Legendu apie kavos kilmę yra ne viena. Viena jų teigia, jog žmonės apie šį gėrimą sužinojo ožkų dėka, t.y. šie gyvūnai pirmieji išbandė augalo vaisius. Kita legenda pasakoja, kad į žemę kavą atnešė archangeias Gabrielius…
Vienuoliai, ožkos ir išmintingas abatas
Ši istorija beveik prieš tūkstantį metų nutiko Jemene. Vieną rytą į vietinio vienuolyno vertus pasibeldė piemuo. Jis atėjo prašyti pagalbos – jo ožkose apsigyveno nelabasis! Visą naktį ožkos bliovė ir kovojo tarpusavyje. Vienuoliai piemenį palydėjo pas abatą. Piemuo rankoje laikę keisto augalo šakelę, apkibusią raudonais vaisiais. Jis abatui paaiškino: „Prieš tai, kai mano ožkas apsėdo velnias, jos skabė štai tokias šakeles!
Abatas iš tikrųjų buvo išmintingas žmogus. Vietoje to, jog imtų atlikti apeigas, kurios turėtų išvaryti iš vargšių ožkų velnią, jis patraukė į vienuolyno biblioteką, kur netrukus viename foliante aptiko piemens atnešto augalo aprašymą. Senovinėje knygoje buvo teigiama, kad šį augalą į Jemeną atgabeno krikščionys, gyvenę Kafos provincijoje Etiopijoje. Netrukus vienuoliai patys išbandė vaisių nuovirą ir pavadino jį „kava“ – pagal Etiopijos Kafos provinciją. Kita mokslininkų iškelta versija teigia, kad gėrimo pavadinimas kilo iš arabiško žodžio „kava“, kuris reiškia „būti stipriam“.
Rytuose užgimė dar viena legenda apie kavos atsiradimą.
Kartą susirgo pranašas Mohamedas, todėl Alachas pas jį pasiuntė archangelą Gabrielių, kuris ligoniui atgabeno iki tol nežinomo gėrimo. Šis gėrimas buvo juodas, kaip šventasis iš dangaus nukritęs Kaabos akmuo, ir kartus, kaip pažinimas. Mohamedas išgėrė kavą ir pajuto tokį jėgų antplūdį, kad „galėjo iš balno išversti keturiasdešimt vyrų“.
Istorijoje žinomi atvejis, kai kava tapo karo priežastimi. 1511-ais metais Mekoje valdė Egipto sultono paskirtas vietininkas Cheirbekas, kuris kavą vadino „nepageidaujamu gėrimu“. Visos kavinės Mekoje buvo nusiaubtos, o jų lankytojai uždaryti kalėjime. Buvo uždrausta gerti kavą, o daugybė iš Mekos keliaujančių karavanų šią žinią išnešiojo po visus musulmonų pasaulio kampelius. Tuo metu tarp musulmonų buvo ir kavos šalininkų, ir priešininkų.
Musulmonų susiskaidymu pasinaudojo turkų sultonas Šėlimas, kuris prie savo imperijos prijungė Egiptą ir Arabijos pusiasalį.
Kavos priešininkų pozicijos buvo galutinai sutriuškintos. 1554-ais metais Stambule ant Auksinio Rago įlankos kranto buvo įkurta pirmoji vieša kavinė, kuri vadinosi „Išsilavinusių žmonių klubas“. Kava buvo pradėta vadinti „šachmatininkų ir mąstytojų pienu“.
Lenkas neleido užnuodyti Dunojaus kavos pupelėmis
Į Europą pirmasis kavos vaisius 1596-ais metais atgabeno vokiečių gamtininkas Belusas. 1652-ais metais buvo atidaryta pirmoji kavinė Londone, 1671-ais metais – Marselyje, o po metų – ir Paryžiuje.
1683-ųjų metų rugpjūčio mėnesį Vieną buvo apsupusi turkų armija. Apgultame mieste buvo ir lenkų karininkas Georgijus Kolčinskis, kuris mokėjo turkų kalbą. Šiam kariškiui buvo skirta užduotis – nugabenti depešą hercogui Sarliui Loraniečiui, kuris vadovavo jungtinei lenkų ir vokiečių kunigaikščių armijai.
Narsiajam lenkui puikiai pavyko atlikti užduotį, pagalba atskubėjo laiku, todėl turkai buvo priversti bėgti. Nugalėtojams atiteko grobis – apie 500 maišų su tamsiomis pupelėmis, kurių paskirties niekas nežinojo. Kai kurie, atseit, girdėjo, jog turkai šiomis pupelėmis šeria kupranugarius. Kadangi Europoje kupranugariai negyveno, vokiečiai nusprendė maišus sumesti į Dunojų. Šis sprendimas sukėlė didžiulį vietinių gyventojų nepasitenkinimą, nes jie bijojo, kad nematytos pupelės gali apnuodyti upės vandenį!
Tuomet nugalėtojai sukūrė laužą, į kurį sumetė keletą maišų. Tuo metu pasirodė Kolčinskis. Jis puikiai žinojo šių pupelių paskirtį, nes jam teko anksčiau būti Turkijoje ir mėgautis aromatingu gėrimu. Karininkas gavo leidimą pasiimti maišus su kavos pupelėmis. Netrukus jis Vienoje atidarė viešą kavinę. Kadangi tuo metu turkišku būdu pagaminta kava nebuvo populiari, Kolčinskis sukūrė Vienos kavą, į kiekvieną puodelį įpildamas tris šaukštus pieno ir įdėdamas truputį medaus.
Prie šio gėrimo buvo galima užsisakyti pusmėnulio formos bandelių, todėl Vienos gyventojai galėjo patenkinti savo patriotinius jausmus, su apetitu naikindami nekenčiamos Osmanų imperijos simbolį ir užsigerdami Vienos kava.
Kakavos nugalėtoja
1737-ais metais prancūzai pasirašė sutartį su Jemeno imamu ir pradėjo reguliarų pasikeitimą prekėmis. Europiečiai kavą iš Jemeno dažniausiai gabendavo per Mocho uostą. Štai dėl to šiandien geriausios kavos rūšys yra vadinamos „moka“.
Palaipsniui kava užkariavo Ameriką. Dabartiniu metu vienos geriausių kavos pupelių auginamos plantacijose Meksikoje ir Gvatemaloje, jau nekalbant apie Braziliją. Taip „atvykėlė“ iš Afrikos ėmė varžytis su „vietine“ Lotynų Amerikoje augančia kakava, apie kurią taip pat sukurta nemažai legendų…
Vien dėl to, kad kava turi tokia ilgą istoriją ir gilias kavos pupelių auginimo ir ruošimo tradicijas mes galima mėgautisskania ir aromatinga kava.