Festo disko paslaptis

Šis XX amžiaus pradžioje aptiktas artefaktas iki šiol yra viena iš didžiausių praeities pasiapčių. Nėra žinoma, kas pagamino šį diską, kokiu tikslu ir kas jame pavaizduota. Diskas saugomas Kretos sostinės Herakliono archeologijos muziejuje ir yra pats populiariausias visos kolekcijos eksponatas – daugelis turistų specialiai atvyksta, norėdami apžiūrėti diską.

Slaptavietė rūmuose

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje archeologai ėmė nuodugniai tirti Kretos salą. Viena po kitos buvo organizuojamos ekspedicijos, per keletą metų buvo atlikta nemažai nepaprastų archeologinių atradimų. Pavyzdžiui, 1900-siais metais anglas Artūras Evansas aptiko Knoso rūmus – nepaprastą statinį, pavadintą aštuntuoju pasaulio stebuklu. Šiame statinyje buvo įrengta kanalizacija, vandentiekis ir apšildymas. Beje, tuo metu Kretos gyventojų namuose kanalizacijos dar nebuvo, todėl archeologas galėjo subtiliai pajuokauti: „Aš esu vienintelis žmogus saloje, turintis tikrą tualetą“.

Tai nebuvo vienintelis Kretos stebuklas. Tuo pačiu metu, kaip ir Evansas, saloje dirbo italų archeologai, kuriems vadovavo Frederikas Halbera, kuriems pavyko aptikti paslaptingą Festo miestą. Senovėje jį sugriovė kaimyninėje Santorinio saloje išsiveržęs ugnikalnis.
Pagal padavimus, Festą įkūrė karalius Minas, Ariadnės tėvas. Miestas taip pavadintas buvo Heraklio sūnaus Festo garbei. Mieste buvo įrengti prašmatnūs rūmai, o nuostabaus statinio griuvėsiuose mokslininkai aptiko nemažai įdomių dalykų. Kasinėjimai sugriuvusiame mieste vykdomi ir šiandien, nes ši vietovė saugo daugybę praeities daiktų ir pėdsakų.

Pats žymiausias radinys Feste buvo aptiktas 1908 m. liepos 3 d. Frederiko Halberos ekspedicijos dalyvis Luidžis Pernje (Luigi Pernier) viename rūmų statinyje aptiko slėptuvę, įrengtą po grindimis ir užmaskuotą storu tinko sluoksniu.

Slėptuvės viduje gulėjo paslaptingas daiktas – terakotinis 16 cm skersmens ir 2 cm aukščio diskas, iš abiejų pusių įspaustais nesuprantamais ženklais. Visi ekspedicijos dalyviai buvo tiesiog sukrėsti radinio ir iš karto ėmė diskutuoti, kas yra šis diskas ir kas jame pavaizduota. Mokslininkų ginčai apie Festo diską ir tai, kas jame pavaizduota, tęsiasi ir mūsų dienomis.

Abejose disko pusėse yra spiralės, kurias skersinės linijos skaido į laukelius. Kiekviename tokiame laukelyje yra nuo 2 iki 7 hieroglifų – iš viso diske pavaizduoti 259 paslaptingi ženklai. Kai kurie hieroglifai pavaizduoti tik vieną kartą, kiti – pasikartoja ne vieną kartą. Dažniausiai aptinkama figūrėlė, į kurią mokslininkai pavadino „galva su plunksnomis“, nors tai labiau panašu į irokėzų genties indėną. Mokslininkai klasifikavo ir aprašė kiekvieną diske pavaizduotą ženklą.

Pats seniausias įspaudas

Su Festo disku susiję daugybė paslapčių. Pasirodė, kad diske pavaizduoti hieroglifai yra ne nupiešti ranka, o įspausti štampo pagalba. Paslaptimi lieka šių štampų gamybos technologija. Tik aišku, kad jie turėjo būti pagaminti iš tvirto nežinomo metalo, kuriame kruopščiai ir su smulkiomis detalėmis buvo pavaizduoti ženklai.

Ši sudėtinga technologija leidžia teigti, kad Festo diskas yra pats seniausias žinomas spausdintas tekstas. Beje, diskas gali būti kur kas senesnis, nei dabar manoma. Nustatyti jo pagaminimo metus buvo neįmanoma. Jis gulėjo slaptavietėje šalia lentelių nuolaužų. Šios lentelės buvo pagamintos maždaug 1700 m. prieš mūsų erą – tai nebuvo sunku nustatyti pagal kai kuriuos charakteringus požymius. Remiantis šiuo faktu ir buvo padaryta išvada, kad diskas taip pat pagamintas tuo metu. Nors iš tiesų jis galėjo būti pagamintas kur kas seniau.

O pati didžiausia Festo disko mįslė yra tai, kad iki šiol niekas negali pasakyti, kas jame atvaizduota. Daugelis mokslininkų bandė atskleisti šią paslaptį. Yra parašytas ne vienas mokslinis darbas, apginta disertacija, iškelta daugybė hipotezių, tačiau kol kas nė viena jų nėra oficialiai pripažinta.

Sunkumų iš pradžių sukėlė tai, kad panašių ženklų analogų nebuvo aptikta nė vienoje kitoje kultūroje, tai tyrinėtojus iš karto įstūmė į aklavietę. Buvo teigiama, kad užrašas atliktas proindoeuropiečių kalba, o pats tekstas – himnas Dzeusui ir Minotaurui. Buvo skelbiamos versijos, kad tai yra ritualinis užrašas, žvalgų pranešimas, karinis himnas, eilėraštis, meilės laiškas ir t.t. Kai kas netgi teigė, kad diske pavaizduoti žvaigždynai, o pats diskas – tarsi žvaigždynų atlasas jūrų keliautojams.

Vadovėlis iš Atlantidos

Nuošalyje nuo Festo disko tyrimo neliko ir paranormalių reiškinių tyrėjai. Lenkų mokslininkas Matėjus Kučinskis mano, kad Festo diskas įrodo Atlantidos egzistavimą. Jis tvirtina, kad diske atvaizduoti ženklai yra ne tekstas, o savotiški simboliai, aprašantys gyvybės Žemėje atsiradimo etapus. Galima teigti, kad diskas yra trumpas biologijos „vadovėlis“. Kučinskis mano, kad diskas galėjo atsirasti tik aukšto išsivystymo lygio civilizacijoje, kuri vėliau išnyko nuo Žemės paviršiaus, ir jis vėliau atsidūrė Kretoje kartu su išlikusiais šios civilizacijos atstovais. Beje, nemažai tyrinėtojų teigia, kad Atlantidą pražudė būtent tas pats Santorinio saloje išsiveržęs ugnikalnis, kuris pražudė Festo miestą ir rūmus.

Sunku pasakyti, kokia šio disko paskirtis. Kai kurie paleokontakto teorijos šalininkai teigia, kad kai kurios mokslininkų mintys yra neteisingos, o patys ženklai turi kur kas sudėtingesnę prasmę. Jeigu tikėti, kad labai senais laikais mūsų planetoje egzistavo išsivysčiusios civilizacijos ar mus lankė svečiai iš kitų planetų, tai paslaptingi disko ženklai gali būti interpretūojami visiškai kitaip. Pavyzdžiui, ženklas, kurį mokslininkai laiko namu, labai panašus į vimaną – senuosiuose indų epuose aprašytą skraidantį aparatą.

Ženklas, kurį mokslininkai vadina papirusu, panašus į senovinį kaducėjų – magišką lazdą, kurias turėjo senovės graikų (ir ne tik) dievai. Kaducėjus pasižymėjo mistinėmis savybėmis – galėjo žudyti ir griauti bei buvo aukštos technologijos ginklu.

Sunku pasakyti, ką reiškia Festo diske pavaizduotas paslaptingas lygiakraštis trikampis su taškais, tačiau tai tikrai nėra rėtis, kaip teigia mokslininkai. Ženklai, pavadinti ąsočiu ir šukomis, visiškai nepanašūs į šiuos daiktus.

Peržvelgiant bandymus iššifrnoti Festo diske esančius simbolius atrodo, kad jie buvo atlikti labai tiesmukiškai ir visiškai neatspindi pačių paveiksliukų esmės. Tai reiškia, kad diske gali būti pavaizduota bet kas, bet ne vikšras, kirvukas ar krepšys, kaip manoma mokslo pasaulyje. Mokslininkai šiuos ženklus interpretavo kažkokiame vaikiškame lygyje, kai tuo metu pavaizduoti daiktai yra per sudėtingi mūsų supratimui, nes mes dar nesame pasiekę tokio mokslo ir technikos išsivystymo lygio.

Mes neturime atitinkamų sampratų ir apibūdinimų šiems ženklams, jiems atitinkantys daiktai atsiras vėliau (arba niekada neatsiras).

XIX amžiuje Kolumbijoje aptiktas paslaptingas figūrėles mokslininkai laikė paukščiais, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad jos kur kas panašesnės į lėktuvus. Taip pat ir vimanai neseniai dar buvo laikomi tik mitu, o štai dabar lėktuvai ir kosminiai laivai iš tiesų egzistuoja. Gali būti taip, kad praėjus dešimtims ar šimtams metų mūsų palikuonys visai kitomis akimis pažvelgs į Festo diską ir jame pamatys daiktus, kurie juos supa kasdieniniame gyvenime.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai

Komentuok su Facebook paskyra: