1993 m. rugpjūtį Natali ir Džeremis Rimeriai buvo jau prieš metus vedę, kai jiems atostogaujant netikėtai mirė Džeremio motina. Sielvarto
apimtas Džeremis ėmė sapnuoti pasikartojantį sapną. Sapne jis susitikdavo motiną ir klausdavo, kodėl ji mirė ir kaip ji jaučiasi mirusi. Jos
atsakymas būdavo toks: „Negaliu tau apsakyti“. Tada vieną vakarą Natali nutiko nuostabus dalykas.
Vėlyvą valandą Natali netikėtai pabudo kambaryje, spindinčiame nuo baltos šviesos. „Nors pabudau visiškai, bet gulėjau ramiai, akimis sekiau ryškiai baltą šviesos šaltinį, besismelkiantį pro miegamojo duris.“ Kol Natali bandė sutelkti mintis ir išsiaiškinti, kas tai per reiškinys,ją užliejo ramybės, meilės ir harmonijos pojūtis. Ji pasuko galvą ton pusėn, kur miegojo jos vyras, ir pamatė moters, sėdinčios ant lovos krašto greta jo, siluetą. „Būtų ne visai tikslu, jei sakyčiau „moters siluetą“. Veikiau tai buvo beformė būtybė, išskyrus galvą. Jos kūnas buvo apsuptas balta skraiste, kuri tarytum susiliejo su šviesa. Ji atrodė jaunatviškai, gal įpusėjusi trečią dešimtį, šviesiais, su šviesa susiliejančiais plaukais, perjuostais juodu kaspinu.“
Natali stebėjo, kaip būtybė pasilenkė prie Džeremio ir meiliai paglostė jam galvą. Ji tai darė tris kartus, kol suvokė esanti stebima. Tada moteris lėtai ištirpo šviesoje; netrukus ir šviesa išnyko. Kurį laiką Natali svarstė, ar pažadinti vyrą ir papasakoti jam apie įvykį, tačiau Džeremis
atsibudo pats.
Jie aptarinėjo apsilankymą ir svarstė, ar toji figūra buvo Džeremio motinos dvasia, kai motina buvo jauna, ar tai angelas, nusileidęs iš dangaus
paguosti jo. Natali jautė, jog jai buvo leista regėti reiškinį, kad sumažėtų širdgėla. Be to, jos anyta tokiu būdu davė ženklą, kad ji yra saugi.
Jai rūpėjo perteikti mums, kad tas išgyvenimas visiškai realus. „Visą potyrio laiką jaučiau palaimingą ramybę ir nė akimirką nepabūgau keistos
įsibrovėlės prie mūsų lovos. Buvau visiškai budri; tas išgyvenimas buvo tikras, aš nesapnavau.“
As panasiai esu mates.Is pirmo kambaryje pasidare sviesu veliau atsisukes ziuriu ant maisu stovi dviasia balta veida turejo bet neprisimenu.man tada buvo kokie 6metai.Bet keisciausiai kai dvasios moka sneketi ji man sake ku ku,bet nzn kdl
Tai galetum parasyti ir papasakoti savo istorija kuria patalpintume i si puslapi:)
As tada buvau kokiu 6 metu tada buvo naktis bet nezinau kokia valanda.Guliu lovoje ir staiga pamaciau kad kambarys pasidare sviesus toks kaip butu koks traukinys su lempom vaziaves ir taip pasiziurejau visa kambary.Veliau nekreipiau demesio ir nusisukau i siena.Ir tada pamaciau vaiduokli gal ten buvo dvasia.Pasislepiau po antklode ir ziurejau pro tarpa ir dvasia buvo.gulejau issigandes ir tada kelis kartus pasake ku-ku ir tada pradejau sauktis tevus ir kai tevai atejo ijunge sviesa dvasia pranyko.Kai papasakojau tevams kas buvo jie nepatikejo sako kad sapnavai.Bet as jauciu kada sapnuoju o kada ne.
Bet geriausiai kad man db 18 metu ir baisu vakarais vienam paciam namuos buti nes bijau vaiduokliu 😀
As skaiciau kad jeigu jau dvasia salia tai reikia uzsimerkti ir stovet kol nepajusi kad ji isnyko 🙂
nu jau cia netiesa as irgi nejudejau ziurejau i ja ir nedingo tik sake ku ku .bet ir tai ziurejau vos atkeles antklode.
bet dar ji buvo gal koks zingsnis nuo manes sumedijas buvau vos galejau pasaukt tevus nes nzn kas galejo but nuo jos.
geras:D rimtai pasake ku-ku?:D o seip neverta bijoti dvasiu. nes kos minta zmogaus baimes enegija. kuo tu labiau bijai tuo prie taves jos gali labiau i kabintis, nes kad jos egzistuotu gyvuju pasaulyje joms reikia zmogaus baimes. Jai mato, kad ju nebijai jos eina ieskoti kitu zmoniu, nes is taves negali gauti tos energijos…. Cia viena is teoriju:)
Ne kazin ten galejo buti mano mociute ji sirgo veziu ir neseniai buvo mirusi daugiau nesu mates dvasios nesikabineja prie manes 😀
PRISImenu esu mates juoda taska danguj ziurejau kol pradingo wtf kas ten galejo buti????
as esu irgi macius, ateiviai stebi mus turbut ;DDDDDDDD
Per paranormal aktiviti tas vyras nebijojo (ar stenges nebijot) tai ant galo nuo jo „atstojo“