Poltergeistas puola žmones

Dar visai neseniai buvo manoma, kad poltergeistas tik gąsdina žmones ir padaro jiems materialinių nuostolių, tačiau žmogaus gyvybei ir sveikatai negresia, t.y. nelaboji jėga mūsų atžvilgiu laikosi savotiškos „saugumo technikos“. Tačiau pastaruoju metu specialistai vis dažniau pastebi, kad nematomų būtybių elgsena pasikeitė, ir pasikeitė ne į gerąją pusę.

Reikia pasakyti, kad visoje poltergeisto reiškinių aibėje tokie „užsisėdimai“ ant žmonių nėra dažnas reiškinys. Kutenimas, gnaibymas, smūgiai nematomu kumščiu, žmonių perkėlimas iš vienos vietos į kitą, apipylimas vandeniu – visa tai nutinka gana retai. Dar rečiau poltergeistas auką bado, kandžioja, paveikia elektros srove, smaugia.

Vienas iš pirmųjų „žiauraus“ poltergeisto reiškinių vyko Bristolyje (Anglija) 1761 – 1762-ais metais. Nelabosios jėgos puolimo objektu tapo seserys Molė ir Dobė Džail. Šių įvykių liudininkais tapo merginų tėvai, kaimynai, taip pat jaunas mokslininkas – gamtininkas Henris Durbinas. Jo knyga „Pasakojimai apie nepaprastus įvykius, nutikusius misterio Ričardo Džailo vaikams“ yra tarsi ataskaita viso to, kas vyko. Tik ši knyga buvo išleista praėjus beveik 100 metų po aprašomų įvykių – 1860-ais metais.

Viskas prasidėjo nuo keistų įbrėžimų seserų lovose. Vėliau pasigirdo beldimas, ėmė judėti daiktai. Iš pradžių tėvai manė, kad tai mergaitės išdykauja ir verčia bėda kažkam nematomam, kol kartą tiesiog tėvo akyse savaime atsidarė sunkios drabužių spintos durys ir ant grindų pabiro seserų drabužiai. Greitai nematoma būtybė ėmė gnaibyti mergaitėms kojas.

Nuo to laiko mergaičių nemalonumai ėmė didėti. Keletą kartų liudininkų akivaizdoje seserys buvo subraižytos ir apkandžiotos. H.Durbinas taip aprašo šiuos įvykius: „Mergaitės gulėjo ant nugaros, rankas padėjusios ant antklodės. Jos negalėjo pačios save sukandžioti, nes mes visą laiką jas stebėjome. Apžiūrėdami įkandimo vietas, aptikome 18 ar 20 dantų pėdsakus. Žaizdų paviršius buvo išterliotas seilėmis, kurios aiškiai rodė, kad kažkieno burna lietėsi prie mergaičių. Oda įkandimo vietoje bjauriai smirdėjo“. Susidarė įspūdis, kad nematomam chuliganui buvo didžiulis malonumas skriausti mergaites.

Po dviejų mėnesių poltergeisto reiškinys pasiekė savo piką – piktai nusiteikusi būtybė stumdė seseris, pakišdavo joms kojas. Mergaičių artimieji visaip bandė joms padėti, tačiau nieko nepavyko padaryti. Visi bandymai apsaugoti mergaites baigdavosi tuo, kad nematoma būtybė užpuldavo pačius užtarėjus.

Įdomu tai, kad poltergeistas mokėjo kalbėti. Bandydami atsikratyti nemalonumų, mergaičių tėvai pakvietė į namus šventiką. Jis nematomam padarui uždavinėjo klausimus, tačiau šis atsakinėdavo tik tada, kai būdavo klausiamas lotynų ar graikų kalba. Būtybė kalbėjo gana nedraugiškai, praktiškai tik vienskiemeniais žodžiais, nors ir buvo galima suprasti, ką ji sako.

Aplinkybės neleido H.Durbinui stebėti visą istoriją iki pabaigos. Todėl mes nežinome, kuo viskas baigėsi. Žinoma tik tiek, kad seserys liko gyvos.

Kerštas iš anapus

1962-ais metais Devisų šeimoje, gyvenusių Indianos valstijoje (JAV), vyko dar žiauresnis poltergeisto pasireiškimas. Nematomos būtybės puolimo objektais tapo dvi suaugusios moterys – mama ir duktė. Viskas prasidėjo senelio gimimo dieną, apie kurį jau 20 metų nieko nebuvo žinoma. Vieną vakarą namuose ėmė skraidyti nedideli daiktai, pasigirdo garsai, kažkiek primenantys kvatojimą, o paskui kažkas tarsi smeigtukais ėmė badyti moterų rankas. Visa tai vyko visą savaitę.

Kuo toliau – tuo gražiau. Moterys buvo parverčiamos ant grindų ir prispaudžiamos tokia jėga, kad kurį laiką negalėdavo atsistoti. Poltergeistas smaginosi, laužydamas rankų ir kojų nagus, pešiodamas po viena plaukus iš galvos, išplėsdamas iš ausų auskarus. Bandymas pasislėpti nuo nematomo užpuoliko kituose namuose nebuvo sėkmingas – poltergeistas jas persekiojo ir tenai.

Visas šis košmaras baigėsi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo. Mormonų pastoriai teigia, kad tai jų nuopelnas, nes jie kurį laiką buvo šalia moterų ir bandė išginti nelabąjį iš namų. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad senelis mirė šių aprašomų įvykių išvakarėse.

Lentos iš kapinių ir mobilusis telefonas skrandyje

1850-ais metais negailestingas poltergeistas sau auka pasirinko 12-metį Harį Felpsą, kuris gyveno Stratfordo mieste Konektikuto valstijoje (JAV). Kažkokia nematoma jėga pakeldavo vaiką nuo grindų ir jo galvą daužydavo į lubas ar sienas. Be to, vaikas ne kartą buvo įmestas į statinę su vandeniu, pakabintas už drabužių ant šakos, įkištas į duonos kepimo krosnį. Virtuvėje keletą kartų buvo nuplikytas neseniai išvirtu valgiu. Tokio persekiojimo priežasties nepavyko nustatyti.

Iš pastarojo laiko nutikimų labiausiai dėmesį patraukia „vampyriškas“ poltergeistas. Panašu, kad pasaulyje atsiradęs susidomėjimas knygomis, kino filmais apie vampyrus, kažkaip atsiliepė anapusinio pasaulio būtybėms. Abu šie „vampyriški“ incidentai įvyko JAV.

2006-ais metais kažkokia būtybė iš kito pasaulio pajuto nenumaldomą potraukį žmogaus kraujui. Tiesa, ne bet kurio žmogaus, o tik 14-metės Zanetos Evans, kuri gyvena Atlantoje (Džordžijos valstija). Ant mergaitės kaklo – būtent toje vietoje, kurioje, kaip teigia legendos, paprastai įkanda vampyrai, nuolat atsirasdavo kraujuojančios įkandimų žymės. Mergaitė buvo paguldyta stebėjimams į kliniką, tačiau ir ten jos bėdos nesibaigė. Klinikoje Žaneta buvo visą laiką stebima. Tačiau netgi šiuolaikinė technika nesugebėjo „pagauti“ vampyro. Tik kiekvieno įkandimo metu prietaisai fiksuodavo nežinomos kilmės elektromagnetinio spinduliavimo pliūpsnį.

2009-ais Kalifornijoje nematomas vampyras sukandžiojo visą Heivortų šeimą, tikrai gerdamas jų kraują. Poltergeistas smaginosi ne tik tuo, kad kandžiodavo šeimos narius ar užsiimdavo įprastine anapusinio pasaulio būtybėms veikla – belsdavo į sienas ar stumdydavo daiktus. Šiai būtybei patiko ir netradicinė veikla – visą savaitė Heivortų šeimoje atsirasdavo supuvusios senų karstų lentos. Greitai paaiškėjo, kad šios lentos atkeliavo iš netoliese esančių kapinių. Kai kurių kapų žemė buvo išrausta, o karsto lentos ištrauktos. Tiesa, patys mirusio žmogaus palaikai likdavo gulėti nepaliesti – jie nedomino nematomo piktadario.

Kaip reikėjo žmonėms apsiginti? Savaime suprantama, kad name ir kapinėse buvo įrengti stebėjimo prietaisai. Įdomiausia tai, kad kapinėse jie nuolat sugesdavo ir neužfiksuodavo nieko kito, išskyrus netikėtą, labai trumpą nesuprantamą triukšmą. Stebėjimas Heivortų namuose irgi nieko neparodė. Panašu, kad senos karstų lentos materi-alizuodavosi tiesiog iš oro.

Nuo piktavalio poltergeisto 2008-ais metais San Paulo (Brazilija) priemiestyje nukentėjo 17-metis Luišas. Nematomas nenaudėlis į vaikiną mėtė įvairius daiktus, tame tarpe netgi kėdes. Smūgiai būdavo tokie stiprūs, kad Luišas neišsilaikydavo ant kojų. Ir tai dar ne visi nemalonumai – kai kurie daiktai atsidurdavo jaunuolio skrandyje! Nukentėjusysis į gydytojus kreipėsi tik tada, kai jo pilve suskambėjo neaišku kokiu būdu tenai patekęs mobilusis telefonas. Rentgeno tyrimu buvo nustatyta, kad jaunuolio pilve yra apie tuzinas visokių daiktų. Luišas buvo nugabentas į ligoninę, tačiau skrandžio valymo operaciją teko kuriam laikui atidėti, nes ir ligoninėje poltergeistas vaikino nepaliko ramybėje, tik jau veiksmai nebebuvo tokie pikti. Visiškai poltergeistas nustojo pasireikšti tik po dviejų savaičių.

Šaltinis Mįslės ir Faktai

Komentuok su Facebook paskyra: