Tikroji Anelises Michel istorija

Anneliese Michel buvo paprasta studentė, kilusi iš itin religingos šeimos. Mergina gyveno pagal katalikų bažnyčios dogmas, tačiau sulaukusi šešiolikos metų pradėjo elgtis itin keistai. Anneliese mirė sulaukusi 23-ejų, kai jai buvo atliktas egzorcizmo seansas. Žymusis filmas „Emily Rose egzorcizmas“ pastatytas remiantis A. Michel gyvenimo ir kovos su demonais istorija.

A. Michel turėjo dvi seseris. Mergaitės buvo auklėjamos pagal visas katalikiškas tradicijas. Du kartus per savaitę visa šeima lankydavosi mišiose, dalyvaudavo religinėse šventėse ir apeigose, griežtai laikydavosi katalikų bažnyčios mokymo ir visuomeninių moralės bei etikos normų. Kai Anneliese suėjo šešiolika metų, mergina pirmą kartą patyrė stiprų konvulsijos priepuolį.

Netrukus jai buvo diagnozuota epilepsija. 1973-iaisiais A. Michel baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Viurcburgo universitetą, svajodama tapti katechezės mokytoja. Bendramoksliai ją apibūdino kaip itin religingą ir atsiskyrėlišką asmenybę. Anneliese nemėgo triukšmingų vakarėlių ir tuščių kalbų. Savo laisvalaikį mergina skyrė mokslams ir ilgamečiam vaikinui Peter’iui. Anneliese motina dukrą apibūdino kaip paprastą mergaitę, mylėjusią žmones ir gyvenimą.

Psichiatrinis gydymas

1970-ųjų birželį dėl nuolatos pasikartojančių isterijos ir konvulsijos priepuolių A. Michel buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę. įvairios terapijos bei medikamentai nedavė jokios naudos, ir merginos būklė vis blogėjo. 1973-iaisiais Anneliese išgyveno sunkią depresiją su šizofrenijos požymiais. Retkarčiais regėdavo haliucinacijas ir girdėdavo balsus, sakančius, kad ji prakeikta, todėl netrukus degs pragare.

Prasidėjus priepuoliams mergina mėgindavo tramdyti savo baimę garsiomis maldomis, kurias pertraukdavo isteriškos aimanos ir klyksmai. Siaubingos ligos simptomų nuslopinti nepajėgė nei psichiatrai, nei stipriausi vaistai, todėl mergina ėmė įtarti, kad ją apsėdo demoniškos prigimties jėgos. Netrukus Anneliese negalėjo įžengti į jokią šventą vietą, prisiliesti prie šventintų daiktų, netgi pažvelgti į Dievo ikonas ar kryžius.

Mėginimai išsigelbėti

Vis dažniau pasikartojantys psichozės priepuoliai, haliucinacijos, traukuliai ir isterijos privertė Anneliese ieškoti pagalbos. Visų pirma mergina kreipėsi į šeimos draugą, kuris kelis sykius per metus organizuodavo piligrimų keliones į šventas vietas. Netrukus A. Michel išvyko į šventąjį San Damiano miestą Italijoje. Kartu su mergina keliavę piligrimai vienareikšmiškai teigė, kad pastebėjo visus apsėstiesiems būdingus požymius.

Anneliese nuolatos klupo ir agresyviai elgėsi per eiseną paskui nukryžiuotąjį, atsisakė gerti vandenį iš šventųjų versmių, neįžengė nė į vieną šventovę ir buvo nuolatos kankinama konvulsijos priepuolių. Grįžusi iš kelionės mergina pasidalijo tragiškais potyriais su šeima ir nusprendė kreiptis į kunigą. Po susitikimų su keliais katalikų dvasininkais nė vienas jų nesutiko atlikti egzorcizmo seanso ir rekomendavo tęsti gydymą psichiatrijos ligoninėje.

To meto egzorcizmo seansai buvo atliekami tik palaiminus vyskupui, kuris, remiantis katalikų bažnyčios įstatymais, suteikiamas tik išimtinais atvejais, kai žmogus atitinka visus apsėstojo kriterijus, yra akivaizdžiai kankinamas demoniškų jėgų ir valdomas piktųjų dvasių.

Kančios laikotarpis

A. Michel ir toliau negalėdavo pakęsti šalimais esančių šventų daiktų, neprisiversdavo įžengti į bažnyčią, kol galų gale jos būklė dar labiau pablogėjo. Merginą apimdavo siaubingi agresijos priepuoliai ir antgamtiškos jėgos proveržiai, per kuriuos ji žalodavo ne tik save, bet ir aplinkinius, niokodavo daiktus ir šventąsias relikvijas.

Anneliese elgesio nebuvo įmanoma pagrįsti jokiais logiškais paaiškinimais. Ji gerdavo savo šlapimą, laižydavo žaizdas, gaudydavo ir valgydavo vabzdžius, lodavo ir kaukdavo. Netrukus mergina pradėjo kalbėti nesuprantamomis kalbomis. Psichiatrai Anneliese paskyrė dar intensyvesnį gydymą, tačiau jis nedavė jokios naudos. Kamuojama priepuolių ir haliucinacijų, A. Michel nuolatos kartojo reginti šėtoną su septyniomis karūnomis ir septyniais ragais.

Mergina atsisakė maudytis ir laikytis bet kokių higienos normų, motyvuodama, kad jos „juodos“ rankos niekada nenusiplaus. Anneliese liovėsi miegojusi savo lovoje. Tomis retomis akimirkomis, kai nekamuodavo psichozės priepuoliai, susirangydavo ant akmeninių grindų netoli židinio ir užsnūsdavo.

Egzorcizmo viltis

Kunigas Ernst’as Alt’as, kurį rado A. Michel šeima, mėgindama padėti dukrai, teigė, kad tai, kas vyksta su Anneliese, visiškai nepanašu į epilepsijos priepuolius. Jau per pirmąjį susitikimą kunigas buvo įsitikinęs, kad merginą apsėdo demoniškos jėgos, todėl nuskubėjo pas vyskupą prašyti leidimo atlikti egzorcizmo seansą.

1975-aisiais Anneliese kunigui E. Altui išsiuntė laišką, kuriame rašė: „Manyje nėra nieko tyro, tik tuštybė ir nežmoniška jėga. Ką man daryti? Prašau, melskitės už mane ir mano sielą. Tikiu, kad mano kančia gali išpirkti visų mūsų nuodėmes, bet ji tokia žiauri…“ Tų pačių metų rugsėjį vyskupas Josefas Stangias suteikė kunigui Arnold’ui Renz’ui leidimą atlikti egzorcizmo seansą remiantis 1614-ųjų „Rituale Romanum“ teise, tačiau reikalavo, kad apeigos būtų atliktos slapta.

1975-ųjų rugsėjo 24-ąją A. Michel buvo atliktas pirmas egzorcizmo seansas. Merginos tėvai atsiribojo nuo psichiatrų konsultacijų ir visa esybe atsidavė į katalikų kunigų rankas bei Dievo malonę. Per ateinančius dešimt mėnesių Anneliese buvo atlikti 67 egzorcizmo seansai. Apeigas, kurios trukdavo keturias valandas, kunigai atlikdavo du kartus per savaitę, tačiau merginos būklė nepagerėjo. Per jas A. Michel nuolatos kartodavo, kad jai lemta mirti už jaunimo nuodėmes ir vadindavo kunigus apsimetėliais. Galų gale visiškai liovėsi valgiusi ir svėrė vos 30 kg. Dėl nuolatinių klupčiojimų ir traukulių jos kelių raiščiuose pastebėti daugybiniai plyšimai, o kojos buvo nusėtos mėlynėmis ir kraujosruvomis.

Apiemistika.lt jau kartą rašė apie unikalius Anelises Michel egzorcizmo seansus. Ką kalbėdavo apsėsta mergina su kunigu galite išgirsti ir perskaityti šiame straipsnyje: Anneliesie Michel egzorcizmo seanso įrašas

Mirtis – vienintelis išsigelbėjimas

1976-ųjų liepos 1-ąją A. Michel mirė savo tėvų namuose. Po skrodimo oficialia mirties priežastimi įvardyta dehidratacija, išsekimas, plaučių uždegimas ir karščiavimas. Iki pat mirties Anneliese buvo kamuojama nuolatinių priepuolių, protu nesuvokiamų antgamtiškų jėgų ir haliucinacijų.

Po išsamaus tyrimo apygardos teisėjas priėmė sprendimą, kad A. Michel mirties buvo galima išvengti, jeigu bent savaitę prieš tai ji būtų perduota medikams. 1976-aisiais teismas pripažino Anneliese tėvus ir kunigus E. Alt’ą bei A. Renz’ą kaltais dėl netyčinės žmogžudystės. Nė vienas nuteistasis nebuvo nubaustas laisvės atėmimo bausme.

Dvasininkams buvo skirtos piniginės baudos, o Anneliese tėvai pripažinti ir taip patyrę traumą. Šios jaunos merginos kančia ir tragiška mirtis sulaukė ne tik katalikų bažnyčios, psichiatrų, bet ir žiniasklaidos dėmesio. Remiantis A. Michel gyvenimo istorija, buvo sukurti filmai: „Rekviem“, „Anneliese: Egzorcizmo įrašai“ ir žymusis „Emily Rose egzorcizmas“, kuris įvardijamas vienu baisiausiu visų laikų filmu.

Tai įdomu

• Anot kunigų, A. Michel buvo apsėdę šeši demonai, kurie per egzorcizmą save įvardijo Kaino, Nero, Judo, Legiono, Belialo ir Liuciferio vardais. Visi jie kalbėjo skirtingomis senovinėmis kalbomis.

• Internete galima rasti unikalių Anneliese egzorcizmo garso įrašų, kurie buvo paviešinti po kunigų bylos.

• Praėjus porai metų po dukros mirties, Anneliese tėvai ekshumavo ir perlaidojo ją ąžuoliniame karste.

• A. Michel kūnas iš viso buvo ekshumuotas tris kartus. Du iš jų buvo remiantis pakartotinais teismo medicinos tyrimais.

• Po Anneliese egzorcizmo bylos katalikų bažnyčia sugriežtino šių apeigų atlikimą.

• A. Michel kapas tapo viena populiariausių piligrimų kelionių vietų.

Komentuok su Facebook paskyra: