Ouija lentos

Apie Ouija lentas, kaip paprasčiausią priemonę atlikti siaubą keliančius eksperimentus, nuo kurių iš baimės pasišiaušia plaukai, žino viso pasaulio paaugliai. Dauguma žmonių jas laiko žaislu, skirtu pramogai. Tai, kad žaislų kompanijos gamina jas serijiniu būdu, tik dar labiau sustiprina jų, kaip nepavojingo žaislo, įvaizdį.

Tačiau dauguma patyrusių aiškiaregių įspėja, kad su šiomis lentomis reikia elgtis ypač rūpestingai. Jie tvirtina, kad ne vienas asmuo, lengvabūdiškai elgęsis su Ouija lentomis, buvo patekęs į bėdą; kai kurie patyrė proto sutrikimų, susipyko su kitais žmonėmis, kai kuriuos apsėdo dvasios, o kai kurie netgi nusižudė.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kada buvo pagaminta pirmoji Ouija lenta, tačiau daugiau kaip prieš šimtmetį jos jau buvo žinomos. Ant lentos surašytos abėcėlės raidės, skaičiai nuo nulio iki devynių ir žodžiai: „taip“ ir „ne“. Pats pavadinimas Ouija kilęs iš prancūzų ir vokiečių kalbų žodelių „taip“. Naudodamiesi lenta žmonės švelniai prisiliečia prie rodyklės, kuri pradeda slidinėti lentos paviršiumi ir parodo atsakymus į klausimus, kuriuos užduoda susėdusieji aplink lentą.

Oficialiai šių lentų gamintojai teigia, kad tiesiog pasireiškia kolektyvinė pasąmonė, tačiau iš tikrųjų dauguma laikosi nuomonės, kad tai — bendravimo su dvasiomis metodas. Ypač išpopuliarėjo šios lentos Antrojo pasaulinio karo metais, kai dauguma norėjo užmegzti ryšius su mūšyje žuvusiais mylimaisiais. Nauja susidomėjimo Ouija lentomis banga kilo XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai ypač išaugo visuotinis susidomėjimas dvasiniais reiškiniais. Jos buvo viešai pardavinėjamos kaip žaislas, tačiau dėl spaudoje skelbiamų straipsnių apie lentų poveikį žmonių emocinei, dvasinei ir psichologinei pusiausvyrai pagrindinių gatvių parduotuvėse jas pardavinėti uždraudė.

Pavojai, kylantys žmonėms, besinaudojantiems Ouija lentomis, akivaizdūs. Kai sėdintieji aplink lentą bando užmegzti kontaktą su dvasių pasauliu, jie lenda ten, kur nieko neišmano. Mažų mažiausiai kyla pavojų, būdingų šiuolaikiniam bendravimui: kad ir ką tau sakytų, negali būti tikras, su kuo bendrauji iš tikrųjų. Teigiama, kad ryšį su tais neišmanėliais, kurie naudojasi Ouija lentomis, stengiasi užmegzti pačios pikčiausios ir klastingiausios dvasios. Tačiau jeigu su lenta elgsimės tinkamai ir išmanydami, kaip šiandien su moderniosiomis technologijomis, žaidimas gali teikti daug malonumo.

Specialistai pataria ypač saugotis Ouija lentų žmonėms, kurių jautri psichika, kurie gali lengvai pasiduoti blogai įtaigai. Yra duomenų apie seansų metu prasidedančius keistus dalykus — pradeda skraidyti įvairūs daiktai, tai užgęsta, tai vėl užsidega šviesos. Mokslas negali pateikti atsakymo, kas priverčia sudėlioti lentoje tam tikrus žodžius. Žmonėms, norintiems užmegzti ryšį su dvasių pasauliu, matyt, derėtų kreiptis į gerai žinomą aiškiaregį, kuris galėtų vadovauti tokiems seansams ir juos kontroliuoti.

Žinoma ir tokių atvejų, kai Ouija lentos pakeitė žmonių gyvenimą į gerąją pusę. Dauguma garsių aiškiaregių savo veiklą pradėjo nuo eksperimentų su Ouija lentomis. Vadinasi, yra pagrindo manyti, kad šios lentos padeda geriau pajusti ir suvokti dvasių pasaulį. Vienas toks atsitikimas 1913 m. nutiko Sent Luiso namų šeimininkei Perlei Kuran. Moteris naudojosi savo bičiulio lenta, ir kontaktą su ja užmezgė dvasia, pasivadinusi Kantrybės Vertė. Šie ryšiai nenutrūko, ir netrukus Kuran ėmė spontaniškai rašyti. Ji parašė gausybę pjesių, poezijos ir prozos kūrinių.

Be abejo, negalima atmesti tikimybės, kad Kuran turėjo rašytojos talentą ir tik apsimetė, kad jos įkvėpimo šaltinis esanti dvasia. Galbūt, pati to nežinodama, ji buvo Kantrybės Vertės reinkarnacija. Kad ir kaip ten būtų buvę, jos kūryba buvo gana aukšto lygio, kūriniai buvo spausdinami ir pripažįstami skaitytojų.

Tačiau ne visada tokie eksperimentai baigiasi būtent taip. Kad ir koks protingas būtų žmogus, jis turėtų nepamiršti, kad su Ouija lentomis, kaip ir su bet kuo kitu, ką menkai tepažįsti, gyvenime reikia elgtis labai atsargiai.

Komentuok su Facebook paskyra: