Visuotinai priimta manyti, kad dabartinis chemijos mokslas atsirado XVIII a. atradus deguonį. Iki to laiko daugelio tautų atstovai tyrinėjo įvairių medžiagų ypatybes net nemėgindami jų sieti pagal kokią nors bendrą (koherentinę) teoriją.
Tokie ankstyvieji tyrinėjimai vadinami alchemija, arba transmutacija. Mokslininkai buvo įsitikinę, kad metalai, veikiami oksidacijos, įgyja svarbių papildomų ypatybių. Jie manė, kad kulminacinėje transmutacijos proceso fazėje įvairias medžiagas galima paversti auksu arba sidabru. Mūsų dienomis alchemija dažniausiai suprantama kaip pastangos išgauti auksą. Šiuolaikinis chemijos mokslas įrodė, kad tai visiškai neįmanoma, tačiau ilgą laiką žmonės manė kitaip.
Tiesą sakant, dauguma visų laikų iškiliausių pasaulio protų tikėjo, kad iš pagrindinių komponentų įmanoma išgauti aukso. Tokia nuomonė buvo taip paplitusi, kad Anglijos karalius Henrikas IV paragino visos šalies mokslininkus aktyviau imtis šio pobūdžio eksperimentų, idant būtų galima išmokėti didžiules valstybės skolas.
Panašių sumetimų turėdami ir vėlesniais laikais dauguma valdovų rėmė alchemikus ir jų eksperimentus. Buvo ir tokių valstybių, kurių valdovai baiminosi galimų sėkmingos transmutacijos pasekmių; pavyzdžiui, II a. pr. Kr. Kinijoje aukso gavyba alchemiškai buvo prilyginta nusikaltimui, už kurį baudžiama mirties bausme. Romos imperatorius Diokletianas netgi įsakė sunaikinti visus Egipto rankraščius, kuriuose aptariamos alchemijos procedūros.
Diokletianas ir Kinijos valdovai atsargumo ėmėsi ne be pagrindo, mat senovės Egipto ir Artimųjų Rytų gyventojai garsėjo savo alchemijos žiniomis. Kalbama, kad kai kurios paslaptingos Rytų praktikos priemonės taikomos ir mūsų dienomis, o egiptiečiai, kaip manoma, dalį savo žinių perdavė kitoms tautoms. Viena tokių tautų buvo arabai.
VII a. gyvenęs karalius Chalidas buvo laikomas dideliu alchemijos žinovu. Pats žodis alchemija, kaip manoma, kilęs iš arabų kalbos ir skirtas egiptiečių menui alkhem apibūdinti. Taip pat sakoma, kad vėlesniais amžiais per savo religines apeigas alchemiją naudojo musulmonai sufijai.
Reikia pripažinti, kad alchemija visą laiką buvo glaudžiai siejama su religija. Šio reikalo žinovai buvo ir Albertas Didysis, ir šventasis Tomas Akvinietis. Pastarasis netgi parašė veikalą, kuriame svarsto, ar moralu pateikti alchemikų pagamintą auksą kaip tikrą. Kitas šventas žmogus popiežius Jonas XXII apie tai parašė išsamų veikalą ir raštu pasmerkė nesąžiningus alchemikus.
1334 m. jis mirė ir po mirties Bažnyčiai paliko 18 mln. florinų vertės aukso lydinių, apie kuriuos iki tol niekas nieko nebuvo žinojęs. Netgi Martynas Liuteris, kaip manoma, laikė alchemiją naudinga Bažnyčios doktrinoms pagrįsti. Palankiai alchemiją traktavo ir šiuolaikinio mokslo korifėjai Boilis ir Niutonas.
Ir nors šiuolaikinė chemija įrodė, kad alchemikai siekė neįmanomo, net ir mūsų dienomis mokslas vystosi keistais būdais. Mintys apie netvarias radioaktyviąsias daleles ir tikėjimas, kad įmanoma pakeisti daiktų molekulinę sandarą, atveria vaizduotei naujų erdvių. Savo užmoju panaši ir kita alchemijos sritis — išrasti jaunystės eliksyrą, kuris išgydytų visas ligas, o žmogus taptų amžinai jaunas. Ir nepaisant to, kad šiuolaikinis mokslas paneigė alchemijos metodus, eksperimentai su DNR ir klonavimas leidžia manyti, kad tokios fantazijos visai realios. Alchemikas Paracelsas dar XVI a. buvo nustatęs, kad ligas sukelia iš išorės žmogaus kūną užpuolančios dalelės.
Mūsų laikais neatmetamos ir kitos medicininės alchemijos atšakos. Alchemikai sukūrė homeopatiją ir aromaterapiją, su alchemija susijusi ir akupunktūra bei hipnozė. Kai kurie mūsų laikų alchemikai įsitikinę, kad ligas sukelia vidinės kūno pusiausvyros sutrikimai, todėl dauguma gydytojų profesionalų juos laiko „šarlatanais“. Ir nors alchemija buvo siejama su daugeliu Naujojo Amžiaus idėjų ir teorijų, tai nepadėjo jai susilaukti deramo visuomenės pripažinimo. Dauguma žmonių ir mūsų laikais dirba alchemijos srityje ir laiko tai rimtu darbu. Mokslas tai linkęs neigti, tačiau reikia pripažinti, kad mūsų dienų pasaulis už daug ką turėtų būti dėkingas šiam senovės mokslui.
AS esu pasaulinio lygio alchemikas – tustinuosi auksu (subine chemijos laboratorija ) 😀
imanoma isgauti auksa. bet netauriojo metalo pavertimas i tauruju kainuoja daugiau nei jy iskasti is zemes.