumo mes per daug pasitikime savo sėkme.  Nepaisant to, „Times“ žurnalas prognozuoja nemirtingumo plitimą 2045-aisiais – pačiu laiku daugeliui iš mūsų.

3. Kvantiniai kompiuteriai namuose 2037
 Mokslininkai ir tyrėjai vis artėja prie veikiančio kvantinio kompiuterio sukūrimo. Pasak  New South Wales universiteto tyrėjų (Australija), pirmojo kvantinio kompiuterio galime tikėtis per artimiausius 5–10 metų.

Turint omenyje, kad užtrukome tik 20 metų, kol mūsų namuose  po išradimo atsirado paprasti kompiuteriai, galima tikėtis, kad pirmieji personaliniai kvantiniai kompiuteriai paplis apytiksliai 2037-aisiais. Net patys paprasčiausi kvantiniai kompiuteriai bus pakankamai galingi, kad atneštų naują pramogų namuose amžių – virtualioji realybė taps tokiu pat įprastu dalyku kaip ir video žaidimai.

Iki tada galingiausieji kompiuteriai turėtų būti visiškai pajėgūs prognozuoti ir stimuliuoti – per mikrosekundes – medicininius poreikius ir taip revoliucionuoti sveikatos priežiūros industriją.  Yra manoma, kad kvantiniai kompiuteriai po bioninių akių bus sekantis mažas technologijos žingsnis į priekį ir kartu didžiulis žmonijos pasiekimas.

2. Technologijų savarankiškumas 2045
 Rayus Kurzweilas pranašauja, kad žmonės pasieks technologijos savarankiškumo stadiją 2045 metais. Technologijos savarankiškumas yra pasiekiamas kuomet kompiuterių sumanumas ima viršyti žmonių sumanumą ir technologijos pradės tobulėjimo ciklą nepriklausomai nuo žmonių įsikišimo.

Filosofų ir mokslininkų bendruomenės intensyviai analizuoja tokių hipotezių tikėtinumą ir dalis netgi abejoja, ar technologijos iš tikrųjų gali būti „sumanios“. Bet jei taip nutiktų, tai žmonijai iškiltų rimta grėsmė. Pagrindinis klausimas yra, dėl kokių priežasčių sumanūs ir nemirtingi padarai norėtų padėti juos sukūrusiems žmonėms?

Kodėl jie norėtų mus laikyti gyvus?  Argi nebūtume neefektyvi našta jų nuolatiniame vystymosi procese? Tokie scenarijai yra ypatingai svarbūs tiems, kurie mąsto apie gyvenimą ne žemėje: jei pasiekiamas technologijų savarankiškumas, galima tikėtis ir sumaniųjų androidų ordų plitimo galaktikoje. Šiuo atveju Marso astronautai nebūtų tokie laimingi kaip manėme.

1. Globalinė katastrofa 2050–60

Nepaisant visų stulbinančių inovacijų, kuriomis mus žavi ateitis, atrodo kad 2050–ieji gali būti labai siaubingi visiems, kurie tuo metu gyvens. Beveik visi žmonijos ateities tyrimai  rodo, kad pasaulio pabaiga gali įvykti šiame dešimtmetyje. Taigi, mūsų nemirtingumas gali trukti labai trumpai.

Kadangi iki tos datos pasaulio populiacija, Jungtinių Tautų duomenimis, bus viršijusi 9 milijardus, žmonijai reikės kovoti ne tik su didžiuliu maisto, vandens ir energijos stygiumi, bet ir su sistemišku pasauliniu jūrinės gyvybės nykimu dėl per didelio žvejybos masto ir taršos. Tai toliau skatins klimato kaitą ir nulems ne jūrinių ekosistemų nykimą.

Pasaulio gyvūnijos fondas prognozuoja didžiulį faunos ir floros nykimą šiuo laikotarpiu, o futuristas Simonas Hopkinsas tiki, kad toks chaosas nulems ir ekonominę krizę. Kas tada? Na ką gi… praradę viltį tikriausiai įsitrauksime į karą. Tai tikrai nėra smagus ateities vaizdinys, tačiau tai nėra ateitis, kurios nelaimių negalime išvengti. Žmonės turi įvairių būdų prisitaikyti prie sunkumų ir dalis mūsų, be abejonės, gyvens toliau – kaip žiurkės po asteroido nukritimo – tačiau tai gali būti tamsiausias žmonijos istorijos periodas.

Po viso to nebebūtume panašūs į save.  Nežinia ar tapsime mašinomis, ar būsime nemirtingi, bet bet kuriuo atveju išliksime, kaip ir iki šiol per visas negandas.

~~~

Truputis info apie nano technologijas ateityje:

JAV mokslininkas Raymondas Kurzweilas, garsėjantis įspūdingomis futurologinėmis pranašystėmis, Kalifornijoje (JAV) vykusioje DEMO konferencijoje pažėrė naują pluoštą savo įžvalgų. Žurnalas „Forbes“ jį yra pavadinęs „galingiausia mąstymo mašina“.

Balso atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kitose kompiuterių pritaikymo srityse dirbęs R. Kurzweilas yra kelių knygų apie ateitį keičiančias technologijas autorius ir vienas iš Singuliarumo universiteto steigėjų. Kalbėdamas DEMO konferencijoje, jis įvardijo svarbiausius technologinius žmonijos pasiekimus, kuriuos, jo manymu, galėsime pamatyti per artimiausius 20 metų.

Pasak mokslininko, žmogaus smegenys įgys kompiuterijos „debesų“ sistemų bruožų, dėl to bet kokiu amžiaus tarpsniu bus galima mokytis vis naujų dalykų. Nauji pasiekimai neurobiologijoje suteiks mums galimybę ištrinti prisiminimų fragmentus. Be to, žmonės visą laiką jausis tarsi gyventų patobulintoje tikrovėje.

Iki 2029 metų žmonių ir skaičiavimo mašinų intelektas susilygins, prognozuoja R. Kurzweilas. Maždaug 2030 m. bus plačiai naudojami nanorobotai, kurie galės atstatyti ir apsaugoti žmogaus organus, tad žmonės bus sveikesni ir protingesni. Per artimiausius 20 metų labai išplis 3D spausdinimo technologija: žmonės bendrojo naudojimo 3D spausdintuvais galės pasigaminti norimų drabužių ir daiktų.

Mokslininko manymu, per artimiausius 25 metus kompiuteriai bus sumažinti iki kraujo ląstelių
 dydžio ir galės prisijungti prie žmogaus smegenų be chirurginės operacijos. Iki 2045 m. žmonija esą pasieks „technologinio singuliarumo“ būseną, kai technologijos leis kurti žmogaus galimybes pranokstančius dirbtinius intelektus, o žmonės ir mašinos bus glaudžiai integruoti tarpusavyje. 

Kiek anksčiau R. Kurzweilas buvo patraukęs pasaulio žiniasklaidos dėmesį, kai pareiškė, jog neįtikėtini genų inžinerijos, nanotechnologijų ir medicinos pasiekimai jau po 20 metų leis žmonijai pasiekti nemirtingumą. Jo manymu, atsižvelgus į tokius įspūdingus pažinimo plėtros tempus, teoriškai per 20 artimiausių metų visus gyvybinės svarbos žmogaus organus bus galima pakeisti pasitelkus nanotechnologijas. 

Savo teoriją pavadinęs Spartėjančios grąžos dėsniu, mokslininkas tvirtina, kad ne tik jis, bet ir kiti jo kolegos dabar tiki, kad maždaug po 20 metų žmonija jau turės priemonių, kaip būtų galima perprogramuoti akmens amžiaus senumo „programinę įrangą“, veikiančią žmogaus organizme, kad ji galėtų sustabdyti kūno senėjimą.


„Nanotechnologijos mums leis gyventi amžinai“, – tvirtina mokslininkas. 

„Per artimiausius 25 metus mes galėsime dalyvauti olimpinio sprinto rungtyse nė karto per 15 minučių neįkvėpdami arba išbūti iki 4 valandų panėrę po vandeniu be deguonies baliono“, – sakė jis.


Esą tie žmonės, kurie dar nesinaudos bioninių širdžių pranašumais, ištikti infarkto galės ramiai atvykti pas gydytoją, kuris atliks nesudėtingą operaciją – jų gyvybę saugos kraujyje esantys nanorobotai. Nanotechnologija, pasak R. Kurzweilo, taip išplės žmonių intelektines galimybes, kad knygos bus rašomos „per minutes“.

 O jei žmonės norės „persijungti“ į virtualios tikrovės režimą, nanorobotai išjungs neuroninius smegenų signalus ir perkels mus ten, kur tik panorėsime. „Virtualus seksas taps visiškai įprastu dalyku, o kasdieninio gyvenimo situacijose matysime smegenyse generuojamas hologramas, kurios paaiškins, kas dedasi“, – prognozavo futurologas.

~~~

O čia keletas faktų, ką jau pavyko įgyvendinti:

Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų.

 Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.

 Pitsburgo universiteto mokslininkų išradimas remiasi itin plona anglies pluošto nanogija, padengta medžiagomis, saugančiomis neuroninę sąsają nuo galimos žmogaus smegenų atmetimo reakcijos. Pranešama, kad šią maždaug 7 mikronų skersmens nanogiją galima prijungti prie atskirų galvos smegenų neuronų. Pasak mokslininkų, tai leis ateityje elektroninius įrenginius tiesiogiai sujungti su žmogaus nervų sistema.

 Tyrimo autorių teigimu, šis pasiekimas žada praktiškai neribotų galimybių: pradedant „atgaivintomis“ paralyžiuotomis galūnėmis, baigiant sudėtingų sistemų ir mechanizmų, kurie tikrąja to žodžio prasme taptų žmogaus organizmo sudėtine dalimi, valdymu.

 Amerikiečių mokslininkai nori sukurti tokią neurosąsają, kuri be jokių sutrikimų galėtų veikti žmogaus organizme 70 metų. Tam reikia išsirinkti medžiagas, kurios dešimtmečius išsaugotų funkcionalumą ir nebūtų atmestos organizmo imuninės sistemos. Pitsburgo universiteto mokslininkai pagamino kompleksinį kompozitinį elektrodą, susidedantį iš anglies pluošto gijos ir ją dengiančio apsauginio sluoksnio iš poliparaksileno ir politiofeno. Taip pavyko pagaminti smegenų implantą, 10 kartų mažesnį už šiuolaikinius elektrodus, kurie naudojami neuronų aktyvumui registruoti. Be to, naujoji neurosąsaja yra geriau suderinama su smegenų audiniu: ji sukelia mažiau mechaninių pažeidimų ir imuninių reakcijų.

 Šiuo metu naujoji neurosąsaja bandoma su žiurkėmis. Pasak tyrėjų, pirmieji rezultatai patvirtina šios technologijos perspektyvumą: nepastebima jokių ilgalaikių neuronų pakitimų ir degradavimo požymių.

Prisijungęs


Vanesa  Gruodžio 08, 2012, 00:19:02

Įdomus straipsnis :), laukiu nesulaukiu 2022 :D

Prisijungęs


Legatas  Gruodžio 09, 2012, 22:22:45

Žingsnelis link dirbtinės gyvybės:

Didžiausią techninę kliūtį įveikę mokslininkai teigia, kad jau po kelių mėnesių gali pavykti laboratorijoje sukurti visiškai naują gyvybės formą.

Sintetinės biologijos specialistai jau sukūrė naujojo organizmo DNR kodą, tačiau bandymai jį transplantuoti į tuščią ląstelę iki šiol baigdavosi nesėkme.

Ląstelė puldavo naują DNR, o naujajai bakterijai nepavykdavo įžiebti naujos gyvybės, rašo telegraph.co.uk.

Tačiau dabar JAV mokslininkų komanda skelbia radusi būdą, kaip įveikti šią kliūtį, slapta įterpiant DNR ir tada sugebant iš naujo įkelti organizmą.

Ši technologija tokia sėkminga, jog mokslininko J. Craigo Venterio teigimu, sintetinė gyvybė galėtų būti sukurta jau iki metų pabaigos.

Tyrimo tikslas – sukurti naujus mikrobus, galinčius atlikti naudingus darbus, pavyzdžiui, gaminti biokurą, valyti toksiškas atliekas, sugerti anglį.

Tačiau nerimaujama, jog žmogaus sukurti organizmai gali pasklisti iš laboratorijų ir padaryti žalos gamtai, arba nusikalstamų ketinimų turintys mokslininkai gali panaudoti technologiją naujų mirtinų bakterijų kūrimui.

Paskutiniojo bandymo metu mokslininkai paėmė egzistuojančios bakterijos genomą, perkėlė jį į mielės ląstelę ir pridėjo kai kurių kitų genų. Šis naujasis genomas buvo persodintas į kitos rūšies bakterijos ląstelę, taip sukuriant iki šiol neegzistavusią bakterijos atmainą.

Dabar šį procesą stengiamasi pakartoti naudojant sintetinį genomą.

Prisijungęs


Mantas  Kovo 15, 2013, 15:27:37

Man labai gerai gyvent ir siuolaikiniam pasaulyje ir tikrai nelaukiu tu laiku is fantastiniu filmu apie ateiti, kai dangoraiziai bus daugiau nei kilometro aukscio ir tarp ju skraidys masinos. Visi zmones kaip i skruzdelyna sulinde, kiekvienas savo rutina uzsiemes kaip robotas. Cia jau ne gyvenimas butu.

Prisijungęs


cdrw  Balandžio 01, 2013, 21:14:02

Bet niekas neklaus ar lauki to ar ne :) O technologijos dabar vystosi taip greit, kad sunku prognozuoti kas po poros metų bus.

Prisijungęs


Kunardu  Birželio 04, 2013, 14:06:11

Visai neblogas ateities vaizdelis  ::) Visi tie "fantastinių filmų elementai" jau ranka pasiekiami. Mislyju,gal jau ir ateiviai pagaliau pasirodys visu savo gražumu,kad jau šitaip sparčiai šuoliuoja technologijos ir žmogaus proto bei suvokimo galimybės(kalbu apie mokslo žmones,o ne kokį Vaską bezdantį ant sofos prieš televizorių  ;D ) ?

Prisijungęs


Mshen  Rugpjūčio 15, 2013, 22:20:52

Asmeniskai manau jog bus daugiausiai pazengta medicinos srityje, ypac protezu tarpe. bus galutinai istobulinti dabar prototipo stadijoje esantys protezai suteikiantys judejimo laisve. an ne per desimt, gal per dvidesimt ir daugiau, visi su amputuotomis galunemis gales tureti bionines galunes kaip is is Sci-fi filmu. zinoma bus daug pazenga IT srityje.

O kas liecia musu brangia zemele, manau toliau busim sekmingai naikinami liberastu brukanciu mums savo iskrypusias vertybes, "sventes" ir panasias nesamones. o valdzios chalopai krapstys nosi ir galvos "a kode visi svesoliai isvaziavo?". miestuose ir kaimuose daug labiau negu dabar padauges "makalo"(dumblo, rasalo, vaisiuko, kaip pavadinsi, nepagadinsi) megeju, kurie be visokiu cecenu bus pagrindine darbo jega. eurosajuzo statytine prezidente sakys kad pas mus rojus, jai antrins koks nors kubilius.

Prisijungęs


Šešėlis  Rugpjūčio 19, 2013, 16:10:15

Kitais metais turėtų griūt ES palei viską, nebent susimaus vokiečiai :)

Prisijungęs


Sinestro  Rugpjūčio 19, 2013, 17:56:03

Kitais metais turėtų griūt ES palei viską, nebent susimaus vokiečiai :)
Iš kur tokios žinios? :s

Prisijungęs


Šešėlis  Rugpjūčio 19, 2013, 18:20:05

Vokietija yra toji šalis, kuri daugiausiai palaiko ES ir eurą, ekonomine prasme. Tačiau šiemet vyks rinkimai Vokietijoje. O dauguma vokiečių, nori grįžti prie markės. Jei valdininkai norės būt išrinkti, jie turės kažką daryti tuo klausimu, o jei Vokietija neberems euro ir ES, tai nieko ir nebeliks. ES negali gyvuoti labai ilgai, ji vistiek kažkada turės iširti, anksčiau ar vėliau, gražiuoju ar piktuoju.

Prisijungęs