1944 m. Juho Kušti Paasikivi buvo išrinktas Suomijos ministru pirmininku, 1946 m. tapo pirmuoju po karo Šiaurės Europos prezidentu. Tik 1956 m. jį pakeitė Urho Kekonenas, o tų pačių metų gruodžio 14 d. 86-erių metų J. Paasikivi mirė.
Po keturių mėnesių prezidentas pasirodė dviems moterims ir persimetė su jomis keliais žodžiais. 1957 m. balandžio 19 d. ponia E. Sinisalo ir jos teta Maja Helsinkyje ėjo į namo liftą ir prie durų pamatė stovintį prezidentą. Ponia E. Sinisalo atidarė jam duris, tačiau J. Paasikivi mandagiai pasakė: „Tik po jūsų, ponios“.Vėliau ponia E. Sinisalo pasakojo, kad prezidentas buvo kiek jaunesnis ir lieknesnis, nei tuomet, kai jį matė paskutinį kartą. Jis kalbėjo tokiu pačiu valdingu, šiek tiek užkimusiu balsu. Visi trys įlipo į liftą ir pakilo pirmiausiai iki ketvirto aukšto. Išeidamas jis prabilo: „Jūs manęs paklausite,
kodėl aš čia, kai turėčiau būti karste. Bet tai iš tikrųjų aš“. Ir žengė iš lifto. Kildamos į kitą aukštą moterys dar matė pro stiklines duris besišypsantį J. Paasikivi.
Reikia pasakyti, kad lifte prezidentas Paasikivi nieko nelietė. Duris atidarė ponia E. Sinisalo, o ketvirtame aukšte liftas sustojo pats. Ir dabar duris atidarė ponia E. Sinisalo, kail prezidentas galėtų išeiti. Įvykio metu atrodė, kad nei ponia E. Sinisalo, nei jos teta nesuprato, kad bendrauja su
dvasia. Tačiau jos atpažino Juho Paasikivi ir turėjo žinoti, kad šis jau 4 mėnesius miręs.
Vėliau ponia E. Sinisalo susijaudinusi pasakojo: „Aš nesuvokiau, kad vyriškis miręs, kol jis pats to nepasakė. Pati stebiuosi, kad nei aš, nei teta negalvojome, kad J. Paasikivi miręs“.
netikiu