Ar yra visatos kraštas?  (Skaityti 23696 kartai) Spausdinti

1 ... 3 4 5 6 B


Legatas  Spalio 31, 2012, 13:11:04

man regis jau cia mes pradedame labai gilei kapstytis ir nemanau kad rasime i visas musu teorijas atsakimus :(

Prisijungęs


Aalyah  Spalio 31, 2012, 13:14:25

Man labiausiai patinka teorija, kad visata bekraštė ir tiek. Tik kartais įdomu pamąstyt

Prisijungęs


Legatas  Spalio 31, 2012, 13:39:12

Radau katik gan idomu straipsniuka,tikiuosi i ta tema bus :)

Panašu, žmonija užsisėdėjo savo gimtojoje Saulės sistemoje. Apie karštą troškimą kuo greičiau iškeliauti į žvaigždes mintimis, idėjomis ir emocijomis spalį Hiustone (Teksasas, JAV) dalijosi į specialią grandiozinio projekto „100-Year Starship“ (100YSS, liet. – „Šimto metų žvaigždėlaivis“) mokslinę konferenciją susirinkę mokslininkai. Nepaisant technologinio Žemės gyventojų progreso, kosmoso kolonizavimo klausimu tebeesame pažengę ne ką toliau už urvinį žmogų, - tikino projekto „100-Year Starship“ vadovas Mėjus Džemisonas (May Jemison). – Viskas, ką padarėme – pakabinome stotį orbitoje, kur kartkartėmis atskrenda pagyventi žmonės. Na, dar robotuką į Marsą nuskraidinom, kuris užsiiminėja niekais – fotografuoja ir rašo žinutes „Twitter“. Pagrindinė užduotis įsisavinant kosmosą ilgalaikėje perspektyvoje – žmonių kolonijos įkūrimas.“

Projektui „100-Year Starship“ impulsą suteikė JAV Gynybos departamento tyrimų projektų agentūra DARPA tam, kad būtų išnagrinėtos visos tolimų kelionių galimybės. Agentūros darbuotojams talkina Eimso (Ames) tyrimų centro specialistai. Mokslininkai mano, kad jų svajonė bus įgyvendinta per artimiausią šimtmetį.

„Man labai patinka pavadinimas „Šimto metų laivas“, - neslepia NASA mokslininkas Markas Milisas (Mark Millis). – Tačiau iš tikrųjų projektas vadintis turėtų kiek kitaip: „Šimtametis pasiruošimas skrydžiui į žvaigždes“.

Į projektą mokslininkai buriasi ne tik vedini romantikos.

„Skristi būtina, kitaip išmirsim kaip dinozaurai, - įsitikinęs mokslininkas, fantastinio filmo „Žvaigdžių kelias“ („Star Trek“) konsultantas Haris Kloras (Harry Kloor). – Tai, kas neišvengiama, anksčiau ar vėliau būtinai įvyks – su žmogaus įsikišimu ar be jo. Žmonijai gresia būti sunaikintai.“

Kas už?

Tarpžvaigždinių skrydžių idėja pirmasis susižavėjo buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton). Jis sutiko būti simpoziumo garbės sekretoriumi.

„Nepaisant to, jog jau dabar žmonija sėkmingai kuria ir išbando kosminius aparatus, keliaujančius po Saulės sistemą ir už jos ribų, skrydžiai į žvaigždes kol kas tebėra nepasiekta siekiamybė, - kalbėjo B. Klintonas. – Juk išsiruošus į tokią kelionę, teks įveikti neįsivaizduojamus atstumus. Ruošiantis tokiam skrydžiui iškils rimtų technologinių iššūkių. Bet mes juos būtinai įveiksime.

Kas moka?

NASA ir DARPA bendrai projektui skyrė daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių. Sklinda kalbos, kad projektą dviem milijardais „žalių“ parėmė ar ruošiasi paremti vienas iš „Google“ bendrasavininkių Laris Peidžas (Larry Page).

Žvaigždėlaivio „100-Year Starship“ schema

Dvipakopė raketinė sistema. Pirma pakopa veiks dvejus metus, antroji – 1,8 metų. Per tą laiką žvaigždėlaivis turėtų pasiekti maždaug 12 proc. šviesos greičio (36 tūkst. km/s), o toliau kosmoso vakuumu keletą dešimtmečių laivas skries iš inercijos.

Impulsiniai termobranduoliniai varikliai. Veikimo principas: degalų granulės išmetamos į degimo kameros centrą, kur jas veiks daugybė galingų elektroninių spindulių. Įkaitinus iki reikiamos temperatūros, degalų granulėse prasidės termobranduolinės reakcijos. Variklio sienelės atsiskirs nuo degimo kameros magnetinių laukų dėka – jais laivui bus perduotas besiplečiančios plazmos judesio impulsas.

Svoris – 60 tūkst. tonų. 50 tūkst. tonų – termobranduoliniai degalai: deuterio ir helio-3 mišinio granulės.
Ilgis – 420 metrų.
Diametras – 190 metrų.

Kur trauksim?

Numatytos dvi kryptys. Pirmoji: priskristi prie vienos iš artimiausių žvaigždžių – Gyvatnešio žvaigždyne esančios Barnardo žvaigždės. Atstumas iki jos - 6 šviesmečiai arba daugiau kaip 50 trilijonų kilometrų. Kelionės trukmė – 50 metų.

Antroji: iškeliauti į kurią nors egzoplanetą, panašią į Žemę. Tokių kosminis teleskopas „Kepleris“ atrado jau apie 150. Tiesa, visos jos – ne arčiau kaip už keliasdešimties šviesmečių. Tikėtina, jog tinkamų variantų pavyks rasti ir kur kas arčiau.

Bet kuriuo atveju, pakeliui tektų sustoti Jupiterio orbitoje. Ten žvaigždėlaivio kompleksas būtų pastatytas iki pabaigos, o iš Jupiterio atmosferos būtų pasisemta reikiamų helio-3 izotopo atsargų. O jau iš ten – startas į kitą planetų sistemą.

Kas skris?

Žemėje galima sukonstruoti biorobotus – astronautų antrininkus. Jie ir leistųsi į skrydį, kurio metu „klonai“ dirbtų, palaikydami ryšį su Žemėje likusiais žmonėmis, ir vykdytų jų nurodymus. Bėgant laikui ir tobulėjant technologijoms „įsikūnijimai“ („avatarai“) dar skrydžio metu galėtų virsti tobula žmogaus kopija – įskaitant ir asmenybės perkėlimą.

Kitas variantas – savanoriai iš jau skraidžiusių ir dar neskraidžiusių astronautų. Ir vienų, ir kitų visame pasaulyje – apie tūkstantį.

Apie ką kalbėta konferencijoje

Herberto Velso pranašystės

„Idėja, kad žmonės keliaus į žvaigždes, tik dabar skamba kaip fantastinė, - tikino M. Džemisonas. – Skeptikai projekto sėkme netiki. Tačiau verta prisiminti, ką savo laiku bylojo H. Velso pasakojimas „Pirmieji žmonės Mėnulyje“ – kūrinys buvo priimamas kaip nesąmonė, o ne pranašystė. Jo kūrinys apie ekspediciją į Mėnulį buvo išspausdintas 1901 m. – beveik 70 metų prieš tą dieną, kai Mėnulyje išsilaipino žmonės. O šiandien mokslinis-technologinis progresas toks spartus, jog bet kokios fantastinės idėjos gali būti įgyvendintos gerokai greičiau.“

Erdvėlaikio suspaudimas

Siekdami pagreitinti tarpžvaigždines keliones, NASA specialistai konferencijoje siūlė ieškoti būdų, kaip būtų galima suspausti, išlenkti erdvėlaikį. Anot jų, tai leistų sukurti tikrą kosminį žvaigždėlaivį, analogišką matytam „Star Trek“, kur įgula tarpgalaktine erdve keliaudavo pereidama į kitus išmatavimus.

„Fizikos lygtyse radome landą, - pareiškė NASA inžinierius Džonas Vaitas (John White). – Aptikome, jog laikas, veikiant kolosalioms jėgoms (pvz., artimoms branduoliniam sprogimui), gali eiti greičiau arba lėčiau. Tikėtina, jog laivo variklis sukurs savotiška burbulą, kuris akumliuos energiją, o laikas jo atžvilgiu tekės lėčiau. Visa tai leistų didelius atstumus įveikti greičiau, ir keleto Žemės savaičių atstumą žvaigždėlaivis nuskrietų per keletą dienų.“

Specialistai konferencijoje siūlė ir energijos šaltinių problemos sprendimus. Anksčiau buvo manoma, jog skrydžiui, pvz., į Kentauro Alfą (artimiausia Saulei žvaigždė) reikės degalų bako, dydžiu prilygstančio Jupiteriui. Vis dėlto Dž. Vaito tyrėjų kolektyvas priėmė sąlygą, jog jei pavyktų „suminkštinti“ erdvėlaikį, tai 4,3 šviesmečio atstumui įveikti reikėtų vos 500 kg degalų, o greitis šviesos greitį viršytų 10 sykių.

10 sykių?? O kol kas...

Prisijungęs


aldas  Spalio 31, 2012, 14:36:00

Na čia tai geras. Ale kažin ar tikrai sulauksim kol jie išskris. Patiko ta mintis apie robotus pilotus. Tik kažin kaip jie jiems perduotu signalus ką reikia daryti jei būtų erdvėlaivis nutolęs toli nuo Žemės.

Tas signalas mėnesių mėnesius keliautų iki erdvėlaivio ir atgal. Manau žmonijai dar reikia ištobulinti savo technologijas. Ir su tuo jų kuru tai išvis nesamonė. Pirma tegu išranda naujos kartos variklį kuriam nereiktų 5 kartus daugiau nei pats erdvelaivis sveria kuro.

O su tuo ervelaikio suminkstinimu tai toli grazu mums dar iki to:)

Prisijungęs


Legatas  Spalio 31, 2012, 14:58:59

na del tu robotu tai nemanau kad labai perlenke lazda nes kiek as skaites straipsniu del ju kurimo ir visokiu atradimu manau tai yra relus dalykas ypac zinant kad jau senai yra numusti keli nso kuriuose buvo kiek supratau sintetinei robotai valdomi per atstuma,tai gali itakoti ju vystima plius atsizvelgent i karine pramone yra sukurti keli robotai kurie atlikineja nemazai ivairiu funkciju savarankiskai,plius tai jau netgi integruota i per atstuma valdomuose lektuvose kurie net patys be isikisimo pasipildo kura ore.todel del robotu pasiuntimo manau tai relus dalykas tik uzkliuvo tas pasakymas kad galimas dalykas kad perkeltu robotui asmenibe cia man kaskaip dar biskiuka nerelu taciau jei tai kalba mokslininkai tai manau jie ta linkme jau dyrba ir galbut jau kaskiek pasistumeje i prieki.o del ervelaivio ir laiko islenkimo relus dalykas manau galetu buti.jei jie pastebejo per atominius sprogimus kad laika galima islenkti tai jie bandys tai ir pritaikiti variklems,bet cia mano galva turetu naudoti antimedziaga kuri varytu variklius.

Prisijungęs


Chesas  Lapkričio 12, 2012, 22:57:23

Tikrai tikiu, kad ateityje toks projektas bus įgyvendintas :)

Prisijungęs


Legatas  Lapkričio 17, 2012, 08:01:27

Manau kol ivigdys siuos planus bus prigalvoja dar daugeu visokiu planu :D

Prisijungęs


phant3ryxi  Lapkričio 18, 2012, 19:21:50

manau visata yra lyg skydas kuris yra apvalus tai kad ir kiek keliautum krasto nepasieksi,taip pat kaip zeme,bet niekas dar neistyre todel manau kad krasto neturi

Prisijungęs


Aalyah  Lapkričio 30, 2012, 18:11:26

Nebūties nėra ir visata nesiplečia

Prisijungęs


vitake  Lapkričio 30, 2012, 18:34:09

Visata plečiasi ir tai yra faktas, sprogsta žvaigždė ir susikuria kitos, taip yra ir taip bus. Manoma, kad plėtimasis vyksta dėl tamsiosios energijos .

Prisijungęs


Vanesa  Lapkričio 30, 2012, 21:20:38

Manau, kad visata turi savus atmosferos sluoksnius kaip ir žemė :D, taigi nemanau, kad ji plečiasi tiesiog joje senos žvaigždes ar planetos miršta, o vietoj jų kuriasi naujos, o dar su tomis juodosiomis skylėmis kažkokia mistika :)

Prisijungęs


SET  Liepos 23, 2013, 18:19:28

kad suprastum kas yra visata reikia zinoti kokia yra maziausia dalele, ir ta maziausia dalele ne ta kuria zino fizikai. kai zinos kokia tai dalele zinos kokia visata.
bet mano manymu kad visata beribe
skambes labai filosofiskai visata kaip protas,  jai tu randi visatos riba, is tiesu tu randi tik savo pasamones riba, savo ziniu riba, bet pliaciantis zinioms pleciasi ir tavo pasamone, pleciasi ir supratimas apie visata.


Prisijungęs


Šešėlis  Liepos 23, 2013, 18:33:40

SET tai pasakyk mokslininkam apie tą dalelę, jei žinai tu ją :D

Prisijungęs


inkognito  Liepos 25, 2013, 10:27:42

Visata nėra beribė,ji turi savo kraštus kurie ir baigiasi Galaktikų juodosiomis skylėmis,nes tik jų supergravitacija apsaugo mūsų visatas nuo milžiniško sprogimo pavojingai suartėjus,nes kaimyninės visatos  gali būti iš antimaterijos.
 Jei į jas pavyktų  pažvelgti iš tolimesnės perspektyvos jos turėtų būti panašios į susiliejusius muilo putų burbulus su milžiniškomis išretintos materijos  sferomis viduje,o apvalkalai tų burbulų irgi  būtų mūsų tarpžvaigždinė materija. Saulės sistema pagal mastelį būtų vieno atomo dydžio. Juodosios skylės savo super didžiule gravitacija iškraipo tų burbulų dangą ir tose vietose įmanoma patekti iš vienos visatos į kitą,tik tai gali baigtis labai blogai,kai tik tam tikru atstumu prartėsi prie artimiausio anti  materijos susitelkimo.
 

Prisijungęs


SET  Liepos 30, 2013, 21:07:30

seseli
tai juk rasau kad musu mastysena kol kas neisnesa, ar tu gali uzcuopti sviesa. sviesa fizikai paaiskins kaip radiomagnetinem bangom, bet tu pats zinai kad sviesa sildo medziaga, o jai dar pritaikytume einsteino formule tai gal ta siluma kuri issiskiria sviesai pasiekus pavirsiu ir yra ne tik kad elektronas praranda mase bet tuo paciu ir kai padideja ji

Prisijungęs