1981-ųjų m. rugpjūčio 24 d. keleivinis lėktuvas An-24 skrido 5220 m aukštyje ir artėjo prie Blagoveščensko aerouosto. Tačiau ore įvyko katastrofa – keleivinis lėktuvas susidūrė su bombonešiu Tu-16, kuris neseniai buvo pakilęs iš karinio aerouosto Zavitinske. Katastrofos metu lėktuvai visiškai subyrėjo, žuvo abiejų ekipažų nariai (11 žmonių) ir 25 keleiviai, tarp kurių buvo mažas vaikas. Tačiau šioje katastrofoje pavyko išgyventi vienam žmogui. Tai – 20-ies metų amžiaus Larisa Savickaja.
Jie buvo ką tik susituokę – medicinos instituto studentas Vladimiras Savickis ir pedagoginio instituto studentė Larisa Andrejevą. Jie grįžo iš povestuvinės kelionės. Skrydžio dieną juos tiesiog persekiojo nemalonumai – nesusipratimai su bilietais, skrydžio atidėliojimas dėl blogų oro sąlygų. Lėktuvo salone stiuardesė jaunavedžiams pasakė pereiti į priekinę lėktuvo dalį, tačiau kažkoks šeštasis jausmas privertė Larisą ir jos vyrą pasilikti lėktuvo uodegoje. Mergina atsisėdo prie iliuminatoriaus ir labai greitai užmigo. Ji atsibudo nuo stipraus smūgio ir iš karto suprato, kad atsitiko kažkas baisaus! Jos vyras buvo visas kruvinas ir nebejudėjo. Salone girdėjosi sužeistų ir išsigandusių keleivių riksmai. Lėktuvas greitai krito žemyn, o Larisa buvo per žuvusį vyrą išmesta į praėjimą. Kažkokiu būdu jos atmintyje atgijo neseniai matyto filmo „Kartais būna stebuklų“ vaizdai. Šiame filme buvo rodoma, kad mergaitei pavyko išsigelbėti po lėktuvo katastrofos, nes jos metu jos neišmetė iš krėslo. Jame sėdėdama mergina nukrito iš svaiginančio aukščio į džiungles. Larisa sugebėjo nušliaužti į savo krėslą ir su didžiuliu vargu į jį atsisėsti.
Laimei, lėktuvas neužsidegė, o jo nuolaužos nukrito taigoje kelių kilometrų spinduliu. Merginą išgelbėjo tai, kad An-24 lėktuvo uodega nukrito ant minkštų beržų viršūnių. Larisa atsipeikėjo po penkių valandų, ant jos rankos esantis laikrodis – vyro dovana – nebuvo sustojęs.
Jauna moteris taigoje išbuvo tris dienas. Nesuprantama, kaip jai pavyko ten išgyventi – stiprus lietus, oro temperatūra tik +8°C, baisios traumos (smegenų sukrėtimas, penkiose vietose lūžęs stuburas). Ją aptiko kareiviai, šukavę mišką.
Larisa negavo jokio draudimo, jei nebuvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Tačiau tam tikri organai neužmiršo pakišti jai pasirašyti raštą, kad niekam nepasakos apie katastrofą.
Visai nesenas atvejis. 2009-ų m. birželio mėnesį Jemeno aviakompanijos lėktuvas Airbus A-310-300 nukrito į Indijos vandenyną netoli Komorų salų. Katastrofoje pavyko išgyventi tik 12-metei Bajai Bakari.
Katastrofą tyrusi komisija padarė išvadą, kad lėktuvas buvo priverstas avariniu būdu tūpti ant vandens. Po to jis subyrėjo (arba dar ore pradėjo byrėti). Mergaitę išgelbėjo laimingas atsitiktinumas – ji sėdėjo krėsle (pagal stiuardesės komandą netgi suspėjo užsidėti gelbėjimo liemenę) šalia tos vietos, kur įvyko lūžis, ir ją paprasčiausiai išmetė į vandenyną.
Bajai buvo sulaužytas raktikaulis, jos kūnas buvo nusėtas žaizdomis, tačiau mergaitė 12 valandų sugebėjo išsilaikyti vandens paviršiuje, įsikibusi į lėktuvo nuolaužą. Ją aptiko gelbėtojai. Kiti 153 lėktuvo keleiviai, tame tarpe ir mergaitės mama, žuvo.
Dažniausiai žmonėms pavyksta išgyventi, jei lėktuvo katastrofa įvyksta jam kylant ar leidžiantis. Tokiais atvejais veikia ne tokios stiprios jėgos, kaip būna, pavyzdžiui, susidūrus dviems lėktuvams, sprogus pilnam degalų bakui ar krentant iš didžiulio aukščio.
Grinvičo (Didžioji Britanija) universiteto profesorius Edas Galea išanalizavo daugiau kaip 2 tūkstančius visame pasaulyje įvykusių lėktuvų katastrofų. Jis yra įsitikinęs, kad išgyvenimo galimybė priklauso nuo kelių faktorių, iš kurių pats svarbiausias – tvirta žmogaus nervų sistema, neleidžianti pasiduoti panikai. Daugiausiai galimybių išgyventi katastrofos metu turi keleiviai, sėdintys lėktuvo galinėje dalyje ar šalia praėjimo. Kuo didesnis lėktuvas, tuo jis saugesnis. Tikslus stiuardesės nurodymų vykdymas padės nepaprastoje situacijoje. Avarinio nusileidimo metu užmirškite apie savo bagažą ir pasistenkite kuo greičiau palikti lėktuvą, nes gyvybė brangesnė už daiktus.
Ir dar – prieš skrydį vykite šalin niūrias mintis. Tikėkite, kad viskas bus gerai. Ir atsiminkite – mintys materializuojasi!
Tikimybė išgyventi lėktuvo katastrofoje padidėja, kai pilotas atlieka priverstinį nutūpimą ant vandens. Daugiausia nuo 1970-ų metų įvykusiose katastrofose išgyvenusių žmonių – vaikai ir ekipažo nariai.
2002 m. gegužės 4 d. Sudužo Nigerijos privačios aviakompanijos TFS Airlines lėktuvas BAC 1-11-500. Vos pakilęs, lėktuvas nukrito į tankiai apgyvendintą rajoną Kano priemiestyje. Iš 76-ių lėktuve buvusių žmonių išgyveno du – stiuardesė ir keleivis.
2003 m. gruodžio 26 d. bendros Gvinėjos ir Libano aviakompanijos išsinuomotas lėktuvas Boeing-727-200 patyrė katastrofą Kotono aerouoste (Beninas, Vakarų Afrika). Lėktuve buvo 156 keleiviai ir 7 ekipažo nariai. Gyvi liko 22 žmonės.
2004 m. vasario 10 d. Šardžos aerouoste (Jungtiniai Arabų Emyratai) nusileidimo metu katastrofą patyrė Irano aviakompanijos Kish Air lėktuvas Fokker-50. Jis nukrito tiesiai ant turgaus. Tarp lėktuvo nuolaužų gelbėtojai aptiko šešis išgyvenusius žmones.
2006 m. liepos 9 d. leidžiantis į Irkutsko aerouostą, jau stabdymo metu, katastrofą patyrė aviakompanijos Sibir aerobusas A-310. Lėktuve buvo 203 žmonės, gyvi liko 79.
2008 m. rugpjūčio 24 d. netoli Biškeko katastrofą patyrė lėktuvas Boeing 737-219 Advanced, skridęs čar-teriniu reisu iš Biškeko į Teheraną. Iš 83 keleivių ir ekipažo narių gyvi liko 26 žmonės.
Žiauru užuojauta artimiems