Sveiki, dirbu tolimų reisų vairuotoju, važinėju po Skandinaviją. Norėčiau papasakoti apie paskutinę kelionę Norvegijoje. Kadangi dirbu DHL firmoje, o tai pašto pervežimai, dažnai tenka važinėti naktimis. Tai nutiko šių metų spalio antrą, stabtelėjau padaryti pauzę šalia Alvdal miesteliuko esančiame parkinge dvyliktą val nakties.
Užkaičiau stiprios kavos ir išlipau iš kabinos pramankštinti užtirpusių kojų. Besidairydamas šen-ten pakėliau nosį į naktinį dangų, tada ir pastebėjau keistenybę. Visas E3 numeriu pažymėtas kelias vinguriuoja šalia Glomma upeliuko, o aplink nelabai aukšti kalnai. Naktis giedra, žvaigždės mirga, gerai matomos kalnų viršūnės. Viena žvaigždutė pasirodė labai keista, tai tiesiog nuo skaisčiai mėlynai šviečiančio centro trimis stipinais išsidėstę po penkias blausesnes švieseles.
Link kraštų šviesos tai stiprėdamos, tai blukdamos persiliedavo nuo geltonos iki oranžinės. Žvilgtelėjau į laikrodį, buvo 0 val.10 min. vietos laiku. Objektas buvo labai aukštai, naktiniame danguje atrodė maždaug žirnio dydžio. Pradžioje jis tiesiog stovėjo vienoje vietoje, o po minutėlės pasileido judėti vis didėjančia spirale. Tarsi norėdamas ką surasti, ar pamatyti ant žemės. Taip judėjo apie 5 min, o po to tiesia linija vėl grįžo į įsivaizduojamą centrą.
Vėl sau ramiai pamirksėjo minutėlę ir pasileido spirale vis toldamas nuo centro. Nesigirdėjo jokio garso, naktis be vėjo, tik šalimais keliu retsykiais prakriokdavo sunkvežimiai. Objektas grįžo į centrą ir pradėjo šokinėti kaip kamuoliukas aukštyn – žemyn. Šviesos supulsavo intensyviau, tik vidury esantis, skaisčiai žydrai šviečiantis „žibintas“, nekeitė intensyvumo.
Manevravo dar apie 3 min ir pradėjo staigiai kilti tiesiog viršun. Dingo iš akių 0 val.30 min., o aš taip ir likau išsižiojęs. Nieko panašaus dar gyvenime nesu matęs, įspūdis neapsakomas, dar ilgai negalėjau atsigauti važiuodamas. Gal kam buvo nutikę kas nors panašaus?
Atsiuntė Robertas
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsnį
O dar sako ateiviu nera:DD ka cia issigalvojat?:DDD Ateiviu yra stai yrodymas 😉
joks cia irodymas. tiesiog eilinis zmigelis sugalvojo pasaka ir tiek. beto jis atvaziavo 00:00 naktiek po to paziurejo i laika yr buvo 10 po dvylikos dar po to 5 min ir dar 3min o galiausiai isejo kad tas visas „ŠOU“ pasibaige puse pirmos. krc nesamone. ad esu mates nakty giedrame danguje skrendancias sviesiuke ir ne larta. dazniausiai ti palaipniui uzgesdavo. tai cia gali buti paprasciausi palydovai.ir nebuvo jokio vejalio
Robertai kai vaziuoji kartais nepadaugini.
Šių metų rugsėjo 29d, apie 13 val. išejom su sese į gamtą ieškoti gudobeliu uogų. Ejome Salanto upelio atkalnemis, diena buvo vėsoka ir apsiniaukusi, saulės nebuvo. Nuėjom apie porą kilometrų. Aš ėjau pirma, o sesuo Rūta atsilikusi apie 5-6m. Staiga girdžiu kaip sesuo klausia: „Rima, man atrodo, kad to kalno čia anksčiau nebuvo“ As pakeliu akis ir tolumoje už miško pamatau aukštą šviesų, tarsi iš smėlio kalną- šonuose augo truputį medžių, o viršus kur ne kur apauges žole ir krūmokšniais. Žiūriu ir savo akimis netikiu, nes tos vietos nuo jaunystės pažįstamos, todėl sesei atsakiau, kad tikrai niekada nebuvo ir dar tokio aukšto-atrodė, kad dangų siekia. Pažiūrėjus kelias minutes, nuleidau žvilgsnį žemyn, galvodama paeiti dar į priekį. Paėjus keletą žingsnių pakeliu akis-jokio kalno tik miškai mėlynuoja…
Nutarėm grįžti atgal , į tą pačią vietą, kur matėm kalną, tačiau nieko nebebuvo… Kas tai, ką mes matėm, kodėl matėm- man vis neduoda ramybės…
1979 m. liepos pabaigoje atostogavau pas mamą Vilniaus r. Rukainių k. Apie 23,00 val. stovėjau balkone. Nuo Vilniaus dideliu greičiu, rytų kryptimi, judėjo šviesulys kokius penkis kartus didesnis už Vakarę (žvaigždė). Po to staigiai sustojo ir kabojo vienoje vietoje apie 10 – 15 min. Nuo žemės galėjo būti apie 1-2 km aukštyje, o nuo manes apie 2-3 km.Tuomet staigiai pajudėjo jau šiaurės kryptimi ir po 30 sekundžių išnyko.Vis bandau rasti paaiškinimą ir iki šiol nesugalvoju kas tai per reiškinys.
Ir as taip maciau nakti ziurau kyla zvaigzde o poto skrido tiesiai toks rutulys bet buvo labai arti…
tie kurie netiki,kad ateiviai egzistuoja yra durniai atsiprasant
Mažiau žiurėk filmū tu ateivių mėgėja. XD Tau pačiai reikia gyditis, neabejoju tavo kambarys su nso plakatais, lėkštėm ir visokiu nebutu šūdu.
O tu ismok rasyt zodi „filmas“.
Neigimas ,kad egzistuoja ateiviai,yra neigimas kad egzistujame mes,ir visa gyvybė žemėje,todėl ,kad ateiviams ,ateiviai esame mes.Taip pat visatoje ,mes esame ateiviai.Mums atrodo ,kad ateiviai yra kitos nežemiškos butybės ,o jiems atrodo atvirkščiai,todėl nereikėtų neigti gyvybės egzistencijos.
Bėje, pirmame sakinyje reikėjo rašyti egzistuojame ,o ne egzistujame.;D