Spalvoti lietūs

Indijos Keralos valstijoje nuo 2001-ųjų m. birželio 25 d. iki rugsėjo 23 d. ne kartą lijo raudonas lietus. Nors praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau šis įvykis neduoda ramybės mokslininkams ir žurnalistams.

Keistojo lietaus vandens pavyzdžiai buvo perduoti į laboratoriją tyrimams. Pasirodo, vandenyje buvo aptikta ląstelių, kurios gali būti nežemiškos kilmės. Jos gali išgyventi ir daugintis net 300°C temperatūroje!

Ginčai apie raudoname lietaus vandenyje aptiktas paslaptingas ląsteles nenutyla iki šių dienų. Neseniai Kotajamo Mahatmos Gandžio universiteto darbuotojai Godfris Luisas (Godfrey Louis) ir Santošas Kumaras (Santhosh Kumar) žurnale „Astrofizika ir kosminis mokslas“ išspausdino sensacingą straipsnį „Raudonojo lietaus fenomenas ir galima jo nežemiška kilmė“.

2001-ais metais liepos – rugsėjo mėnesiais Keralos valstijos administracija gavo daugybę sunerimusių vietinių gyventojų pranešimų. Juose buvo pranešama apie neįprastus kritulius. Tai buvo trumpalaikės liūtys, prieš kurias buvo girdima perkūnija, matomi žaibai. Iš dangaus krito ryškiai raudonos spalvos lašai. Žmonės skundėsi, kad drabužius, nusidažiusius nuo lietaus, neįmanoma išskalbti. Kas gali garantuoti, kad toks lietus nepakenks žmonėms?

Kartais raudonas lietus lijo kelių kvadratinių kilometrų teritorijoje, o kartais labai nedidelėje teritorijoje. Vienu metu buvo galima stebėti įprastą ir raudoną lietų. Keistus kritulius lydėjo smarkus medžių lapų kritimas, kas pietinėms Indijos sritims tuo metų laiku yra neįprasta. Mokslininkai paskaičiavo, kad per du mėnesius į žemę iškrito daugiau nei 50 tonų keisto skysčio.

Spalvoti lietūs

Raudono lietaus tyrimai

Spalvoti lietūs nėra labai didelė retenybė. Per pastaruosius dešimtmečius įvairiuose mūsų planetos kampeliuose buvo užregistruota apie 120 įvairios spalvos kritulių. Labai dažnai neįprasto lietaus priežastis randama gana greitai. Tai gali būti gamtinės priežastys, nors pasitaiko ir kriminalinių.

2000-ųjų m. birželio mėnesį Dagestane lijo geltonas lietus. Buvo atlikta kritulių cheminė analizė – juose buvo aptiktas didžiulis kiekis spalvotųjų metalų – kobalto ir cinko. Cinko kiekis krituliuose natūralų atmosferos kiekį viršijo daugiau nei 400 kartų! Šio įvykio kaltininku buvo vietinė gamykla, kurios gamybos atliekose buvo žymiai viršyta leistina kenksmingųjų medžiagų norma.

Kartais krituliai būna juodos spalvos dėl į dirvą ir gruntinius vandenis patekusios naftos ar naftos produktų. Oranžinis lietus lijo 2005-ais metais Kryme. Ant nustebusių gyventojų galvų krito vanduo, kuriame buvo vėjo iš Arabijos dykumos atnešto smėlio. Kartą raudono smėlio dulkes iš Sacharos vėjas 5 km aukštyje nunešė iki Švedijos, kur irgi lijo aukso spalvos lietus.

2006-ais metais Kolorado valstijoje (JAV) buvo stebimas šokolado spalvos sniegas su lietumi: debesyse buvo susikaupę daugybė dulkių iš kaimyninės Arizonos valstijos, kur tuo metu buvo sausra. Dulkės kritulius gali nudažyti ir šviesiai rožine spalva. Toks įvykis nutiko Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur ciklonas kartu su lietumi atnešė smėlio dulkes iš Mongolijos.

2002-ais metais netoli nuo Kalkutos (Indija) lijo žalias lietus. Tokią spalva jam suteikė gėlių ir mango žiedadulkės bei bičių ekskrementų priemaišos. Dažniausiai krituliai įgauna spalvą dėl vulkaninių dulkių, kurias vėjas nuneša ne vieną šimtą kilometrų.

Kalti vandens augalai?

Iš pradžių indų mokslininkai iškėlė versiją, kad raudonas lietus susidarė dėl vėjo atneštų vulkaninių dulkių mikrodalelių. Vyriausybė ėmėsi priemonių nustatyti kruvinų kritulių šaltinį ir jų įtaką florai ir faunai. Kritulių cheminė sudėtis buvo tiriame Indijoje veikiančiuose Žemės tyrimų moksliniame centre (CESS) ir Mokslinio tyrimo botanikos institute (TBGRI). Tačiau kruvino lietaus bandiniuose vulkaninės veiklos pėdsakų nebuvo aptikta.

Pagal oficialią versiją, neįprastos kritulių spalvos priežastis – juose esančios vandens augalų sporos. Kalbama apie šioje vietovėje plačiai paplitusius Trentepohlia giminės epifitinius vandens augalus. Jų smulkiausios sporos suspensijos pavidalu pateko į vandenį ir taip dalyvavo vandens apykaitoje. Mokslininkai nuramino valstijos gyventojus – kruvinas lietus nepavojingas gyviems organizmams.

Kosminė mįslė

Godfris Luisas ir Santošas Kumaras suabejojo oficialiąja versija ir atliko savo tyrimus. Luisas iškėlė versiją apie nežemiškąją raudonų mikrodalelių, aptiktų krituliuose, kilmę. Norėdamas atlikti nepriklausomą ekspertizę, jis kreipėsi į Kardifo (Didžioji Britanija) Astrobiologijos centro profesorių Candrą Vikramasinghą (Chandra Wickramasinghe).

Mokslininkai, tyrinėję raudoną substanciją elektroniniu mikroskopu, padarė išvadą, kad „nežemiškosios ląstelės“ primena gyvus organizmus. Jų forma panaši į žmogaus kraujo ląstelių formą. Viename mm lietaus vandens jų buvo apie 9 milijonai. Jų cheminė sudėtis suglumino mokslininkus – aliuminis, kalis, magnis, netgi fosforas! Ypač stebino aliuminio buvimas, nes gyvų organizmų sudėtyje šios medžiagos neaptinkama. Užtat fosforo raudonosiose ląstelėse buvo labai mažas kiekis.

Luiso tyrimai sukėlė didelį šurmulį tarp mokslininkų. Sensacija tapo tas faktas, kad raudonosios ląstelės, neturinčios DNR, vis vien dauginasi 300°C temperatūroje. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad ribinė temperatūra, kurioje dar gali daugintis ląstelės, yra 130°C.

Anglų mokslininkai tvirtina: „Labai aukštos skiriamosios gebos elektroniniu mikroskopu pavyko padaryti tokias nuotraukas, kuriose aiškiai matoma ląstelių struktūra, netgi jų dauginimosi ciklas. Viso to nebuvo pastebėta bakterijose ar grybeliniuose organizmuose“. Ląstelių sudėtyje buvo aptiktas baltymas. Kaip yra žinoma, baltymas turi savo kodinę sistemą. Vienintelis žmogui žinomas baltymo kodavimo mechanizmas yra DNR. Mokslininkų nuomone tai reiškia, kad raudonosios ląstelės turi savą, iki šiol nežinomą kodavimo mechanizmą.

Atmosferoje sprogo meteoritas?

Luisas ir jo kolega Vikramasinghas beveik įsitikinę nežemiška raudonųjų ląstelių kilme. Pagal jų teoriją, meteoritai turi karštą branduolį, susidedantį iš vandens ir cheminių elementų, kurie gali palaikyti bioorganizmų gyvybinę veiklą. Tokiu būdu, Žemės atmosferoje susprogus meteoritui, jo dulkių galėjo atsirasti krituliuose, kurie nukrito Indijoje. Šią teoriją patvirtina tai, kad pirmojo kruvinojo lietaus Indijoje liudininkai matė ryškų žybsnį danguje ir girdėjo kurtinantį trenksmą, kurį visi palaikė perkūnija. Liudininkai teigia, kad nuo trenksmo netgi sudrebėjo namai.

Oficialusis mokslas vis dar tiria raudonojo lietaus mėginius. O Godfris Luisas pareiškė, kad tęs savo mokslinius ieškojimus tol, kol įsitikins paslaptingųjų ląstelių kilme.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai

Komentuok su Facebook paskyra: