1984m. Anglas mokytojas Kenas Vebsteris remontavo Medou kotedžą, pastatytą netoli Dodlestono ant senovinio namo pamato. Tada, pasirodė vaiduoklis ir pasireiškė stiprus poltergeistas. Iš mokyklos paskolinto kompiuterio disketėje atsirado keistas, sudarkytas „eilėraštis“, kurio prasmės niekas nesuprato. Kai po kelių dienų kompiuterio ekrane pasirodė tekstas senąja anglų kalba, K. Vebsteris pamanė, kad kažkas jam krečia pokštus. Štai vertimas: „Rašau daugelio pavedimu. Kokius keistus žodžius tu vartoji… Tu esi geras žmogus, fantastiška moteris, gyvenanti mano namuose… su šviesom, kurią sukuria velnias… Tai buvo didelis nusikaltimas, atimti man namus. L. V.“
Per kitus mėnesius K. Vebsteris ir Lukas Veinmenas, kaip jis save vadino, užmezgė fenomenų istorijoje neregėtą kontaktą. Didžioji tekstų dalis parašyta anglų kalba, kuria buvo kalbama vėlyvaisiais viduramžiais XIV-XVI amžiuje. Tai nustatė K. Vebsterio kolega, senųjų kalbų žinovas Piteris Trinderis. Senąją anglų kalbą gerai moka, žino gramatines formas, senovinius žodžius ne daugiau dešimties žmonių pasaulyje. Šiuos senosios anglų kalbos specialistus, jei juos įtartume, galime rasti tik dviejose mokslo įstaigose. Būtų absurdiška manyti, kad šie specialistai iš neturėjimo ką veikti kūrė keistus laiškus, norėdami į ožio ragą suriesti paranormaliais reiškiniais nesidomintį mokytoją.
Minėtasis Lukas Veinmenas, jo pateiktais duomenimis, gimė 1546 m. tame pačiame name, kur gyveno Kenas Vebsteris. Vėliau jis prisistatė kaip Tomas Hardenas, istorinis asmuo iš Henriko VIII laikų. T. Hardeno pavardė įrašyta „Oxford Brasenose College“ archyvuose, 1534 m. jis tapo menų magistru. Vėliau buvo koledžo dekanas ir papuolė karaliaus Henriko nemalonėn, nes nepaklausė jo įsakymo ir neišbraukė popiežiaus vardo iš bažnytinių knygų.Henrikas VIII, negaudamas popiežiaus leidimo skyryboms ir santuokai, atskyrė anglikonų bažnyčią nuo Romos katalikų. Grįžkime prie paslaptingosios žinutės kompiuteryje.
T. Hardeną aplankė „kraupus pasiuntinys“, sušvitus žaliai šviesai materializavosi iš židinio sienos ir davė jam „šviečiančią dėžę“ (personalinį kompiuterį?). Per šią dėžę jis užmezgė ryšį su K. Vebsteriu. Jo pranešimuose buvo daugybėistorinių detalių (jas buvo nesudėtinga patikrinti),
kurių nežinojo nei K. Vebsteris, nei jo žmona Debi Ouks.Pvz., senasis, jau užmirštas Bristolio miesto pavadinimas.T. Hardenas tvirtino per kompiuterį galįs matyti KenoVebsterio draugus ir lankytojus Medou kotedže. Tai bentryšys 450-ies metų atstumu!
1985 m. balandžio 27 d. kompiuterinis ryšys pakrypo keistalinkme. Kompiuteryje pasirodė žinutė, parašyta nesklandžia, bet šiuolaikine anglų kalba:„Sakei, kad tavo laikas 1985 metai. Aš maniau, kad tu iš 2109 metų, kaip ir tavo draugas, davęs „šviesos dėžę“, ar taip?“ Gal tą žinią perdavė tyrinėtojai, kurie, kaip vaizduojama fantastiniuose filmuose, per „laiko tunelį“ užmezgė ryšį tarp praeities ir ateities? Pokalbiai kompiuteriu dar tęsėsi 9 mėnesius, juose kartais buvo kalbama apie persikėlimą laike. 1986 m. sausio 18 d. ryšys nutrūko. Lig šiol nepasirodė nei „Tomas Hardenas“, nei nepažįstamasis iš 2109 metų. Gal koks nors neblogai išsilavinęs pokštininkas iš mokytojo piktai pasijuokė? Gali būti, kad ateities mokslininkų grupė bandė įveikti laiko barjerą. Tai reikštų, kad kai kurių drąsių fizikų bandymai su dalelėmis, judančiomis greičiau nei šviesa, netolimoje ateityje padės valdyti laiką.
Labai jau neiškus tekstas, mintys vis klaidžioja, reiktų smarkiai redaguoti šį tekstą.
Sutinku ir intys klaidzioja ir to daugelyje vietu zodziai sujungti i viena, kazkoks nerislus straipsnis.
JO SUTINKU….;]]]]]]]
sita kaskada laikrasty rase..
Neina suprasti teksto
kaip „ta“ butybe galejo pasisakyt gimus 1546 m. o menu magistru tapo 1532 m.? ar cia as kazko kazkaip nesupratau?
atvirkciai
Maziau gert reikia per helowyna :DD