Egzoplanetos  (Skaityti 5456 kartai) Spausdinti

1 B


Aalyah  Spalio 04, 2012, 18:37:11

Kaip manote, šiuose planetose gali egzistuoti gyvybė, ar bent yra tinkamos sąlygos gyventi?

Prisijungęs


cdrw  Spalio 05, 2012, 01:05:12

Žinoma:) Męs visatoje ne vieni:) Kitas klausimas ar mus lanko ateiviai ar ne. Tačiau dėl to, kad kažkur visatoje turi būti ir kita gyvybės forma tai begale mokslininkų apie tai kalba. Nebūtinai tik tie kurie tiria ir ieško gyvybės kitose planetose. Pagal matematinius skaičiavimus neįmanoma, kad gyvybė atsirado tik Žemėje.

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 05, 2012, 11:02:21

Kad kita gyvybė egzistuoja sako ir mano logika, o aš kalbu būtent apie tas planetas, kurias atrado mokslininkai ir teigia, kad ten gali būti gyvybė. Man išvis nesuvokiama kaip jie jas randa, juk nei temperatūros pamatuosi nei pažesi ar yra vandens. O pagal atstuma planetos nuo kitos saulės irgi teigti negalima, juk neaišku iš ko sudarytos kitos saulės.

Prisijungęs


cdrw  Spalio 05, 2012, 11:45:49

Planetos, priešingai nei žvaigždės, neskleidžia šviesos, todėl jas pastebėti už kelių šimtų šviesmečių ypač sudėtinga. Pats rezultatyviausias šiandien naudojamas egzoplanetų atradimo būdas gan paprastas – žvaigždžių skleidžiamos šviesos spektro ir šviesumo pakitimų stebėjimas. Spektras keičiasi, kai žvaigždė šiek tiek juda dėl to, kad ją šiek tiek traukia planetos gravitacijos laukas, o šviesumas nestipriai sumažėja, kai egzoplaneta, praskrisdama tarp stebėtojo ir žvaigždės, šiek tiek pridengia jos diską.
Tam, kad egzoplaneta būtų patvirtinta, ji turi būti pastebėta bent tris kartus, tad į Žemę panašioms planetoms patvirtinti prireikia laiko. Pavyzdžiui, „Kepler-22b“, skrendanti panašiu atstumu nuo savo žvaigždės, aplink ją apsisuka per 290 dienų (šios planetos metai). Todėl tam, kad Keplerio teleskopas tris kartus „pastebėtų“ šią planetą, prireikė beveik trejų Žemės metų.


Prisijungęs


Maiklas  Spalio 07, 2012, 18:58:00

o kas tai yra egzoplanetos?

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 07, 2012, 19:18:08

o kas tai yra egzoplanetos?
mokslininkų atrastos planetos, kurios kaip manoma yra gyvenamos, ar bent jau turi palankias sąlygas gyventi

Prisijungęs


Legatas  Spalio 31, 2012, 10:01:07

Mano nuomone jeigu tik yra menkeusia galimibe planetoje uzsimegzti gyvibei kad ir vienalasciams padarams,tai duodu kepure prisikti kad ten bus gyvibe! nes negalima atmesti tokiu dalyku ir tai nera neitiketina.kaip pavizdys visi rekauja kad pas visus raudonas kraujas kitokio ir buti negali,paimkite kalmara jis turi melina krauja ir ka tai pasako? o gi ta kad neitiketimi dalykai gali buti relybe!

~~~

Prie to pacio imetu viena nesenai perskaityta straipsniuka :)

Rasta viena realiausių planetų gyvybei
 October 26th, 2012  alchemikas

Astronomai skelbia atradę naują planetą, kuri yra viena realiausių pretendenčių į planetas, kuriose gali egzistuoti gyvybė, informuoja „Space.com“. Naujasis pasaulis priskirtinas superŽemių tipui ir pavadintas Gliese 163c.

Egzoplaneta savo gimtosios žvaigždės planetinėje sistemoje yra vadinamosios “gyvybės zonos” vidiniame pakraštyje – kaip tik ten, kur vandeniui yra tinkamos sąlygos išlikti skysto būvio.

„Pastebėjome daug struktūrinių ir kompozicinių požymių, kurie leidžia manyti Gliese 163c esant gyvybei tinkama planeta“, – tvirtina Grenoblio universiteto (Prancūzija) astronomas Zavjeras Bonfisas (Xavier Bonfils). Tiesa, mokslininkas atkreipia dėmesį, jog planetos tinkamumo gyvybei veiksnių kombinacijoje yra keletas kintamųjų, kurie gali būti nepalankūs gyvybei.

Z. Bonfisas su tarptautiniu kolegų astronomų kolektyvu ištyrė beveik 400 raudonųjų nykštukių. Stebėjimai buvo atliekami Pietinėje Europos observatorijoje (Čilė), 3,6 metro skersmens teleskopo spektrografu „High Accuracy Radial Velocity Planet Searcher“ (HARPS).

Gliese 163c buvo viena iš dviejų pastebėtų planetų, skriejančių aplink Gliese 163 žvaigždę. Šioji nuo Žemės nutolusi per 50 šviesmečių, o ją surasti galima pietų pusrutulyje matomame Aukso Žuvies (Dorado) žvaigždyne. Tyrėjai turi duomenų, kad sistema turi ir trečią planetą, tačiau šios hipotezės patvirtinimui dar trūksta argumentų.

Gliese 163c už Žemę sunkesnė maždaug 7 kartus ir, kaip manoma, yra uolingoji planeta, nors yra šiokia tokia tikimybė, jog šis dangaus kūnas yra nedidelė dujinė milžinė.

„Kol kas tiksliai nežinome, ar tai – kietą paviršių turinti planeta, – pripažįsta Z. Bonfisas. – Tokios masės planetos gali būti ir kietos, ir padengtos vandenynu, ir Neptūno tipo dujų milžinės.“


Gliese 163c aplink savąją žvaigždę skrieja ties vidine „gyvybės zonos“ riba, o aplink saulę, kuri yra gerokai blyškesnė už mūsų Saulę, apskrieja per 26 Žemės paras. Kita planeta – Gliese 163b – aplink gimtąją žvaigždę apskrieja tik per 9 dienas ir yra akivaizdžiai per arti, kad būtų laikoma potencialiu gyvybės lopšiu.

Z. Bonfiso teigimu, egzistuoja maždaug 2 proc. tikimybė, jog Gliese 163c aplink savo žvaigždę skrieja nuo jos nutolusi tokiu atstumu, koks skiria Saulę ir Žemę.

Puerto Riko universitete veikianti Planetų tinkamumo gyvybei laboratorija (Planetary Habitability Laboratory – PHL) veda tam tikrą katalogą, kuriame registruojamos potencialios kandidatės į gyvybei tinkamas planetas. Gliese 163c šiame sąraše patenka į geriausiųjų penketuką.

„Dabar gyvybei tinkamų planetų atrandame daugiau nei anksčiau, – tvirtina PHL darbuotojas Abelis Mendesas (Abel Mendez), kuris nėra Gliese 163c atradusio astronomų kolektyvo narys. – Per pastaruosius metus buvo atrastos keturios iš realiausių pretendenčių į gyvybei tinkamos planetos vardą. Daugelis iš kandidačių yra gana netoli Žemės, tad turime nemažai vilčių, jog tobulėjant technologijoms ir didėjant instrumentų jautrumui netrukus netoli Saulės sistemos aptiksime dar geresnių kandidačių.“

Kad išvestų atrastos egzoplanetos tinkamumo gyvybei indeksą, A. Mendesas su kolegomis lygina jų charakteristikas (skersmenį, masę, temperatūrą) su kol kas vienintele mums žinomos gyvybei tinkamos planetos charakteristikomis. Kebliausia „pamatuoti“ tolimųjų planetų temperatūras, nes jas nulemia atmosferiniai ypatumai. O apie egzoplanetų atmosferas mokslininkai kol kas gali spręsti labai nedaug.

Anot A. Mendeso, vienas iš labiausiai tikėtinų variantų – Gliese 163c turi švelnios temperatūros vandenyną, kuri gaubia atmosfera, 10 kartų tankesnė už Žemės atmosferą. Pasaulinis šios egzoplanetos vandenynas gali tyvuliuoti po rausvu, debesuotu dangumi. +60ºC temperatūroje ilgai neištvertų nei žmogus, nei kiti sudėtingi organizmai, tačiau kai kuriems mikroorganizmams tai galėtų būti labai palanki terpė. Tiesa, gali būti ir taip, jog Gliese 163c yra tiesiog pernelyg karštas pasaulis, jog jame galėtų egzistuoti gyvybė.

Z. Bonfiso komanda tęs gyvybei tinkamų egzoplanetų paieškas.

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 31, 2012, 11:02:58

Kalmarų kraujas ne mėlynas, ten tik dėmė, kurie jie išskleidžia kai slepias, nzn kas ten tikslai. Bet jų kraujas raudonas

Prisijungęs


Legatas  Spalio 31, 2012, 12:15:10

Paprastasis kalmaras (lot. Loligo vulgaris). Paplitęs Atlanto vandenyne. Dažniausiai gyvena būriais toli nuo kranto. Užauga iki 50 cm ilgio. Aptakų kūną gaubia siaura nugarinė plokštelė – kriauklė padengta raumeninga mantija. Juda jis iš mantijos erdvės išstumdamas vandenį arba judindamas kūno šonuose esančias išaugas – pelekus. Kalmaras turi 8 čiuptuvus, 2 ilgus čiuptuvėlius, kurių galuose yra siurbtukai. Jo kraujas yra mėlynos spalvos.

Katik yrodziau kad melynos,nueik i wikipedija ir pats pasiskaityk.

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 31, 2012, 13:19:46

Vadinasi man nežinoma rūšis

Prisijungęs


Legatas  Spalio 31, 2012, 13:40:30

na va matai kaip buna kartais neitiketina taciau tai yra tiesa ;)

Prisijungęs


phant3ryxi  Lapkričio 18, 2012, 19:23:56

manau kazkur uz milijonu milijardu sviesmeciu yra pvz kokia nors planeta kaip zeme,kurioje gyvena kitokios gyvybes rusys,galbut jie taip pat mano kad jie visatoje yra vieninteliai...
ups as jau cia neitema rasau  :D

Prisijungęs


Legatas  Gruodžio 06, 2012, 14:49:57

Paukščių Tako galaktikoje apstu į mūsiškę Saulę panašių žvaigždžių. Naujas tyrimas atskleidė, kad aplink jas skriejančiose planetose gali būti kur kas palankesnės sąlygos gyvybei nei Žemėje.

 Ohajo valstijos universiteto (JAV) geologai ir astronomai nustatė, kad klimatas šiose egzoplanetose gali būti šiltesnis ir dinamiškesnis, praneša Phys.org. Dėl to jos turėtų būti geologiškai aktyvesnės, be to, padidėja tikimybė, kad jose yra pakankamai skysto vandens, kuris būtinas gyvybei.

 Tokias preliminarias išvadas pateikę mokslininkai gyvybės kitose planetose ieško taikydami naują metodą. Jie nuodugniai ištyrė aštuonias „Saulės dvynes“ – žvaigždes, kurios yra labai panašios į Saulę savo dydžiu, amžiumi ir sandara. Jose buvo ieškoma tokių elementų, kaip toris ir uranas, kurie turi didelę reikšmę Žemėje vykstantiems tektoniniams procesams, nes jie šildo planetą iš vidaus. Tektoniniai procesai padeda išlaikyti vandenį Žemės paviršiuje, taigi jų egzistavimas kartais laikomas vienu iš planetos tinkamumo gyvybei indikatorių.

 Iš aštuonių ištirtų žvaigždžių septynios turėjo daugiau torio nei Saulė. Tai leidžia manyti, kad aplink šias žvaigždes skriejančios planetos taip pat turi daugiau šio cheminio elemento. O tai reikštų, jog šių planetų vidus yra šiltesnis nei Žemės.

 Pvz., vienoje žvaigždėje rasta 2,5 karto daugiau torio nei Saulėje, teigė Ohajo valstijos universiteto doktorantas Caymanas Unterbornas. Taigi aplink šią žvaigždę skriejančios planetos turėtų generuoti 25 proc. daugiau šilumos nei Žemė. Dėl to tektoniniai procesai čia turėtų vykti ilgiau, o tai suteiktų daugiau laiko gyvybei atsirasti.

 „Jei paaiškėtų, kad šios planetos yra šiltesnės nei mes anksčiau manėme, tuomet būtų galima padidinti gyvybei tinkamą zoną, ją pastumiant tolyn nuo žvaigždės. Tai reikštų, kad egzistuoja daugiau planetų, tinkamų gyvybei“, – teigė C.Unterbornas.

 Jo darbo vadovė, profesorė Wendy Panero pridūrė, kad radioaktyvių elementų, tokių kaip toris, uranas ir kalis, yra Žemės mantijoje. Šie elementai šildo planetą iš vidaus, tačiau ne taip, kaip Žemės branduolyje vykstantys procesai. „Branduolys nėra vienintelis mūsų šilumos šaltinis. Prie to reikšmingai prisideda lėtas šių radioaktyvių elementų, kurie buvo čia dar kai susiformavo Žemė, irimas. Be jų nebūtų pakankamai šilumos, kad vyktų tektoniniai procesai, kurie išlaiko vandenynus“, – sakė W.Panero.

 Beje, ir Žemėje yra nemažai mikrobų, kuriems visiškai nereikia Saulės energijos – jiems užtenka Žemės skleidžiamos šilumos.

 Žemėje didžiąją dalį šios šilumos skleidžia uranas. Daug torio (kuris yra aktyvesnis ir turi ilgesnį skilimo pusamžį) turinčios planetos būtų šiltesnės ir išliktų tokios ilgesnį laiką, taigi jos turėtų daugiau laiko gyvybei išsivystyti.

 Elementų pasiskirstymas planetose yra savotiška loterija. „Viskas prasideda nuo supernovos. Joje susidarę elementai nulemia tai, iš ko formuosis naujos žvaigždės ir planetos. Mūsų tyrinėtos „Saulės dvynės“ yra išsibarsčiusios po galaktiką, taigi jos visos susiformavo iš skirtingų supernovų. Taip jau nutiko, kad jose buvo daugiau toriu nei pas mus“, – teigė C.Unterbornas.

Prisijungęs


Visko megiejas  Lapkričio 20, 2016, 00:36:07

Sveiki sutinku su visais kurie teigia kad mes Visatoje ir multivisatose esame ne vieni ir kad kažkokiame Visatos kampelyje egzistuoja gyvybę pavyzdžiui kaip gliese 581 d taip mokslininkai galvoja jog inai turi visas palankias sąlygas gyvybei bet jie dar nėra tikri kad ten iš tikrųjų yra gyvybė net jėgu inai ir turi tinkamas sąlygas gyvybei gimti tad aš manau jog kariuomenė ir slaptos organizacijos jau turi kontaktą ir yra susisiekė su ateiviais bet aš manau jog kariškiai nuo mūsų tai slepia ir ne nori sukelti panikos bet aš manau laikui bėgant mes kilsim vis aukščiau ant issivistimo ligio ir kai galėsim sukurti erdvėlaivius ir keliauti i kitas planetas be didelių pastangų gal tada geriau ir susipažinsim su ateiviais :)

Prisijungęs