Vyko 1937-1945 m. karas su Japonija. Tekančios saulės šalis kėsinosi į Raudonojo drakono valdas. 1939 m. pergalių išpaikinti Japonijos pėstininkai puolė Nendžingą. Nebuvo jėgos, galinčios sulaikyti rinktinių Teno dalinių. Tačiau kiniečių pulkininkas Li Fu Sienas gavo vadovybės įsakymą išsaugoti „dangun žengimo dalinį“. Jis turėjo 3000 karių, kurie buvo nepavydėtinoje padėtyje.Li Fu Šieno armija užėmė pozicijas 25 km šiauriau Nendžingo miesto ir pradėjo kasti apkasus. Už kilometro nuo tos vietos išsidėstė kariuomenės štabas. Kitą rytą visi sužinojo naujieną: beveik visi kareiviai dingo be pėdsakų! Per kelias valandas 2988 kareiviai tiesiog išgaravo. Tik mažas
padalinys, 113 kareivių, atskirtų nuo likusiųjų saugojamo tilto, liko savo postuose.
Kas įvyko tą naktį? Gal kareiviai masiškai dezertyravo, nesitikėdami laimėti prieš japonų kariuomenę ir bijodami artėjančių skerdynių? Gal tai savisaugos instinkto padiktuotas žingsnis? Ši hipotezė buvo svarstoma. Tačiau nė vienas dingęs kareivis vėliau nepasirodė. 1945 m. rugpjūčio 14 d. japonų imperijos armija kapituliavo. Pralaimėjusios armijos pranešimuose nerasta nė užuominos apie nelaisvėn paimtą didelį priešo būrjį
Kovos veiksmai tą mįslingą naktį taip pat nevyko, tai būtų girdėjęsi pulkininko Li Fu Šieno štabe. Juk naktį šūviai girdimi aiškiau nei dieną, o automatinio ginklo tratėjimas girdėti ir už 10 kilometrų. Piktavališki karo priešininkų nusikaltimai raudona gija tęsiasi per visą žmonijos istoriją. Kad ir liūdnai pagarsėjusios šiais laikais serbų skerdynės. Masinių kapų nerado, o nekenčiamas priešas, apšauktas žudiku – puiki karo propagandos priemonė.
2988 pulkininko Li Fu Šieno armijos vyrai dingo visiems laikams, nepalikę nė pėdsako.
Kodėl pavadinime parašyta, kad dingę Japonijos kariai, nors dingo kiniečiai? 🙂