1901 m. rugpjūčio 10d., Versalis. Anglės Ana Moberli, Oksfordo šv. Hugo koledžo rektorė, ir jos kolegė Eleonora Žurden apžiūrėjo rūmus ir vaikštinėjo puikiame erdviame parke. Jų pasivaikščiojimo tikslas buvo Petit Trianon, maža pilaitė, kurioje karalienė Marija Antuanetė gyveno keletą metų prieš 1789 m. prancūzų revoliuciją.
Kelias vingiavo pro apleistą sodybą, prieš kurią riogsojo pasenęs arklas. Priešais artėjo du vyriškiai, apsivilkę
ilgais žaliais švarkais, jų galvas puošė seniai iš mados išėjusios trikampės kepurės. Kai ponia E. Žurden vyriškių pasiteiravo kelio, šie galvos linktelėjimu nurodė eiti tiesiai. Netrukus atokiau jos pamatė namą, ant kurio laiptų stovėjo moteris su vandens ąsočiu rankose. Ši pasilenkė prie maždaug trylikos metų mergaitės, tiesiančios rankas ąsočio link.
Ir moters, ir mergaitės judesiai buvo lyg ir nenatūralūs. Moteris apėmė nemalonus jausmas, jos pajuto, kad čia kažkas ne taip. Neryžtingai žengė tolyn, kol pamatė aptvertą paviljoną. Jos pasijuto dar nejaukiau, sutikusios vyriškį, kurio veidas buvo subjaurotas raupsų randų, jis buvo apsivilkęs švarku ir užsidėjęs plačiabrylę skrybėlę. Kitas, jaunesnis vyras (moterys įsidėmėjo ilgą švarką ir senoviškus suvarstomus batus) pribėgo prie anglių ir pareikalavo pasišalinti.
Mokytojos pakluso paliepimui ir nuskubėjo tolyn, netrukus jos žingsniavo siauru tilteliu per tarpeklį. Kitoje pusėje takelis vingiavo lygia pieva. Netoliese dunksojo kaimiškas namelis užvertomis langinėmis, kairėje ir dešinėje jį supo terasos. Ant pievos, nugara į namą, sėdėjo dama, apsirengusi vasarine suknele. Ji atidžiai apžiūrinėjo piešinį, kurį laikė rankoje. Kai ponios Moberli ir Zurden priėjo prie namo, staiga atsidarė ir su didžiuliu trenksmu užsidarė durys. Pasirodė tarnas, abi pasiruošė eiti paskui – ir akimirksniu vėl atsidūrė minioje, visi buvo apsirengę pagal 1900 metų madą.
Grįžusios į Angliją mokytojos spėliojo, kodėl jų prisiminimai šiek tiek skiriasi: ponia Moberli pasakojo apie damą, apžiūrinėjančią piešinį, o poniai Zurden įstrigo senovinis arklas prie apleistos sodybos. Moterys vis labiau įtikėjo, kad jų kelionės įspūdžiai labai keisti.
1904 metais abi vėl aplankė Versalį. Dabar jos įsitikino, kad namelis, prie kurio Eleonora Zurden pastebėjo moterį su ąsočiu ir mergaitę, atrodė visai kitaip. Ta vieta, kur moterys sutiko vyrus su trikampėm kepurėm, buvo pasikeitusi. Takelio, kurį joms nurodė nepažįstamasis, apsiavęs
suvarstytais batais, išvis nebuvo. Viskas buvo kitaip: nebuvo nei tiltelio, nei tarpeklio, o ten, kur sėdėjo dama, apsirengusi vasarine suknele, augo vešlūs krūmai
Mokytojos kelerius metus rinko žinias, kad išsiaiškintų 1901 m. rugpjūčio 10 d. patirtus įspūdžius. Išaiškėjo keistos ir paslaptingos detalės:
• Arklas, kurį įsidėmėjo ponia E.Zurden, priklausė Petit Trianon dar prieš 1789 m. revoliuciją.
• Vyrai, apsivilkę žaliais švarkais, galėjo būti broliai Bersiai. Jie ėjo sargybą 1789 m. spalio 5 d., čia įsikūrus karalienei Marijai Antuanetei.
• Galima buvo nustatyti, kad trylikametė megaitė buvo sodininko duktė Marion, o randuotas vyras grafas Vanv druilas. Šis daug prisidėjo nuverčiant Mariją Antuanetę.
• Nervingas vyriškis, apsiavęs suvarstomais batais, buvo pažas, rūmų prižiūrėtojo pasiųstas į Petit Trianon, kad įtikintų Mariją Antuanetę tuoj pat bėgti nuo plebėjų, artėjančių prie Paryžiaus.
• Ir pagaliau, pamačiusi vieną amžininko tapytą Marijos Antuanetės portretą, ponia A. Moberli atpažino damą, sėdėjusią pievoje prie Petit Trianon.
Kas gi nutiko tą 1901 m. rugpjūčio 10 d., ką matė mokytojos iš Anglijos? Gal jos matė haliucinaciją? Paaiškinimas, kad abi moterys atsitiktinai matė tą pačią haliucinaciją, istorinę aplinką ir asmenis, skamba nerimtai. O gal jos viską prasimanė? Abi mokytojos buvo visiškai nepriekaištingos, o tuo laiku – ypač moterims – nebūtų istorijų pasakojimas ir visuomenės dėmesys galėjo reikšti profesinę savižudybę.
Lieka tik „fantastiškas“ paaiškinimas: abi anglės kažkokiu būdu pateko į prancūzų revoliucijos laikus. Jos pabuvojo išvykoje į praeitį, istorijos tarpsnyje prieš 112 metų. Naujausi fizikos atradimai leidžia drąsiausiems mokslininkams tikėtis, kad laiko barjeras netrukus, eksperimentuojant bus peržengtas. Tada laboratorijoje bus galima praverti laiko uždangą, kaip tai netyčia pavyko anglėms mokytojoms.
XD