Britanijos chemikas seras Hamfris Deivis, kuris mirė 1829 m., patyrė keletą nepaaiškinamų paslaptingų susidūrimų su „angelu“. Vėliau jis aprašė tuos įvykius.
Pirmiausia jis aprašė, kaip dirbdamas kalėjime užsikrėtęs dėmėtąja šiltine. „Mano liga buvo baisi ir pavojinga; kol laikėsi aukšta temperatūra, mane kamavo skausmingi ir slegiantys sapnai, o gal kliedesiai; bet kai apėmė silpnumas, kūnas išseko ir gydytojams atrodė, jog aš tikrai mirsiu, įvyko keista permaina.
Deivis apibūdino savo būseną kaip „bejausmę“, bet mintys buvusios ypatingai aktyvios. Toje būsenoje jį aplankiusi viena jauna daili moters figūra. Ji lankė jį keletą dienų, ir Deivis įsitraukė į įdomų intelektualų pokalbį. Jis pabrėžė: „Jos figūra daugeliui dienų taip gyvai įsirašė į mano sąmonę, kad tapo regimu vaizdiniu: kai ėmiau sveikti, mano gerojo angelo vizitai, taip aš ją vadinau, tapo retesni, o kai visiškai pasveikau, ji apskritai liovėsi lankiusis.“
Jis aprašė ją buvus šatene, mėlynų akių ir skaisčiais rausvais skruostais. Deivis kaip įmanydamas stengėsi pabrėžti, jog ji nieku gyvu nebuvo jo seksualinių fantazijų atspindys, nes tuo metu jis beprotiškai mylėjęs vieną moterį, juodaplaukę, tamsių akių ir šviesios odos.
Tačiau istorija sukrėtė jį dukart: praėjus dešimčiai ir dvidešimčiai metų, jis susidūrė su gyvu atvaizdu angelo, budėjusio prie jo lovos. Pirmą kartą jis sutiko jį, keliaudamas Ilyrijoje, buvusioje Jugoslavijoje, kai jis buvo keturiolikos ar penkiolikos metų. Praėjus dar dešimčiai metų, jis susirgo sunkia liga ir vėl buvo išgydytas, slaugant tai pačiai jaunai moteriai, kurią jis buvo sutikęs anksčiau.
Didysis mokslininkas bandė pagrįsti tą nutikimą kokia nors priežastimi, bet nesugebėjo. Jei angelas buvo tik jo kliedesių tvarinys, jo išvaizda turėjo sutapti su jo fantazijomis arba bent jau atarodyti kaip tas asmuo, kurį jis pažinojo. Tai, kad jis vėliau sutiko jos fizinę antrininkę, kuri, praėjus dešimčiai metų, globojo jį sveikstantį, neleido tų bauginančių įvykių sekos laikyti paprastu „sutapimu“.
Pagal: Jenny Randels: Gyvenimas po mirties
Va cia tai fainai 😉 noreciau tureti toki angela sarga 😉 galbut ji ir turime visi tik jo nematome 🙂
patikek jei turetume ir tu ji matytum tik ne toki koki aprase
Na nzn kaip jus bet as manau mes visi turime savus angelus sargus tik ju nematome 😉
Jo, man rodos savaji esu sapnaves ir bendraves sapne, svarbiais momentais jis lyg ir mane nuramindavo, bent as taip manau.
As taip pat buvau susapnavusi angela, jis buvo suns pavidale ir kai i mane saude sapne maniau pasiduoti bet tas suo pribego ir pasake – Viskas bus gerai, nebijos, as salia.