Jei kam nors pradėčiau pasakoti, kad kelionė iš Skandinavijos į Graikiją truks ne vienerius metus, tikriausiai būčiau laikomas nevykėliu, tikru pamišėliu. Juk sėdus į lėktuvą, jau po kelių ar keliolikos valandų pasieki bet kurį žemės tašką. Tačiau, jei paminėčiau, kad tiek laiko kelionės trūkdavo antikos ar viduramžių laikais, viskas įgautų normos ribas.
Turbūt visiems gerai žinoma, kad apie keliones erdvėje žmogus svajojo nuo seno, tačiau tai įsisavinti pavyko ne taip jau senai, kai lėktuvas tave nuskraidina į bet kurią Žemės vietą. Tačiau dar nėra tokios transporto priemonės, kuri galėtų judėti laike – nei į praeitį, nei į ateitį! Nieko paguodžiančio negali pasakyti ir mokslininkai – juk mokslas dar nėra suformulavęs laiko veikimo apibrėžimo. Kaip galima sukurti kažkokią laiko mašiną, kai nėra žinomas laiko veikimo principas!
Tačiau įsivaizduokime kaip pasikeistų žemės žmonių likimas jei vis dėlto po kokių 50-80 metų mokslui pavyktų suformuluoti laiko apibrėžimą. Juk žinant tai, kas yra laikas, būtų galima drąsiai kurti transportą, kuris judėtų erdvėje ir laike. Man tokios būsimos perspektyvos gniaužte gniaužia kvapą. Aš galiu nuvykti į Cezariaus laikus, ar į kokią kitą epochą. Net sunku apsakyti koks jausmas tave apima įsivaizduojant tai. Aš pas Cezarį, aš Romoje tais laikais!!!
Žinoma, kol kas tai tik mano graži svajonė. Tačiau … anksčiau ar vėliau mūsų palikuonys tikrai ras būdą keliauti erdvėje ir laike. Pala, pala, jei aš galvoju, kad taip bus galima keliauti mūsų vaikams, tai, tikriausiai, atvykėliai iš ateities jau senai mus lanko kaip turistai. Gali būti, kad atvykėliai iš ateities mus lanko senai, bet yra taip gerai užsimaskavę, kad niekuo nesiskiria nuo šiuolaikinių žmonių. Kodėl jie mums yra nematomi ir, svarbiausia, neužmezga su mumis kontaktų?
Klausimų daugiau nei aš turiu atsakymų. Mokslui įprastas teiginys, kad tokie žmonės mums nematomi yra teisingas tik iš dalies. Jie tikrai matomi, bet tik iki to, kol nebūna išryškintos foto nuotraukos arba kino juostos. Nesinorėtų galvoti, kad tai tik mano fantazija ar iliuzija, nes yra įrodymų į kuriuos mokslas dar neturi atsakymų. Vienas iš pirmųjų tokių įrodymų yra nuotrauka aptikta Kanados muziejuje, kur užfiksuota naujojo tilto Pietų Forko (South Fork) mieste 1941 metais atidarymas.
Beveik visi, kurie matė šią nuotrauką tvirtina, kad vyras, kuris gerai matomas nuotraukoje, negali būti 1941-jų metų gyventojas. Pirmiausia išskiria vyro šukuosena, drabužiai, o ypač madingi marškinėliai su įmantriu raštu, kai tais metais dar nebuvo sukurtos technologijos, kurios pagalba ant drabužių buvo galima uždėti įvairius paveikslėlius ar užrašus. Todėl nors skeptikai ir bando viską paneigti, bet šito paneigti niekaip negali. Nežinau ir tai kaip pavadinti, kai internautų dėmesiui neabejinga nuotrauka iš Paryžiaus 1942 metais.
Nuotraukoje matomos trys merginos su madingais akiniais nuo saulės, kai tokių formų tai metais jokia firma negamino. Nuotrauką tyrė net ekspertai ar tai nėra klastotė. Tačiau ir šį kartą buvo konstatuota, kad nuotrauką autentiška – nėra jokios klastotės. Štai tokių netiesioginių įrodymų aš randu ir gilioje senovėje, o ne tik keletą metų atgal. Prieš viską nublanksta egiptologų atradimas.
Mokslininkai Seti šventykloje, kuri pastatyta prieš tris tūkstančius metų aptiko keistus ir nepaaiškinamus hieroglifus. Iš pradžių jie buvo užmiršti ir tik kai arabų spaudoje pasirodė sensacingos nuotraukos su keistais vaizdais iš A mono šventyklos, buvo prisiminta ir Seti šventykla. Tiek Seti, tiek A mono šventyklose pavaizduoti vaizdai yra panašūs – pavaizduota malūnsparnis, povandeninis laivas, sklandytuvas, reaktyvinis lėktuvas. Ir tai iškalta su tokiomis smulkmenomis tarsi gerai žinant kas tai. Todėl mane kamuoja iliuzija, kad tikriausiai net senovės egiptiečiai mokėjo keliauti laiku ir erdve. Patikėsite ar ne, bet protingų atsakymų į šiuos klausimus dar nėra. Todėl man belieka tik apsišarvuoti kantrybe ir laukti kol kažkas atras laiko veikimo principus ir kelionės laiku taps įprastu dalyku.
Atsiuntė Alvydas
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu ir pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsnį
Na nuvyksi i ta senoves Roma ir ka tu ten pamatysi galvoji Cezari tu pamatysi greiciausiai koki vidutinio amziaus vyra kuris visus laikys kvailesniais uz save ir bus didelis garbetroska dar gan kerstingas . Nors norint pamatyti kaip atrode kad ir senoves Roma galima ir dabar nuvyk koki Graikijos kaima kur dar musu civilizacija nera taip placiai izengusi su savo masinomis ir elektra tai viskas bus panasiai kaip senoves Romoje nes dar netaip seniai viskas pas mus atsirado gal tik koks 100 metu .