Tamsioji interneto pusė  (Skaityti 4293 kartai) Spausdinti

1 B


Legatas  Lapkričio 18, 2012, 15:38:24

Leiskimės į kelionę po nematomą internetą, kur prekiaujama ginklais, narkotikais, kur ieškoma samdomų žudikų, vyksta nelegalios lažybos.

 Internetas lyg ledkalnis – matome tik jo viršūnėlę, o po vandeniu slypi keletą kartą didesnis ledo, šiuo atveju informacijos luitas. Nematomas internetas (angl. Invisible Net) – tai interneto dalis, kurios neranda paieškos sistemos. Kalifornijos universiteto mokslininkai 2001 metais skaičiavo, kad nematomame internete gali slypėti 91 tūkst. terabaitų, arba tūkstančius kartų daugiau informacijos, kurios per paieškos sistemas, kaip „Google“, nepasieksime.

 Dalis nematomo interneto slepiasi šifruotuose tinkluose, kaip „Freenet“ ar „Tor“. Pastarasis neleidžia nustatyti naudotojo buvimo vietos, keletą kartų užkoduoja informaciją ir suteikia prieigą ne tik prie tradicinių portalų, bet ir prie vadinamųjų paslėptų paslaugų (angl. hidden services), kurios pasiekiamos per .onion lygio domenus. Todėl ten besislepiančio portalo adresas iš šono pažiūrėjus tėra raidžių ir skaičių kratinys, pavyzdžiui, 14qsd29adu3qr.onion (adresas netikras – red. past.). Tokį adresą galima pasiekti tik įsidiegus specialią „Tor“ programinę įrangą.

Gražūs tikslai

 Šie šifruoti tinklai buvo sukurti siekiant gerų tikslų: padėti interneto cenzūrą taikančių šalių, kaip Kinija, gyventojams pasiekti išorinį pasaulį be apribojimų. „Tor“ kūrėjai teigia, kad jų tinklu naudojasi kariškiai bendraudami tarpusavyje ar su savo šaltiniais. Be to, jis patogus saugiai nutekinti „WikiLeaks“ pobūdžio informaciją ar tiesiog diskutuoti su kitais interneto vartotojais ir nesibaiminti, kad juos kas nors stebi.

 Tyrinėdami „Tor“ tinkle esančią informaciją jautėmės lyg internetu naudotumėmės 1995-aisiais, mat paprasti ir neišvaizdūs portalai kraunasi itin lėtai, o jiems įsikrovus dažniausiai randame tik tekstą ir nuorodas ar nesudėtingas diskusijų lentas. Pastarosiose dažnai diskutuojama apie anarchiją, politinę santvarką, žmonių sekimą, privatumo politiką. Radome tinklaraščių, kur nagrinėjami nežemiškų būtybių ar okultizmo klausimai.

Tamsioji pusė

 Galimybė išlikti anonimiškiems sudomino ir tamsiąją interneto pusę – programišius, pedofilus, narkotikų pardavėjus, ginklų prekeivius ar net samdomus žudikus.

 Štai portale „Greitas nužudymas“ (angl. „Quick Kill“) siūloma už 20 tūkst. JAV dolerių (52,2 tūkst. litų) pasinaudoti samdomo žudiko paslaugomis. Jo autoriai teigia, kad pusę sumos reikia sumokėti iškart, o kitą – atlikus darbą. Jie tikina, kad žudo tik įprastus piliečius, todėl nepilnamečių ar politinių figūrų užsakymų nepriims. Be to, žada pateikti darbo įrodymus, tačiau kokia forma – nepatikslina. Pabaigoje pateiktas elektroninio pašto adresas susisiekti.

 Kitame portale radome ginklų turgų, kur už 500 JAV dolerių (1,3 tūkst. litų) galėjome įsigyti „AK-47“ automatinį ginklą. Už atsiuntimą prekeiviai prašo papildomų 150 JAV dolerių (391,5 lito) ir žada, kad ginklas atkeliaus maždaug per mėnesį – priklausomai nuo šalies, kurioje gyvenate. „Vienur ginklų kontrabanda verstis lengviau, kitur – sunkiau“, – pasiaiškina prekeiviai.

 Domitės lažybomis? Portalo „Match Fixing“ savininkai siūlo garantuotą 50 proc. grąžą. Jūs sumokate mažiausiai 20 tūkst. JAV dolerių (52,2 tūkst. litų), kurie bus pastatyti už iš anksto surežisuotą lažybų objektą, kurio koeficientas sieks 2. Pusę laimėtos sumos pasiims organizatoriai, likusi atiteks jums. „Mes statome iš anksto surežisuotose lažybose keletą kartų per metus. Neatskleisime, kurių sporto renginių metu tai darysime“, – rašoma portale.

 Programišių diskusijų lentose prekiaujama pavogtų kreditinių kortelių duomenimis, dalijamasi naujausiomis programinės įrangos saugumo spragomis ar vykdomi užsakymai įsilaužti ir pagrobti reikalingą informaciją.

 Prekyba tokiuose portaluose vyksta virtualia valiuta „Bitcoin“, kurios sąskaitų savininkus galima susekti tik pasinaudojus sudėtingais algoritmais.

 Jei anksčiau išvardytos paslaugos nepasirodė per „tamsios“, štai dar vienas pavyzdys. Aptikome portalą, kurio savininkai skelbiasi vykdantys eksperimentus su žmonėmis: „Esame medikų grupė. Komandą sudaro trys seselės, šeši medicinos studentai, du praktikantai ir trys rezidentai.“ Portale teigiama, kad eksperimentai vykdomi su benamiais, kurie, kaip teigiama, laikomi keturiuose sandėliuose ir bandymų dažniausiai neišgyvena, o jų susmulkinti kūnai išmetami į skerdyklų atliekų konteinerius.

Narkotikų „eBay“

 Patikrinti, ar tokie portalai iš tikrųjų daro tai, ką skelbia, negalėjome. Tačiau panašu, kad bent dalis jų nemeluoja.

 „Tor“ tinkle veikia žinomas prekybos narkotikais tinklas „Silk Road“. Mūsų vizito metu portale buvo per 1,8 tūkst. pasiūlymų įsigyti narkotikų: kanapių, kokaino ar LSD. „Silk Road“ veikia tokiu pat principu kaip ir „eBay“: klientai rašo atsiliepimus apie pardavėjus – kuo didesnis jo reitingas, tuo didesnė tikimybė, kad prekė atkeliaus. Prekyvietė turi ir taisykles: joje negalima prekiauti produktais, kurių tikslas yra žala ar apgaulė, pavyzdžiui, vogtos kreditinės kortelės, užsakomos žmogžudystės ar masinio naikinimo ginklai.

 „Mūsų bendruomenė nuostabi. Lankytojai yra šviesūs, dori ir sąžiningi žmonės“, – portalui „Gawker“ teigė neprisistatantis „Silk Road“ administratorius.

Tvarkosi patys

 Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos atsakymų, kaip jie stebi ir veikia tokiuose tinkluose, nesulaukėme. Tačiau ko nepadaro teisėsaugos pareigūnai, imasi programišiai.

 „Tor“ tinklas greitai išpopuliarėjo tarp pedofilų, kurie diskusijų lentose ar portaluose dėjo, aptarinėjo ir keitėsi nepilnamečių pornografija. Nyderlandų pareigūnams praėjusią vasarą pavyko uždaryti keturias pedofilų diskusijų lentas, tuomet rudenį operaciją „OpDarkNet“ pradėjo su „Anonymous“ siejama programišių grupuotė.

 „Nepilnamečių pornografija juodina „Tor“ tinklą, kuris buvo sukurtas, kad apsaugotų Kinijos ir Irano gyventojus nuo savo šalių vyriausybių“, – teigė vienas programišius.

 Operacijos metu programišiai nusitaikė į portalą „Lolita City“, kuriame, jų duomenimis, buvo per 100 GB nepilnamečių pornografijos, o pats portalas sulaukdavo šimtų tūkstančių lankytojų kasdien. Jie paviešino daugiau nei 1,5 tūkst. portalo lankytojų prisijungimo duomenis, o vėliau sutrikdė puslapių dėjimo paslaugas teikusios bendrovės „Freedom Hosting“ tarnybines stotis, kuriose buvo apie 40 su nepilnamečių pornografija siejamų portalų.

Įspėjimai

 Nerekomenduojame leistis tyrinėti nematomo interneto, jei neturite pakankamo kompiuterinio išprusimo.

 Jo naudotojai dažniausiai daug geriau išmano, kaip veikia kompiuteriai ir jų programinė įranga, nei įprastas vartotojas, todėl nesunkiai gali jūsų kompiuterį apkrėsti kenksminga programine įranga, išvilioti mokėjimo kortelių duomenis.

 Atsargiai rinkitės nuorodas – nespauskite ant visų iš eilės. Venkite tų, kurių pavadinime figūruoja trumpinys CP (angl. Child Porn) – šiuose portaluose yra nepilnamečių pornografija.

 Venkite siųstis į kompiuterį ir peržiūrėti PDF ar kito formato rinkmenas.

Prisijungęs


Aalyah  Lapkričio 18, 2012, 15:52:33

Žodžiu pusę perskaičiau, bet galiu pasakyt, kad esu programuotojas, ir žinau kas ir kaip. Turiu net pravardę hakeriukas :D

Prisijungęs


Legatas  Lapkričio 18, 2012, 16:11:53

Julianas Paulas Assange‘as: ieškomiausias pasaulyje „hakeris“

 Jis buvo įspėtas niekada nevykti į Ameriką, pasakojama, kad vienoje vietoje jis neapsistoja ilgiau nei dvi naktis ir retai pasirodo viešumoje.

 Kodėl? Nes šis vyras įkūrė puslapį „WikiLeaks.org“, kuris iki šiol drebina pasaulį atskleisdamas slaptą ir ypač slaptą vyriausybių informaciją. Tad susipažinkite: nekenčiamas JAV valdžios, bet išaukštintas pasaulio spaudos baltaplaukis australas Julianas Paulas Assange‘as .

 „WikiLeaks“ – tai Švedijoje įkurta ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinė veikla yra skelbti originalius, slaptus ir neredaguotus dokumentus, suteikiant galimybę juos saugiau ir visiškai slaptai nutekinti.

 Svetainė šiais metais susilaukė ypač didelio pasaulio žiniasklaidos ir valdžios pareigūnų dėmesio. O jos įkūrėjas J.P. Assange yra vienas ieškomiausių ir įdomiausių žmonių pasaulyje. Vieni jį garbina ir vadina „hakerių“ Robinu Hudu, kiti – keikia už valstybės paslapčių paviešinimą ir grėsmę šalių saugumui.

 Tačiau ciniškajam J.P. Assange į tai nusispjaut: „Man malonu kurti dideles sistemas ir padėti silpnesniesiems. Man patinka triuškinti niekšus“.
 Klajoklis iš klajoklių šeimos

 J.P. Assange gimė 1971 metais Australijoje, jo tėvai turėjo kilnojamojo teatro trupę, o mama buvo maištautoja, kuri sulaukusi šešiolikos sudegino savo mokyklinius vadovėlius ir ant motociklo iškeliavo iš miesto. Kai J.P. Assange buvo aštuoneri metai, moteris antrą kartą ištekėjo už muzikanto ir susilaukė sūnaus, tačiau vėliau poros keliai išsiskyrė.

 Tuomet motina pasiėmė abu vaikus ir slapstydamasi nuo buvusio vyro su jais keliavo po šalį penkerius metus. Tad J.P. Assange per savo vaikystę Australijoje pakeitęs daugybę gyvenamųjų vietų ir mokyklų (pasak kai kurių šaltinių – net 35 mokyklas) ir tokia vaikystės patirtis atsispindi dabartiniame klajokliškame J.P. Assange gyvenimo būde.
 Vedybos, vaikai ir nemalonumai su policija

 Kuomet J.P. Assange suėjo šešiolika metų, jis kartu su dviems vaikinais įkūrė „hakerių“ grupę „International Subversives“, kuri lauždavosi į kompiuterius visame pasaulyje.

 Knygoje „Underground‘‘, kurią jaunasis „hakeris“ parašė bendradarbiaudamas kartu su žmogumi, pasivadinusiu Suelette Dreyfus, jis aprašė pagrindines ir auksines hakerių taisykles: „Nesužaloti kompiuterio, į kurį įsilaužei, sistemos; nepakeisti esančios informacijos; dalintis gauta informacija“.

 Šešiolikos J.P. Assange įsimylėjo savo bendraamžę ir išsikraustė iš mamos namų. Tačiau tuomet jam pateikti 24 kaltinimai dėl įsilaužimų į svetimus serverius ir paskirta 2100 Australijos dolerių bauda.

 J.P. Assange nusprendė būti atsargesnis ir persikraustė gyventi į skvotą Melburne. Tačiau sužinojęs, kad jo draugė laukiasi, sugrįžo gyventi arčiau jos. Aštuoniolikos metų vaikinas vedė neoficialioje ceremonijoje ir susilaukė sūnaus. Mergina po keleto meto jį paliko ir pasiėmė su savimi berniuką.

 Vėliau J.P. Assange studijavo Melburno universitete matematiką ir fiziką, tačiau jokio mokslinio laipsnio neįgijo ir mokslų nebaigė. Taip pat mokėsi Australijos nacionaliniame fizikos mokslų universitete, tarp pasirinktų studijų buvo ir filosofija ir neurologijos mokslai.
 Negauna jokio atlyginimo

 2006 metais Australijoje J.P. Assange užsidarė namuose netoli universiteto ir pradėjo dirbti: ant viso namo sienų pradėjo rašyti įvairias diagramas, kurios turėjo padėti sukurti naują informacinę sistemą. Jo lova stovėjo virtuvėje ir J.P. Assange kviesdavosi savanorius, kurių už nakvynę prašydavo padėti kurti jam naują puslapio sistemą. „Kiek pamenu, jis nieko nevalgydavo ir beveik nemiegodavo‘‘, – pasakoja jam padėjęs asmuo.

 „WikiLeaks“ šiuo metu dirba devyni žmonės, svetainė neturi oficialios būstinės, tik anoniminę pašto dėžutę Melburno universitete. Žinomi du portalą tvarkantys žmonės – J.P. Assange ir vokietis, kuris save vadinantis Danieliumi Schmittu.

 J.P. Assange ir kiti darbuotojai už darbą negauna jokio atlygio. Tačiau per metus žmonės iš viso pasaulio projektui paaukoja apie 258 tūkst. dolerių, kurie skiriami puslapio vystymui. Iš ko gyvena ir keliauja J.P. Assange – neskelbiama, tačiau matyt jį remia įvairios jį palaikančios organizacijos ir asmenys.
 Nuolat slapstosi

 Kuomet „WikiLeaks“ buvo įkurta, J.P. Assange vis rečiau pasirodo viešumoje, o konferencijose dažnai dalyvauja ar duoda interviu netiesiogiai – per kamerą. Jį sugauti ir sužinoti slaptus informacijos teikimo šaltinius svajoja dauguma valdžios atstovų.

 Vyras gyvena ant lagaminų, nuolat keliauja, o nuo 2010 metų apsigyveno Islandijos sostinėje Reikjavike. Pats J.P. Assange save lygina su karo žurnalistu, kuris turi nuolat keliauti ir būti įvykių centre.

 Jo kambarys primena karo lauką – užuolaidos visada užtrauktos, kambarys pilnas kompiuterių, prie kurių dirba savanoriai. Jei turi daug darbo, J.P. Assange gali ir ilgai nematyti dienos šviesos. „Kažkada tame pačiame kambaryje Paryžiuje išbuvau net du mėnesius nė karto iš jo neišeidamas. Maistą man atnešdavo žmonės‘‘, – teigia vyras.
 Mėlyna kuprinė ir krūva kojinių

 J.P. Assange vienintelė nuosavybė – mėlyna kuprinė, kurioje jis laiko mobiliuosius telefonus, kompiuterį ir didelę kolekciją kojinių. Asmuo, kuris kažkada buvo apsistojęs kartu su J.P. Assange, papasakojo, kokiu būdu jis susipakuoja savo daiktus. „Kai kažkoks vyrukas atvyko jo nuvežti į oro uostą, jis paklausė kur esąs J.P. Assange lagaminas. Pastarasis susinepatogino, labai greitai nubėgo namo, čiupo pirkinių maišelį ir pagriebęs keletą daiktų sumetė juos į tą maišą. Daugiausia tarp jų buvo kojinių“.

 Pats J.P. Assange teigia, kad „WikiLeaks“ išplatino ir apdorojo tiek dokumentų, kiek nepaviešino viso pasaulio spauda kartu sudėjus. „Tuo teiginiu nenoriu pasakyti, kad mūsų puslapis yra labai sėkmingas. Labiau noriu parodyti mūsų spaudos būklę. Kaip taip įmanoma, kad saujelė žmonių sugebėjo paviešinti tiek slaptos informacijos, kiek nepajėgę mūsų pasaulio spauda kartu sudėjus?‘‘.

Prisijungęs


Aalyah  Lapkričio 18, 2012, 17:07:47

Jis kartais nesugautas? Beto jo serveriai kietai saugomi kiek žinau

Prisijungęs


Legatas  Lapkričio 18, 2012, 17:26:48

ne jis nera sugautas iki siol ;) buvo kliuves bet labai senai ;)

Prisijungęs