7 visatos stebuklai

Nežinomas Saturno žiedas

Saturno planeta – tai dujinis milžinas, kurio sudėtyje daugiausia yra vandenilio ir helio, supančių nedidelį tvirtą branduolį. Saturno diametras yra 19 kartų didesnis už Žemės – 120 tūkstančių kilometrų. Tačiau didžiuliai žiedai, juosiantys planetą, sudaro iliuziją, kad planetos dydis yra žymiai mažesnis.

Pagrindinės žiedų sistemos skersmuo yra 282 tūkstančiai km, nors vietomis jos storis yra tik keletas metrų. Ledo gabalų, sudarančių žiedus, dydis svyruoja nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. Manoma, kad šie ledo luitai susidarė prieš milijardus metų, kai suskilo iš ledo sudarytas Saturno palydovas.

Dabartiniu metu astronomai žino daugiau kaip 60 planetos palydovų. Kai kurie iš jų skrieja žiedų sistemoje ir taip jai suteikia ryškesnius kontūrus. Tarp žiedų yra ir tamsių tarpų. Pats didžiausias iš jų yra taip vadinamas Kasinio plyšys (tuštuma tarp išorinių žiedų, kurios plotis yra apie 5 tūkstančiai km), kuris, mokslininkų nuomone, susidarė dėl Mimo – vieno iš Saturno palydovų – traukos.

2010 m. spalio mėnesį astronomai aptiko dar vieną žiedą Saturno palydoje. Jo skersmuo yra net 24 milijonai km. Būdamas tokio dydžio, šis žiedas yra pats didžiausias iš visų žinomų planetinių žiedų.

Encelado geizeriai

Vienas iš Saturno palydovų pavadintas Enceladu. Jis yra sudarytas iš ledo su daugybe plyšių. Palydovas yra 20 kartų mažesnis už Žemę. Jame yra patys didžiausi Saulės sistemoje geizeriai. Galingi ledo vulkanai purvą ir vandenį išmeta į šimtų kilometrų aukštį 400 m/s greičiu.
Geizeriai susiformavo dėl Saturno ir dar vieno jo palydovo – Dionės – įtakos. Šių dviejų dangaus kūnų traukos jėgos tai ištempia, tai suspaudžia Enceladą ir tokiu būdu sušildo jo vidinę dalį. Panašus efektas būna, kai į vieną ir kitą pusę lankstoma viela – lankstymo vietoje viela įkaista. Dėl šių procesų Encelado viduje esantis ledas ima tirpti, vanduo šyla, temperatūra ir slėgimas pasidaro nepaprastai dideli, dėl to įvyksta ledo luitų išsiveržimas į kosminę erdvę. Mokslininkai šį reiškinį vadina kriovulkanizmu. Manoma, kad Encelado kriovulkanizmas – Saturno E-žiedo medžiagos šaltinis. Šis žiedas yra labiausiai nutolęs nuo žiedų sistemos centro. Vandens geizeriai buvo užfiksuoti 2006 metais.

Saulė: ugnies širdis

Saulę galima pavadinti visos Saulės sistemos „mašinų skyriumi“. Kiekvieną sekundę šios žvaigždės branduolyje vykstančios branduolinės reakcijos sukuria tiek energijos, kad jos pakaktų 100 W galingumo lemputei šviesti 10 milijonų kartų ilgiau, nei egzistuoja mūsų Visata. Saulė įtakoja viską, kas egzistuoja aplink mus – nuo gyvybės Žemėje iki oro sąlygų Neptūne bei didžiulių magnetinių laukų, apsaugančių mūsų planetą nuo kenksmingos tarpžvaigždinės radiacijos.

Saulės nuotraukos darytos įvairiais jos aktyvumo momentais: įprastinėje būsenoje, kai Saulės dėmė yra tarsi nedidelis lopas, kuris magnetinio lauko pagalba apsaugo nuo vidinio perkaitimo; esant Saulės blyksniui, kai išmetama didžiulis Saulės masės kiekis. Šios masės kiekis siekia apie 1000 milijardų kg ir ji pasklinda po kosminę erdvę, tarsi iššauta kulka. Beje, Saulės blyksniai ir masės išmetimai dažnai būna tarpusavyje susiję, nors gali vykti ir visiškai nepriklausomai vienas nuo kito. Kartais Žemė atsiduria šios „vėtros“, sudarytos iš įelektrintų dalelių, kelyje. Šios dalelės gali sutrikdyti Žemės planetoje skriejančių palydovų ir netgi visos planetos energetinės sistemos darbą.

Vandenynas Europoje

Europa – tai Jupiterio palydovas. Jo dydis panašus į Mėnulio, o paviršius padengtas ledu. Manoma, kad po užšalusiu Europos paviršiumi tyvuliuoja skysto vandens vandenynas. Iš tarpplanetinių zondų darytose nuotraukose paviršiuje matomi ledynai, kurie atrodo, tarsi buvo užšaldyti, po to suskaldyti, truputį atšilę ir vėl sušaldyti. Šie rajonai panašūs į Žemės vandenynų ledynų rajonus, nufotografuotus iš dirbtinių palydovų. Europos magnetinio lauko tyrimai mokslininkams sukėlė mintį, kad po paviršiuje esančiu ledu yra elektrai laidus skystis. Vandenynui užšalti neleidžia Jupiterio ir kitų jo palydovų traukos jėgos. Jos veikia taip pat, kaip ir Encelade.O gal šiame vandenyne gali egzistuoti gyvybė?

Užšalusio Europos paviršiaus ledo plyšiai nusidažę raudona ir ruda spalva – tai leidžia iškelti hipotezę, kad ten gali būti organinės kilmės medžiagų. Kaip yra iš tikrųjų, mokslininkams dar teks išsiaiškinti. NASA ir Europos kosmoso agentūra dabar svarsto apie galimybę 2020-ais metais paleisti kosminį laivą į Europą. Dar daugiau, netgi svarstoma idėja pasiųsti nusileidžiantį aparatą, kuriame būtų sukonstruotas robotas, galintis paimti šio Jupiterio palydovo vandens mėginius ir juos ištirti.

Titano ežerai

Oranžinės spalvos rūko apsuptas Titanas – tai didžiausias Saturno palydovas ir antras pagal dydį visoje Saulės sistemoje. Tik šiame palydove yra atmosfera (žinoma, išskyrus mūsų gimtąją Žemę) – tirštas azoto ir metano dujų rūkas su kitų dujų priemaišomis: angliarūgštė, etanas ir ciano vandenilis. Titanas – vienintelis mūsų sistemos kūnas, žinoma, vėl neskaitant Žemės, kurio paviršiuje yra skysčio.

Mokslininkai jau seniai žino, kad Titane yra „gana vėsu“ – apie 1780°S šalčio. Tai labai artima temperatūra tai, kurioje metanas vienu metu gali egzistuoti trijuose agregatiniuose būviuose: skystame, kietame ir dujiniame. Tai reiškia, kad nuo palydovo paviršiaus garuojantis metanas pavirsta į sniegą ir lietų, kuris vėl krenta žemyn ir sudaro didžiulius ežerus.

2005-ais metais „Cassini“ zondo pagalba buvo gautas vieno iš tokių ežerų atvaizdas (tamsi dėmė nuotraukoje). Jis buvo pavadintas Ontarijo ežeru. Šis ežeras tyvuliuoja netoli Titano pietinio ašigalio ir savo dydžiu (100×120 km) šiek tiek viršija Žemėje esantį taip pat pavadintą ežerą.

Ijo ugnikalniai

Sveiki atvykę į pragarą! Tai – Ijo, arčiausiai Jupiterio esantis vienas iš keturių didžiausių planetos palydovų. Palydove yra daugybė ugnikalnių. Pagal šį rodiklį Ijo pirmauja visoje Saulės sistemoje. Vulkaninis palydovo aktyvumas susijęs su netoliese esančiu Jupiteriu ir kitais jo palydovais. Jų trauka įkaitina vidinę Ijo dalį, todėl vyksta galingi išsiveržimai, panašiai kaip ledo geizeriai Encelade.

Didžiausias Ijo ugnikalnis pavadintas Loki Patero vardu. Jo kraterio skersmuo yra 200 km ir yra užpildytas ištirpusia siera. Temperatūra ugnikalnio viduje gali siekti 1300 C karščio. Masė iš vulkano išspjaunama kelių km/s greičiu. Jai krentant ant Ijo paviršiaus, jame susidaro šviečiantys raudoni žiedai, kurių skersmuo būna didesnis nei tūkstantis km.

Žemės civilizacija

Šiandien Žemė laikoma vienintele vieta visoje Visatoje, kur yra protinga gyvybė. Kai kurie mokslininkai gyvybės atsiradimą būtent mūsų planetoje laiko tikimybės stebuklu. Jų nuomone, žmonijos atsiradimas buvo įmanomas dėl sėkmingai susiklosčiusios įvairiausių faktorių kombinacijos, o būtent: planetos klimatas; žvaigždės, aplink kurią skrieja planeta, tipas; gana palanki supanti kosminė erdvė ir kiti panašūs faktoriai. Tai reiškia, kad būtent Žemėje susidarė tokių sąlygų derinys, kuris ir leido užsimegzti gyvybei. Jeigu ši hipotezė teisinga, tai labai maža tikimybė, kad panašios sąlygos kada nors ir kur nors vėl susidarys.

Tačiau tokie teiginiai visiškai neatšaldo astronomų, ieškančių gyvybės kitose planetose, ryžto. Jau beveik 50 metų įvairiose šalyse įrengti radioteleskopai skanuoja kiekvieną dangaus plotelį, gaudydami signalus, kurie galėjo būti pasiųsti kitų nežemiškų civilizacijų. Tik kol kas sėkmė neaplankė. Netolimoje ateityje kosmoso tyrimo įstaigos ruošiasi pradėti naudoti dar didesnio jautrumo aparatūrą, tikintis surasti mūsų proto brolius, gyvenančius planetose, skriejančiose aplink tolimas žvaigždes. Šių planetų atmosferose bus ieškoma deguonies, ozono ir metano, kurių egzistavimas rodo biologinį aktyvumą. 1990-ais metais kosminio laivo „Galileo“ bandomojo skrydžio metu buvo patikrintos technologijos, leidžiančios nustatyti ar yra gyvybė planetose. Šios technologijos patvirtino, kad Žemėje gyvybė yra.

Komentuok su Facebook paskyra: