Grafas Sen Žermenas – kas jis toks?

Žinių apie grafą Sen Žermeną yra labai mažai, ir tos pačios nenuoseklios. Daugiausia žinoma apie jo gyvenimą Paryžiuje. XVIII-ame amžiuje šiame mieste atsirado apie 45-50 metų amžiaus vyras, turtingas, ekscentriškas, gerai išsilavinęs. Jis pateko į dvarą, kur sukėlė tikrą susižavėjimą savo talentais. Grafas be sustojimo galėjo pasakoti šokiruojančias žinias apie kokį nors paslaptingą ir seniai įvykusį atsitikimą. Klausant juos, susidarydavo įspūdis, kad pats grafas Sen Žermenas buvo tiesioginis dalyvis tų istorijų, kurias jis pasakojo. Vieną kartą jis tiesiog šokiravo publiką, netyčia (o gal specialiai?) prasitaręs: „Visada sakiau Kristui, kad jam blogai baigsis“.

Sukrėsti klausytojai greitai nusprendė pakamantinėti grafo tarną ar tai tiesa, ką pasakoja jo šeimininkas. Tarno atsakymas tik dar labiau viską supainiojo: „Atleiskite, ponai, tačiau aš grafui tarnauju tik 300 metų, todėl visko nežinau…“.

Pagyvenę aristokratai pusbalsiu tarpusavyje kalbėjo, kad jaunystėje jiems buvo tekę dvare sutikti šį žmogų, o nuo to laiko jo išvaizda visiškai nepakito.

Galima buvo padaryti vienintelę išeitį – grafas žino nemirtingumo eliksyro paslaptį, todėl ir gyvena ištisus šimtmečius. Ši versija atrodė visiškai įtikinama, nes grafas puikiai žinojo chemiją, buvo išstudijavęs pačių žymiausių visų laikų ir kraštų alchemikų veikalus. Įdomu tai, kad grafas Sen Žermenas skaitė senovės manuskriptus, parašytus bet kuria kalba. Jis puikiai kalbėjo angliškai, prancūziškai, itališkai, portugališkai, vengriškai, arabiškai, turkiškai, kinietiškai ir daugeliu kitų kalbų…

Kaip manoma šioje nuotraukoje vyras stovintis dešinėje yra grafas San Žermenas

Teigiama, kad grafas žinojo daugybę paslapčių, kurios aprašytos senovinėse knygose, jis iš tiesų galėjo daryti stebuklus. Pvz., 1757-ais metais Liudvikas XV jam davė didžiulį deimantą, kuris buvo įskilęs – šis defektas labai stipriai mažina brangakmenio vertę. Po kelių dienų Sen Žermenas gražino deimantą, kuriame nebuvo matyti jokio įtrūkimo…

Dvariškiai vienas kitam pasakojo, kad grafas turi sukaupęs daugybę magiškų daiktų. Vienas iš pačių įdomiausių -„Sen Žermeno veidrodis“. Žiūrint į jį, galima pamatyti visus ateityje įvyksiančius įvykius ir sužinoti savo likimą.

Anot legendos, šis veidrodis kažkada priklausė garsiajam Nostradamui, kuris jo dėka ir atliko savo garsiąsias pranašystes. Lieka neaišku, kokiu būdu jis pateko Sen Žermenui, kuris irgi kartais per jį pažvelgdavo į ateitį ir iš anksto sužinodavo, kur ir kokiu tikslu jam reikia keliauti…

Grafo kelionių maršrutas tikrai įspūdingas. Jis aplankė daugybę miestų, kai kuriuose apsistodavo svetimu vardu. Daugelio tyrinėtojų nuomone, jis dalyvavo netgi pačių aukščiausių sluoksnių intrigose. Grafas pabuvojo Italijoje, Olandijoje, Anglijoje, Prūsijoje, Indijoje, Rusijoje…

Pasakojama labai įdomi istorija apie grafo Sen Žermeno viešnagę Rusijoje. Teigiama, kad jis 1762-ais metais buvo Peterburge, kur labai tiesiogiai dalyvavo perversme, po kurio šalį ėmė valdyti Jekaterina II. Šią versiją papasakojo vokiečių grafas Brandenburgas-Ansbachskis. Jis 1760-ais metais matė, kaip grafas Sen Žermenas susitiko su Aleksejumi Orlovu, kuris buvo labai dėmesingas grafui ir paskubėjo pasislėpti nuo pašalinių akių… Kitas vokietis, kuris kurį laiką tarnavo rusų gvardijoje, savo memuaruose irgi patvirtina šią versiją. Kartą jis žaidė bilijardą su Grigorijumi Orlovu, kuris, būdamas gana apsvaigęs nuo alkoholio, mestelėjo tokią frazę apie perversmą: „Jei ne Sen Žermenas, tai nieko nebūtų įvykę…“.

Dar viena paslaptinga istorija sieja grafą su Rusija. Puškinas savo „Pikų damoje“ papasakojo vieną iš gražiausių legendų apie grafą Sen Žermeną ir jo paslaptingus sugebėjimus. Tie, kas skaitė žymaus rašytojo kūrinį, tikriausiai atsimena tragišką Germano istoriją, kuris bandė iš senos kunigaikštienės išgauti paslaptį apie tris kortas. Tačiau mažai kas žino, kad šią istoriją Puškinas parašė kunigaikščio Golycino pasakojimo pagrindu – visa tai buvo jam pačiam nutikę.

Garsiausias XX-o amžiaus telepatas Volfas Mėsingas

Kunigaikštis papasakojo poetui, kad kartą kortomis pralošė didžiulę sumą. Apie šią nesėkmę pasiskundė savo senelei Natalijai Golycinai ir paprašė jos pinigų – norėjo atsilošti. Ji anūkui pinigų nedavė, tačiau perdavė jam vieną paslaptį, kurią jai kažkada Paryžiuje papasakojo pats grafas Sen Žermenas! Anūkas pastatė ant šių kortų ir atsilošė, tačiau po to daugiau niekada nebelošė kortomis – tokia buvo senelės sąlyga, ir ji pati seniai tą patį buvo pažadėjusi Sen Žermenui…

Tačiau pačia didžiausia grafo Sen Žermeno paslaptis yra jo mirtis. Tiksliau – jos nebuvimas. Yra duomenų apie tai, kad XVIII-o amžiaus 8-ame dešimtmetyje grafas įsigijo pilį Holšteine (Vokietija), kur ir gyveno vienumoje iki pat savo mirties, kuri, anot gandų, atėjo 1784-ais metais. Tačiau vėliau kad ir kaip kruopščiai buvo ieškomas pilies apylinkėse grafo kapas, tačiau jo taip ir nepavyko aptikti. Vėliau ėmė dėtis dar keistesni įvykiai – atsirado liudininkų, kurie matė grafą Sen Žermeną pačiose netikėčiausiose vietose! 1785-ais metais Paryžiuje įvyko slaptas masonų susirinkimas, tarp kurio dalyvių buvo ir grafas Sen Žermenas…

1788-ias metais Prancūzijos pasiuntinys Venecijoje grafas de Salonas netikėtai susitiko „numirėlį“ Šv.Marko aikštėje ir netgi pabandė su juo pakalbėti, tačiau grafas paskubėjo pasišalinti. Taip pat grafą Sen Žermeną matė Paryžiuje 1793-iais metais. O 1814-ais metais jau garbaus amžiaus aristokratė de Zanlis grafą sutiko Vienoje – jo išvaizda buvo tokia pati, kokį matė savo jaunystėje…

Vėliau pranešimų apie susitikimus su grafu Sen Žermenu sumažėjo, nes ėmė mirti XVIII-ame amžiuje gyvenę ir su grafu bendravę didikai. Tačiau ir vėliau kartais pasigirsdavo sensacingų pranešimų apie tai, kad kažkas sutiko žmogų, nepaprastai panašų į grafą Sen Žermeną ir turintį fenomenalių savybių. Tokių žinių buvo ir XIX-ame amžiuje, ir XX-ame amžiuje…

Beje, yra labai didelis panašumas tarp grafo Sen Žermeno ir garsiausio XX-o amžiaus telepato Volfo Mėsingo. Ar tik tai nėra kažkokia paslaptis, kuri neatskleista iki šių dienų? Mėsingas mirė 1974-ais metais, tačiau Sen Žermenui organizuoti savo laidotuves tikriausiai buvo įprastas reikalas. Jei tai tiesa, tai kažkur šalia mūsų gali gyventi žmogus, kuriam kažkada pavyko atskleisti nemirtingumo eliksyro paslaptį…

Komentuok su Facebook paskyra: