Senosios civilizacijos  (Skaityti 5454 kartai) Spausdinti

1 B


Legatas  Gruodžio 04, 2012, 20:05:22

10 didžiųjų senovės civilizacijų 

1. Mu arba Lemurija
Pagal įvairius ezoterinius šaltinius ji iškilo prieš 78 tūkst. metų milžiniškame mu (arba Lemurijos) žemyne ir gyvavo 52 tūkst. metų. Kartais tvirtinama, kad ji sunaikinta Žemės drebėjimų po Žemės polių pasislinkimo prieš kokius 26 tūkst. metų.

Mokėta statyti ilgalaikius monolitinius statinius atsparius Žemės drebėjimams. Tačiau didžiausiu jų pasiekimu laikomas valdymo mokslas. Spėjame šalyje buvus vieną kalbą ir vieną vyriausybę. Imperijos sėkmės prielaida buvo mokymo sistema. Kiekvienas pilietis buvo išsilavinęs ir išprusęs savo amate - tad šalis klestėjo.

2. Ozyrio civilizacija
Atlantidos ir Rama civilizacijų laikmečiu Viduržemio jūros vietoje buvo derlingas slėnis. Joje iki dinastijų Egipto laikotarpiu klestėjo civilizacija. Nilas vadintas Stix. Jis tekėjo slėniu į žemiausią slėnio vietą, kur buvo milžiniškas ežeras, o toliau tarp Maltos ir Sicilijos, piečiau Korsikos ir įtekėjo į Atlantą ties Gibraltaru (Heraklio stulpai).

Atlantidai nugrimzdus, vanduo apsėmė slėnį sunaikindama Ozyrio civilizaciją. Iš jos teliko keisti megalitiniai statiniai. Viduržemio jūroje yra per 200 nuskendusių miestų. Egipto civilizacija, kartu su Minų ir Mikėnų (Kretoje), bei Graikija tebuvo tos didingos civilizacijos likučiai.

Buvo statomi milžiniškai Žemės drebėjimams atsparūs megalitiniai statiniai, naudojama elektra ir kiti išradimai. Naudotasi orlaiviais ir kitomis išvystytomis transporto priemonėmis. Paslaptingi vežimų keliai einantys uolomis ir dingstantys vandenyje galėjo būti ozyriečių tramvajų linijos, kuriomis tašyti akmens luitai gabenti į dabar jau apsemtus miestus.

Vienas geriausių jų technologijos pavyzdžių būtų Baalbeko platforma Libane, kuri pastatyti iš didžiulių tašytų akmens luitų. Kai kurie jų yra 82 pėdų ilgio ir 15 pėdų storio. Jie sveria po 1200-1500 tonų.

3. Atlantida
Mu nugrimzdus Didžiajame vandenyje, iškilo ir susijungė mažos Atlanto salos sudarydamos Poseidono archipelagą. 1884 m. Phylos iš Tibeto kaliforniečiui jaunuoliui Frederick Spencer Oliver padiktuotoje knygoje ("Dviejų pasaulių gyventojai") minimi oro kondicionieriai, vakuuminės lempos, kristalinės naktį švytinčios kolbos, elektriniai ginklai, vienbėgis transportas, vandens kondensatorius iš oro bei Vailx, t.y. orlaivis, varomas levitacijos ir stumiamosios [reaktyvinės] jėgos.

Aiškiaregys Edgar Cayce minėjo orlaivius ir ugnies kristalus su energija. Jis taipogi minėjo piktnaudžiavimą galia ir įspėjo apie galimą destrukciją.

4. Rama
Prieš 200 m. atrasta Mohanjo Daro (Mirusiųjų kalva) ir Harappa civilizacijos (Indo slėnyj dabartiniame Pakistane) pėdsakai. Miestai buvo aukštai išsivystę ir turėjo tobulesnę kanalizaciją, nei tame rajone yra dabartinė būklė.

5. Uiger civilizacija Gobio dykumoje
Dabartinėje dykumoje Atlantidos ir Rama civilizacijų laikotarpiu klestėjo civilizacija, kurios miestai buvo pakrantės uostai. Edgar Cayce sakė, kad ten turi būti atrasti eskalatoriai. Naudoti vimanai ir kiti išradimai. 4-e dešimtmetyje Nikolajaus Rericho šiaurės Tibete matytas diskas gali būti šios civilizacijos pėdsakas.

Tvirtinama, kad Lemurijos vyresnieji, 13-oji mokykla, prieš katastrofą persikėlė į neapgyvendintą Centrinės Azijos aukštikalnę, kur įsteigė mokyklą vadinamą Didžiąja Baltąja brolija. Senovės Kinijos išminčius Lao Tzu, gimęs 604 m.pr.m.e. ir parašęs "Tao Te Čing", dažnai mini Senuosius mokytojus ir jų gilią išmintį. Gyvenimo pabaigoje jis iškeliavo į vakaruose esančią legendinę Hsi Wang Mu šalį, kur, pagal senąsias kinų legendas, buvo Senolių centras. Ar tik ne pas Didžiąją baltąją broliją?

6. Tiahuanaco
Ši civilizacija taipogi pasižymi megalitinėms struktūromis atspariomis Žemės drebėjimams. Tai būdinga visam Ugnies žiedui, senosios Mu liekanoms. Namai ir visuomeniniai pastatai buvo pastatyti iš megalitinių akmenų - tūkstančiams metų.

Keli šimtai mylių į pietus nuo Cuzcoaukštai Bolivijos Altiplano kalniose, tik apie mylią nuo Tiahuanaco, yra fantastiniai Puma Punku griuvėsiai. Ten šimtatoniai megaliniai akmenys išmėtyti kaip žaislinės kaladėlės. Kokia katastrofa tai galėjo padaryti?

Atrodo, kad Pietų Amerikos žemynas staiga "iššoko" į aukštį - buvęs jūros lygio kanalas dabar yra 13 tūkst. Pėdų aukštyje. Daug jūros fosilijų randama Titicaca ežero apylinkėse.

7. Majai
Jų piramidžių randama nuo Centrinės Amerikos iki Polinezijos Java salos, kurios centre netoli Surakarta esančio Lawa kalno šlaite esanti laiptuota Sukuh piramidė yra stebinanti šventykla su akmens stela - tokia, kokios randamos Centrinės Amerikos džiunglėse ir beveik atkartoja Uaxactan piramides esančias netoli Tikal.

Majai buvo puikūs astronomai ir matematikai harmoningai sugyvenę su gamta. Jie kasė kanalus ir augino hidroponinius sodus. Kai kurios majų stelos buvo tarsi apsaugos priemonės nuo vabzdžių. Sakoma, kad žinios apie majus išliko kvarco kristalų bibliotekoje.

8. Senoji Kinija
Žinoma savo oro vežimais, geomancija ir nefrito gamyba - kaip ir majai su kuriais, spėjama, egzistavo tam tikri ryšiai. Taoistiniai Šang dinastijos simboliai ir motyvai (ksip Yin-yang ir kt.) randami majų mene ir skulptūrose.

Pats nefrito buvimas Pietų Amerikoje yra mįslė. Spėjama kinus keliavus į Meksiką kur pirkus grybus ir vaistus ilgaamžiškumui. Senovės kinai laikomi daugybės išradimų autoriais: tualetinio popieriaus, popierinių pinigų, Žemės drebėjimus nustatančių prietaisų, patrankų, raketų, spausdinimo technologijos ir tūkstančių kitų. 1959 m. rasti diržai iš aliuminio, kuris gaunamas iš boksitų naudojant elektros energiją.
9. Etiopija ir Izraelis
Apie ją duomenų išlikę Etiopijos "Kebra Negast" knygoje. Jeruzalės šventykla stovi ant trijų blokų panašių į Baalbeko. Sandoros skrynia buvo elektros generatorius. Švenčiausioji aukso statula Padangtės palapinėje, sakoma, buvo Mozės paimta iš didžiosios Egipto piramidės.

10. Aroi Saulės karalystė
Ši Ramiajame vandenyne buvusi civilizacija mažiau žinoma. Mu žemynui nugrimzdus, Ramiojo vandenyno salose apsigyveno mišrių rasių atstovai atkeliavę iš Rama, Kinijos, Afrikos ir Amerikų. Polinezijos, Melanazijos ir Mikronezijos salose susikūrė nauja civilizacija - prieš kelis tūkstančius metų, nei šį rajoną "atrado" europiečiai. Ji irgi statė megalitines piramides, platformas, statulas ir tiesė kelius. Naujosios Kaledonijos 7-me dešimtmetyje 400 kalvų atkasti cemento stulpai ir kriauklelės datuoti 10950-5120 m.pr.m.e. Pasak Velykų salos gyventojų, statulos vaikščiojo ir levitavo aplink salą. Pohnpei saloje pasakojama, kad akmenys atskrisdavo į savo vietą 11 kv.mylių mieste. Naujosios Zelandijos, Velykų salos, Havajų ir Tahiti polineziečiai tiki, kad jų protėviai galėjo oru keliauti iš salos į salą.

Prisijungęs


Legatas  Sausio 05, 2013, 09:35:23

Kas galejo pastatyti egipto didziasias piramides?

Su kuo mums asocijuojasi Egiptas? Teisingai, su didžiosiomis piramidėmis. O ką mes apie jas žinome? Kaip paaiškėjo, ne tiek jau ir daug – apie tai liudija vis nauji ir nauji faktai.Kaip žinoma, trys piramidės Gizoje Cheopso, Chefreno ir Mikerino) bei Sfinksas buvo pastatyti Senosios karalystės pradžioje (2800-2250 m. pr. Kr.). tačiau šie statiniai turi gana keistų tiems laikams savybių, pavyzdžiui, bandant išauginti piramidėje granato kristalus (naudojamus lazerių technikoje), mokslininkams jau pirmo eksperimento metu netikėtai sudegė visi platinos iridžio tigliai, į kuriuos buvo dedama šichta. Paaiškėjo, kad apdorota šichta piramidėje gauna papildomą, nesulyginamą su apskaičiuotaja energiją tiesiog iš niekur…


Kas gi galėjo pastatyti tokius statinius – nejau egiptiečiai? Greičiausiai, visgi, ne jie – piramidės buvo pastatytos naudojantis žiniomis, kurios senovės egiptiečiams buvo paprasčiausiai neprieinamos. Kas gi tai per žinios?

Kai mokslininkai ėmė tirti Cheopso piramidės padėtį, paaiškėjo, kad piramidės diagonalė absoliučiai tiksliai atitinka meridianą. Ir šios krypties atitikimas teoriniam Šiaurės ašigaliui (o ne Poliarinei žvaigždei) siekia 4 minutes ir 30 sekundžių – toks tikslumas buvo neprieinamas net Paryžiaus observatorijos statytojams, praėjus tūkstančiams metų. Bet labiausiai stulbinanti mįslė yra ta, kad piramidžių išsidėstymas Gizoje tiksliai atkartoja trijų pagrindinių Oriono žvaigždžių išsidėstymą (iš viršaus apačion – Mintako, Alnilamo, Alnitako). Atsitiktinis sutapimas? Astronomai nesutinka.

Mokslininkų nuomone, linija, kurią nubrėžia trys mažos piramidės šalia Mikerino piramidės, rodo dangaus ekvatoriaus padėtį piramidžių statybos laikais (dangaus ekvatorius – tai apskritimas, kurio plokštuma yra statmena Žemės sukimosi ašiai). “O kodėl būtent jos, o ne trys tokios pat mažos piramidės šalia Cheopso piramidės?” – sarkastiškai gali paklausti informuotas skaitytojas. O todėl, kad tos trys mažylės sudaro kitą liniją – liniją tarp žiemos ir vasaros saulėgrįžos taškų. Astronominiame koordinačių tinklelyje ši linija yra statmena dangaus ekvatoriaus linijai. Ir išties, trys mažosios piramidės, esančios šalia Cheopso, iš tikrųjų sudaro liniją, kuri yra statmena trijų mažesnių Mikerino piramidžių sudaromai linijai…

“Taip. – nusišaipys skaitytojas. – bet šiuo metu dėl precesijos (Žemės ašies apskritas judėjimas) dangaus ekvatoriaus linija eina aukščiau!” Ir vėl bus beveik teisus. Tiesa, dėl precesijos cikliškumo, dvi dangaus ekvatorių linijos bus identiškos pavyzdžiui, 2318 metų gruodžio 22. arba… 23 602 metais pr. Kr., t.y. prieš 25 920 metų iki nurodytos datos (precesija turi būtent tokį periodiškumą). Ne faktas, žinoma, kad piramidės buvo pastatytos būtent tais laikais, bet jų statytojai turėjo kaip minimum žinoti apie šią datą, vadinasi, jie disponavo daugybe astronominių duomenų…

23 602 metai pr. Kr. Ar bet kokia kita data su 25 920 metų intervalu? Tačiau žmogaus evoliucijos teorija, išdėstyta biologijos ir istorijos vadovėliuose, protestuoja. Tais laikais nebuvo kam statyti piramides ir stebėti žvaigždes – senovės žmonės tais laikais buvo susirūpinę išgyvenimu naujame nesvetingame pasaulyje. Arba… Egzistavo kita, daug labiau išsivysčiusi civilizacija? Ar tai įmanoma? Pasirodo, įmanoma.

Šiuo metu dauguma specialistų mano, kad žmogaus pirmtakas buvo australopitekas. Jų kaulų liekanų amžius siekia tris milijonus metų.

2001 metais Ndžamenos universiteto aspirantas Achunta Džim-dub-malbajė rado hominido kaukolę Čado Respublikos pietuose. Kadangi kaukolė pateko tyrinėtojams labai blogame stovyje, čia pat kilo ginčai dėl jo priklausomybės seniausiems dviemis kojomis vaikščiojantiems žmogaus protėviams. Tačiau po to, kai buvo rasti keli trūkstami fragmentai (žandikaulis ir viršutiniai dantys), žurnalas nature paskelbė, remdamasis tuo, kaip kaukolė susisiekė su stuburu, kad Sahelanthropus visiškai tiksliai buvo dviem kojomis vaikščiojanti būtybė. Be to, jo veido kaulai ir dantys yra artimesni mūsiškiams. O radijo anglies analizė pastūmėjo žmonijos amžių beveik dvigubai – šiai kaukolei buvo maždaug 7 mln metų…

Panašių “bombų” būta ir anksčiau, bet jų, dėl visiems labai gerai žinomų priežasčių, mokslas “nepastebėjo”. Pavyzdžiui, Kalifornijoje geologai rado žmogaus skeletą, kurio amžius 5 mln metų, o Italijoje rasta homo sapiens kaukolė, kuriai 7 mln metų. Tad ar galėjo žmonija startuoti gerokai anksčiau, negu mes manome? Ir jeigu taip, tai kur pradingo civilizacija, kuri paliko apie save tik fragmentiškus duomenis?

Ne taip seniai hidrologai, tyrinėdami Sfinkso skulptūrą, aptiko ties jo pjedestalo pagrindu erozijos pėdsakus, liudijančius, kad Sfinksas ilgą laiką stovėjo vandens tėkmėje. Bet kas gi tai buvo per tėkmė? Nejaugi Nilas išsiliedavo taip plačiai ir tokiam ilgam laikui? Vargu, sako mokslininkai. Tokiu atveju lieka tik viena versija – Pasaulinis tvanas.

Versijų apie jo kilmę yra nemažai, tačiau absoliučiai aiškus vienas dalykas – tvanas sukėlė negrįžtamus geofizinius, hidrologinius ir klimatinius pakitimus planetoje ir, kaip pasekmė – žmonija buvo nublokšta atgal į akmens amžių. Žmonių skaičius planetoje smarkiai sumažėjo.
 Kad suprastume, dėl ko kilo pasaulinis tvanas, apžvelkime vieną iš teorijų – tą, kurią sukūrė M. Visingas. Pasak šios teorijos, 8499 metų pr. Kr. Birželio 5 dieną didžiulis asteroidas, kurio masė apie du milijardai tonų, įsirėžė į Šiaurės Atlantiką, pramušdamas žemės plutą. Nuo smūgio aukštyn, į 20 km aukštį pakilo išsilydžiusios magmos fontanas. Didžiulės masės vandens, akimirksniu išgaravusio susilietus su magma, išblaškė magmą atmosferoje po didžiulę teritoriją. Pakilę į aukštutinius atmosferos sluoksnius pelenai sukėlė aktyvią atmosferos sluoksnių kondensaciją, kas ir sukėlė žmonijos istorijoje nematytos apimties ir trukmės liūtis. Tuo pt metu dėl temperatūrų ir slėgio skirtumų kilo uraganas, kurio jėgą tiesiog sunku įsivaizduoti. Vandens banga, kurios aukštis siekė ne mažiau kaip 10 kilometrų, sukelta asteroido smūgio, nuvilnijo per planetą, nuplaudama viską savo kelyje. Dulkių koncentracija ore privedė prie to, kad Žemė ilgiems šimtmečiams paniro į šaltį ir tamsą. Nedaugelis išgyvenusiųjų (daugiausiai tie, kurie atsidūrė aukštikalnių rajonuose) buvo priversti pradėti viską praktiškai nuo nulio, praradę viską, ką buvo pasiekusi jų civilizacija…

Prisijungęs


Legatas  Sausio 06, 2013, 08:58:31

Mokslas to nenori pripazinti

Egpto piramides seniai tiria archeologai ir ufologai, mistikai ir fizikai, ezoterikai ir matematikai, istorikai ir astronomai. Vis daugiau tyrinėtojų prieina prie išvados, kad šie akmeniniai kolosai buvo pastatyti visai ne egiptiečių. Tai kas gi jas pastatė? Kada? Kam? Tik paskutiniaisiais metais atrasta daugiau kaip 100 artefaktų, bylojančių, kad neatmenamais laikais egzistavo galinga priešegiptinė civilizacija, ant kurios likučių iškilo egiptiečių karalystė. Tačiau oficialusis mokslas tai pripažinti kategoriškai atsisako. Vienas iš projekto „Alternatyvios istorijos laboratorija“ autorių Andrejus Skliarovas pasakoja apie įspūdingiausius liudijimus, jog egiptiečiai buvo plagiatoriai.

Kas slepiama nuo turistų?

Nilo žemupyje, vakariniame krante, stovi apie 100 piramidžių. Populiariausios iš jų, rodos ištyrinėtos skersai ir išilgai, tačiau iki šiol taip ir liko mįsle tiek pačių piramidžių, tiek vidinių jų patalpų paskirtis. Glumina ir tas faktas, kad iki šiol neaptikta nė vieno aprašymo ar piešinio, susijusio su šių statinių statyba. Nors logiškai mąstant tokio masto statyba turėjo būti atspindėta vietinėse kronikose.
 


Kasmet Egipte lankosi nepriklausomi tyrinėtojai, kurie atranda vis naujų įrodymų, kad piramidės buvo pastatytos gerokai prieš pasirodanti pirmosioms egiptiečių dinastijoms. Pavyzdžiui, jei atidžiai apžiūrėti kiekvieną Chefreno piramidės pusę, pasidarys akivaizdu: jos pagrindas sukrautas ne nuožulniai,kas būtų logiška statant piramidę,, bet vertikaliai, tarsi statant sieną. Mūro paviršius kruopščiai nupoliruotas. Ant jo matyti ornamento fragmentai. Ir jis tokios kokybės, kad jam sukurti reikėtų ne primityvių, o pačių moderniausių priemonių. Tiesa, primityvaus rankų darbo pėdsakai irgi pastebimi. Tai grubūs darbai: kažkam nepatiko „architektūrinės išmonės“ ir jos buvo nukapotos. Net ne specialistas pastebės milžinišką skirtumą tarp aukštos apatinių mūro eilių kokybės ir viršutinių primityvumo. Greičiausiai faraonas įsakė suręsti piramidę ant kažkokio gerokai senesnio statinio, kuris buvo plokščias ir žemas, pagrindo.

Džoserio brokdariai

Už 15 km nuo Gizos, Sakaroje, yra taip vadinama laiptuotoji piramidė. Manoma, kad būtent ji buvo pastatyta pati pirmoji. Istorikų nuomonės sutampa, kad faraonas Džoseris statė ją keliais etapais, palaipsniui užkraudamas vis naujus anstatus. Įsižiūrėkim į juos atidžiau. Pirmoji, apatinė konstrukcijos dalis – tai vertikali siena, sukrauta iš masyvių, idealiai apdorotų ir kruopščiai suleistų blokų, tvirtai stovinčių be jokių cementuojančių skiedinių. Antras anstatas padarytas iš tokių pačių blokų, tačiau sukrautų nuožulniai, kaip statant piramides. Trečias sukrautas iš didelių, neapdirbtų akmenų. O ketvirtas – tai paprasčiausia akmenų krūva, sutvirtinta molio skiediniu. Logiškai mąstant, statytojų meistriškumas, laikui bėgant, turėtų tobulėti, o čia – akivaizdus regresas. Iš visko sprendžiant, tie viršutiniai piramidės aukštai buvo pastatyti ant kažkokios senos konstrukcijos, kuri Džoserio laikais buvo dalinai sugriauta. Iš pradžių ant jos sukrovė nubyrėjusias nuolaužas. Kai jos pasibaigė, buvo kraunami ir moliu tvirtinami stambūs akmens luitai, mėginant bent šiek tiek laikytis proporcijų. Bet tai pasirodė pernelyg sudėtinga, tad viršutinę piramidės dalį sulipdė iš po rankapasipainiujusios medžiagos, negailėdami molio.

Tokio pat „remonto“ pėdsakai akivaizdūs šalimais stovinčioje Unaso piramidėje.

Tirdami piramidę miestelyje Medum, grupė mokslininkų aptiko, kad viršutinė jos dalis yra 1000 metų jaunesnė už pagrindą. To įrodymas – storas druskos sluoksnis, o druska čia galėjo patekti tik iš podirvio vandenų tais laikais, kai klimatas regione buvo gerokai drėgnesnis. O tai – XI tūkstantmetis prieš mūsų erą, greito ledynų tirpimo epocha.

Kartais susidaro įspūdis, kad tikrieji piramidžių statytojai specialiai palikdavo šalia jų kažką panašaus į ženklus-orientyrus, susijusius su įvykiais ar reiškiniais, kurių liudininkais tapo pirmieji tų vietų gyventojai. Gizoje šalia Cheopso piramidės surado penkias taip vadinamas valčių duobes, kuriose buvo saugomi jūriniai laivai. Būtent jūriniai. Svėrė jie apie 16 tonų, ilgis – 32,3 metro, plotis – 5,9 metro, vandens talpa – apie 45 tonas. Kyla klausimas – kam šaliai, esančiai vidury dykumos, reikalingi laivai? Ir kodėl juos pasistengta išsaugoti šalia piramidžių?

Ar nėra tai tiesioginė nuoroda, kad piramidžių statybos laikais čia buvo ne smėlio, bet vandens jūra?

Dievų bunkeriai

Yra Medume dar vienas labai keistas statinys – taip vadinama Mastaba (senovinis kapavietės, kur buvo laidojami kilmingieji, variantas). Išorėje ji turi nupjautos piramidės pavidalą. Atrodo ji nelabai patraukliai, užtat slepia nuo turistų akių patį tikriausią bunkerį su galingomis akmeninėmis perdangomis. Toks statinys daug logiškiau žiūrėtųsi tarp šiuolaikinių pastatų, kad ir „šaltojo karo“ laikais.

Matyt, karas šiuose kraštuose išties vyko. Pagal padavimus, kariavo dievai. Kaip pasakoja legendos, karo metu dievas Setas pasislėpė nuo dievo Horo „po žeme“. Gal būtent tokiame bunkeryje? Panašių „civilinės gynybos įrenginių“ Egipte aptikta daugybė.

 Manetono sąrašas

Apie tuos dievus papasakojo žynys Manetonas, tapęs pirmųjų egiptiečiu, parašiusiu savo šalies istoriją graikų kalba. Jis sudarė ir Egipto karalių dinastijų sąrašą.

Egiptologai pripažįsta tik tą šio sąrašo dalį, kuri susijusi su faraonu valdymo laikais ir kategoriškai atmeta ankstesnius. Iš dykai.lt . Manetonas tvirtino, kad iš pradžių 12 300 metų laikotarpyje Egiptą valdė 7 didieji dievai: Ptahas – 9000 metų, Ra – 1000 metų, Šu – 700 metų, Hebas – 500, Oziris – 450, Setas – 350, Horas – 300. Antrojoje dievų dinastijoje buvo 12 valdovų – Totas, Maat ir 10 kitų, jie valdė šalį 1570 metų. Toliau buvo chaoso periodas, kuris tęsėsi 350 metų, kol į sostą neatsisėdo faraonas, vardu Menesas, kuris, kaip priimta manyti, ir tapo pirmuoju Egipto faraonu.

Dievų valdymo laikotarpiai vis trumpėjo. Tai galima paaiškinti tuo, kad gyvenimo Žemėje sąlygos skyrėsi nuo tų, prie kurių buvo pritaikytas jų organizmas. Egzistuoja tyrimas, kuriame smulkiai analizuojami šių būtybių mėginimai adaptuotis gyvenimui žemėje.

Ką byloja artefaktai?

Kodėl gi istorikai kategoriškai neigia, kad tie, kuriuos Manetonas vadina dievais, buvo realios protingos būtybės? O todėl, kad nėra liudijimų, kad egzistavo tokia civilizacija – pareiškia istorikai. O tuo tarpu tikrą furorą tarp technikos žmonių sukėlė fragmentas įrašo faraono Sečio šventykloje Abidose. Tarp hieroglifų ten aptiktas savotiškas technikos „katalogas“: lėktuvai, sraigtasparniai, kažkokie mechanizmai, kuriuose specialistai įžvelgia lazerinius įrenginius, ir aparatas, skirtas judėti virš žemės paviršiaus ant oro pagalvės.

Kairo muziejuje surinkta daugybė visiškai konkrečių, daiktinių įrodymų, kad Egiptas išaugo ant aukštai išsivysčiusios civilizacijos griuvėsių. Nepriklausomų ekspertų nuomone, panašius dirbinius galima padaryti tik turint aukščiausių technologijų įrengimus. Pavyzdžiui, apvali lėkštė, padalinta į tris lygius sektorius. Jos sienelės išlenktos taip, kad sudaro gėlės vainikėlį su žiedlapiais. O padarytas šis indas iš kvarco, kurio storis – pusantro milimetro. Net šiandien apdirbti tvirtą ir trapų kvarcą taip subtiliai – beveik neįmanomas uždavinys. Panašaus lygio eksponatų kairo muziejuje – apie 3000. Dauguma artefaktų slepiami nuo lankytojų akių. Milžinišką užmojį pastaruoju metu įgavo neva restauraciniai darbai, o iš tikrųjų senovės artefaktai paprasčiausiai perdirbami, pritaikomi mums peršamos tradicinės Egipto istorijos standartams. Taip paprasčiau. Ne kitaip teks pripažinti, kad egzistavo galinga priešegiptinė civilizacija. Bet tada žlugs visas šiuolaikinis istorijos mokslas. Kur dėtis be darbo likusiems „mokslininkams“?

Prisijungęs


M.K.  Sausio 06, 2013, 09:29:58

Labai ydomi informacija

Prisijungęs


Mantas  Sausio 07, 2013, 20:16:35

Joa...Zinau as situs dalykus, ka jau padarysi, kad kai kurie zmones netiki. Bet man idomiausia butu suzinti, kodel apskritai valstybines organizacijos slepia tikra tiesa nuo musu? As turiu savo nuomone ir apie tai, bet galbut kas nors gali isreiksti savaja?

Prisijungęs


Stasys  Sausio 25, 2016, 16:13:04

Nauja hipotezė apie žmogaus kilmę

     Kai vis daugiau mokslo faktų nebesutelpa pasenusios teorijos sferoje – ateina laikas „sprogimui“!
     O dabar iš tų pačių „kaladėlių“ (mokslo faktų, Šv. Rašto ir mitų teiginių) dėliokime naują piešinį. Žinoma, tų „kaladėlių“ turime susirasti pakankamai...
     Žmogus Žemės planetoje daug tūkstantmečių kovojęs dėl teisės išlikti – varginamas bado, šalčio, sunkaus fizinio darbo, ligų, gamtos stichijų, tarpusavio nesantaikos, kankinamas dvejonių dėl savo gyvenimo prasmės ir tikslo – XX a. mokslo ir technikos revoliucijos perspektyvoje pasijuto nebe silpna, pikta, pavydžia, kažko nerealaus trokštančia būtybe, bet materialiai tvirtėjančios, humaniškėjančios, į kosmosą besiveržiančios civilizacijos kūrėju.
     Vaikams vadovėliuose vis dar rašoma, jog žmogus atsirado bekraštėse stepėse arba tropiniuose miškuose. Tačiau kodėl žmogus toks negailestingas tai nuostabiai Žemės planetos gamtai? Kodėl kurdamas sau komfortą ją naikina? Galbūt jį „subrandino“ ne Žemės gamta? Gal žmogus „baigė“ evoliucionuoti jau nebe laukinėje terpėje?
     Žuvis, išmesta ant kranto, visomis jėgomis stengiasi pasiekti vandenį. Sliekas, iškastas į paviršių, skubiai rausiasi gilyn. Gležna apsiuvos (Trichoptera) lerva, ištraukta iš namelio, tuoj pat lipdo naują kiautą. Grupė skruzdėlių, išsigelbėjusių nuo potvynio, puola statyti skruzdėlyną... Žmogus, patekęs į Žemės biogeocenozes, kuria civilizaciją – joje, kaip žuvis vandenyje, sliekas žemėje, apsiuvos lerva namelyje... jis įgauna jėgų ir pasitikėjimo.
     Matyt, civilizacija – terpė, reikalinga mūsų prigimčiai, kurioje mes vėl tapsime daug žinančiais ir mokančiais, taikiais kosmoso gyventojais? Kokia turi būti mūsų prigimtį atitinkanti visuomeninė ir ekonominė formacija, mes „neatmename“, nes mūsų DNR struktūromis Civilizacijos projektas neužrašomas ir neperduodamas kitoms kartoms. Todėl žmonijos istorija – klaidų ir atradimų kelias, vingiuojantis nuo vienų kraštutinumų prie kitų.
   Iš žemiškos žmogaus kilmės hipotezės atskaitos taško nematyti mūsų kuriamos civilizuotos aplinkos prasmės. Išeina, jog mes, „gamtos vaikų“ ainiai, aklai veržiamės už savo prigimties ribų. Veržiamės, naikindami tą terpę (Žemės biosferą), kuri mus sukūrė.
     Žemėje nebuvo aplinkos, kuri atrinktų vis tobulesnes smegenis! Tadėl kaip laukinėje aplinkoje (gyvūnų pasaulyje) galėjo evoliucionuoti kromanjonietiškas intelektas (atitinkamos smegenų funkcijos) vos per 40 tūkst. metų nuvedęs žmoniją nuo trapaus mineralo skeveldros – peilio – iki daugkartinio naudojimo kosminio laivo? Kodėl vienintelės rūšies (iš gausybės gyvūnų įvairovės Žemėje) „žengimas“ į protingų būtybių lygį laikomas savaime suprantamu, o ne anomaliu reiškiniu, reikalaujančio rimto paaiškinimo? Šiuos stebuklus mokslas iki šiol aiškino aklu atsitiktinumu.
    Antropologams pirmiausia reikėtų susimąstyti, ko jie ieško: žmogaus ar skeletų, panašių į žmogaus? Juk skeletai nieko nebyloja apie protingos būtybės nervų sistemos evoliuciją. Tai tas pats, kas iš seniai sugriuvusio teatro pamatų spręsti apie ten vykusių spektaklių turinį. Be to kūnas (turintis tokią pat nervų sistemą kaip žmogaus) tėra tik prielaida tam tikromis sąlygomis susiformuoti žmogiškos sielos žiedui.
     Pagaliau žurnale Iliustruotasis mokslas perskaičiau: „Daugelis mokslininkų mano, kad modernusis žmogus išsivystė įvykus kokybiniams vidiniams smegenų pokyčiams, jų neįmanoma pastebėti pagal kaulų anatomiją. Tačiau būtent šie pokyčiai sukėlė „kūrybinį proveržį“, jis atsispindi visiškai pakitusiame elgesyje: mūsų protėviai ėmė kur kas efektyviau naudotis esamais ištekliais.“ (Urviniai žmonės mokėjo rašyti / Iliustruotasis mokslas. 2011, Nr. 6. P. 30.)
     Drįstu prieštarauti. Jie tikrai nebuvo urviniai žmonės, jie tik apdairiai naudojosi gamtos statiniais. Paprasčiausiai jų buvo per mažai, jie neturėjo nei priemonių, nei laiko, statyti dabartinius būstus. Jei jie būtų olų gyventojai, tai niekada ir nebūtų turėję poreikio gyventi taip, kaip mes. „Žmonės, klajoję Europoje ledynmečio periodu, rūpestingai pasirinkdavo natūralias slėptuves. Trys ketvirtadaliai urvų, kuriuose jie gyveno, turi angas į pietus, 90% jų yra netoli vandens telkinių.“ (Senovės žmogaus būstai / Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 1. P. 39.)
     Skaitydami toliau suprasite, kokią nervų sistemą ir kokius gyvenimo pavyzdžius reikia turėti, kad prasidėtų „kūrybinis proveržis“.
     Dar visai neseniai manėme, kad Žemė yra plokščia, o Saulė sukasi aplink ją... Dabar atėjo laikas suprasti, jog nervų sistemą (smegenis), galinčias kurti N+1 lygio Civilizaciją, galima įgyti tik N lygio Civilizacijoje, kur veikia ne biologinė, bet N lygio socialinė (teisingų pasirinkimų) atranka. Čia svarbiausią reikšmę įgyja funkcijos, susijusios su protine, darbine, altruistine veikla, biologinių instinktų valdymu (valia). Šios funkcijos leidžia prisitaikyti ne tik bet kurioje gamtinėje, bet ir atitinkamų pakopų kultūrų (rojų) terpėse.
   Iš mokslininkų pateiktų faktų ir apibendrinimų, iš Šv. Raštų ir mitų informacijos galima teigti, jog mūsų (Žemės, Urantijos) civilizacija yra dukterinė civilizacija – kitos CIVILIZACIJOS (PROCIVILIZACIJOS, DIEVO, PROTO) pasekmė.
     Viskas iš karto atsirado vienoje Žemės rutulio vietoje, specialiai paruoštoje žmogiškumui (kultūrai) saugoti ir skleisti. Žemės Civilizacijos kūrimas – tai žmogaus ėjimas ten, iš kur jis atėjo, o ne aklas veržimasis iš gamtos į nežinią. Aplinkos, kurioje formavosi jo genofondas ir kurioje jis vėl taps tobulas, atkūrimas. Pastangos sugrįžti Rojun.
     Mūsų smegenys (tiksliau, nervų sistema), mūsų patirtis, altruistiški jausmai, archetipai (tipiniai žmogaus veiklos ir elgesio pavyzdžiai), mūsų valia ir sąžinė... l a u k i n ė j e Žemės planetos terpėje ne evoliucionavo, bet d e g r a d a v o ! Degradavimas vyko tiesiog proporcingai esamų ir prarastų sąlygų skirtumui. Štai kodėl sunyko pirmosios civilizacijos – miestai. Santykinai tai buvo tik kultūros lašai, ištirpę barbariškoje jūroje.
     „Mes išvarytieji į Žemės dykumas, ir patys tapome dykuma...“ (Komenskij J. A. Izbrannyje pedagogičeskije sočinenija. T. 1. M., 1982. P. 250.) Išeivių iš Rojaus sodo palikuonys Žemės „dykumose“ (necivilizuotos aplinkos simbolis) irgi tapdavo tik „dykuma“, t. y. medžiotojais bei rinkėjais, kurie vis prasčiau piešia, lipdo, darosi vis godesni, piktesni, žiauresni...
     Bet kuris privalumas, kitose sąlygose yra trūkumas. „Civilizacija yra menkas ir nepatikimas (sakyčiau, trapus ir nepastovus – aut. past.) dalykas. Civilizacijos kiekviena nauja karta mokosi iš naujo ir tai nėra įsišakniję giliau nei viena žmonijos karta.“ (Doidge N. Save keičiančios smegenys. V., 2012. P. 295.)
     Tam kartojimui žmogus paveldi visas reikalingas biologines savybes. Visų pirma smegenis, neturinčias (kaip gyvūnai) prigimtinio veiklos ir gyvenimo būdo modelio. Naujagimių smegenų pagrindinė paskirtis – rinkti sau reikalingas funkcijas aplinkoje. Žinoma, jeigu ten yra iš ko rinktis.
     Kad žmogus apgyvendintų kitus, necivilizuotus pasaulius, neužteks ten pasiųsti vyrą ir moterį. Jau per vieną kartą bus ir prarasta, ir netikslinga turėta patirtis.
      Žemėje sąmonės ir technikos raida pagreitintai kartoja tą kelią, kuris praeities kartų jau buvo kažkur palaipsniui nueitas. Mokslas taip pat sparčiai kartoja tai, ką žmogaus intelektas jau buvo pasiekęs. „Jei iš tikrųjų technologijų evoliucija yra 10 milijonų kartų greitesnė nei biologinė, galbūt ji yra per greita? Galbūt žmonija lekia į ateitį mašina be vairo? (...) Tai gąsdina.“ (Grigas J. Kiek trunka sekundė. V., 2012. P. 105.)
     Kodėl tikime, kad gyvūnų pasauly vienas iš jų galėjo tapti žmogumi? Juk populiacijos genotipo pokyčiai evoliuciškai svarbūs tik tada, kai keičiasi aplinka! Neturime savo nuomonės, esame lengvai „programuojami“? Tingime mąstyti? Nenorime pripažinti, kad yra už mus kur kas protingesnių ir nepalyginamai daugiau žinančių? Sunku suvokti savo santykinį ribotumą ir menkumą?

                            Rojaus sodas – turėjo būti!

     Toliau skaitykite knygą „Žmonijos kilmės paslaptys“. Tai leidyklos pavadinimas, mano – „Švento Rašto ir mokslo sintezė“.   

Prisijungęs


Fasiras  Sausio 26, 2016, 06:35:49

Labai įdomu, bene pirmąsyk girdžiu apie Egipto piramides taip... bet būtų malonu, kad į visus tekstus būtų įdėti šaltiniai ;)

Prisijungęs


paragraf 78  Sausio 26, 2016, 10:34:50

Dar visai neseniai manėme, kad Žemė yra plokščia, o Saulė sukasi aplink ją...

Neblogas tekstukas apie tai, kad plokščios žemės mitas atsirado tik XIX a.
http://www.viduramziueuropa.lt/2010/12/02/plokscios-zemes-mitas/

O čia mano tekstukas apie tai kaip senovės graikai matė pasaulį, jie suprato kad žemė apvali:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-36230/straipsnis/Kaip-senoves-graikai-dangaus-sieke

Citata
Rojaus sodas – turėjo būti!

Rojaus sodas yra biblinis mitas pasakojantis kodėl pasaulyje atasirado kančia ir kaip griuvo darna tarp kūrinijos ir Kūrėjo. Geografinės vietos nebuvo.

     
Citata
Toliau skaitykite knygą „Žmonijos kilmės paslaptys“. Tai leidyklos pavadinimas, mano – „Švento Rašto ir mokslo sintezė“. 


Teorijos dėstomos knygoje nors ir įdomios, tačiau pateikiamos nepaisant nei istorinio, nei simbolinio šventraščio konteksto, tad turint netikslų (t.y. saviinterpetuotą) išeities tašką, deja, bet ir pačios įdomiausios teorijos tampa niekinės. Aišku knyga įdomi, bet sunkiai beatitinkanti realybę. Ir sinteze jos nepavadinčiau, čia greičiau būtų parankiokime citatų, jų nesupraskime ir padarykime naują teoriją. Labai silpna knyga.

Prisijungęs


Saulys  Sausio 28, 2016, 15:25:35

Net nezinau nuo ko pradeti...
Girdziu kazka sakant -"tai nerasyk is viso".
Taciau as vel paziuriu I pradzia - "Diskusijos"
Taigi padiskutuokim...
Stasys ko gero praleido ne mazai laiko rasydamas isvadas is perskaitytu informacijos saltiniu.
Puiku - tai parodo kad zmogus masto.
"Apkalbant rasini" turiu pasakyti, kad I ji turetu sutilpti bent keliatas temu, kurias galima butu apkalbeti su dideliu malonumu.
Mano patarimas pradedam kita karta nuo vieno ir keliaujam, tol kol tema issisems, - visi nutarsim kada, prie kito.
Tuomet mano akimis bus isreikstas (pagal nutylejima) noras pasisneketi ir gal..... kai ka atrasti. (o ne spjaudytis apibendrinimais).
Ka as matau - sprendimas padarytas. Isvados isvestos. Mes nieko nezinom ir nesuzinosim. Kitaip - durnas gimei ir.... (toliau liaudies motyvais).
Taigi jei tai ne buvo repeticija mokyklos rasineliui , pradekim nuo pradziu: Manau iki tos vietos kur minima "Vaikam vadoveliuose...." Per tuos kelis izangos sakinius yra bandyta apkabinti visa zmonijos evoliucija, kas mano akimis - per trumpa ir neissamu. Nieko naujo neparasyta. jokio sudominimo. Is sios pastraipos jauciasi, jog tu del kazko "pised off" (angl. - susinervaves svelniai verciant).
Taigi del ko? Koks tas naujas piesinys? Kur jo ieskosi? Kas iki siolei surasta? Kokia tavo vizija apie ta "piesini"? Galu gale nuo ko viskas prasidejo?

Prisijungęs