Stebuklingoji Dievo lazda

Biblijoje aprašyta nemažai stebuklų. Pavyzdžiui paslaptingoji Mozės lazda, kurią jam įteikė pats Dievas. Šios lazdos pagalba buvo galima vandenį paversti vynu ar sukelti krušą. Įdomu tai, kad dabartiniu metu kai kurie aprašyti stebuklai gali būti moksliškai paaiškinami. Gal lazda buvo viso labo tik prietaisas, tiesa, toks tobulas, kad netgi mūsų laikais dar neįmanoma tokio sukurti?

Stebuklingoji Dievo lazda pirmą kartą paminėta Penkiaknygėje, kurią parašė pranašas Mozė pagal Dievo patarimą ar įsakymą: „Ir tarė Dievas Mozei: parašyk knygą šiam dalykui atminti“. Yra manoma, kad knygoje aprašyti įvykiai vyko XV amžiuje prieš mūsų erą.

Kas toks tas Mozė? Jis gimė Egipte, kuriame daugelį metų prieš aprašomus įvykius prieglaudą rado žydai, kurie ten buvo paversti vergais. Kartą Mozė buvo liudininku to, kad egiptietis muša jo tautiečius. Jis užmušė skriaudiką, todėl buvo priverstas bėgti iš Egipto į Medianą, kur vedė jį priglaudusio žmogaus dukrą, su kuria susilaukė sūnaus.

Tuo metu žydai Egipte ir toliau buvo skriaudžiami, todėl jie „vaitojo ir stenėjo“, skųsdamiesi savo likimu, kol vieną kartą Dievas juos išgirdo. Ir štai Dievas pasirodė Mozei ir liepė jam išvesti žydus iš Egipto į „gerą ir plačią žemę, kur teka pienas ir medus“. Iš savo pusės Dievas pažadėjo palaikymą ir pagalbą.

Vien jau tame, kaip Dievas pasirodė prieš Mozę, galima matyti hipotezės, kad Dievas buvo aukšto išsivystymo lygio civilizacijos atstovas, patvirtinimą. Dievas turėjo įvairių techninių įrengimų, kurie senovės žmonėms atrodė stebuklingi.

Dievas ir jo angelas Mozei pasirodė stebuklingu būdu: „Ir išėjo Dievas iš ugnies apimto dygliuoto krūmo. Ir pamatė jis, kad krūmas dega ugnyje, tačiau nesudega. Mozė tarė: eisiu ir pažiūrėsiu šį nepaprastą reiškinį, kodėl krūmas nesudega“.

Gali būti, kad XV amžiuje prieš mūsų erą gyvenusiam žmogui ryški šviesa, nuo kurios neužsidega krūmai, galėjo atrodyti stebuklinga, tačiau mūsų dienomis mes tokią šviesą matome visur. Netgi keliaujant į gamtą galima su savimi pasiimti elementais maitinamą žibintuvėlį, kuris ryškiai apšvies šalia esančius augalus. Tačiau, sprendžiant pagal viską, civilizacija, kuriai priklausė Dievas, buvo žymiai labiau išvystyta, nei mūsų dabartinė civilizacija. Mums dar nepavyko pasiekti anos civilizacijos lygio – tuo mes greitai įsitikinsime.

Faraono gyvatė

Taigi, Mozė sutiko išvesti žydus iš Egipto, juo labiau, kad Dievas jam turėjo padėti. Siekiant įbauginti egiptiečius ir norint, kad gentainiai patikėtų Moze, Dievas jam įteikė stebuklingą lazdą, kurios pagalba buvo galimą vandenį paversti krauju. Lazda turėjo dar vieną nepaprastą savybę – ji galėjo pavirsti gyvate.

Nors tai atrodo kaip fantastika, tačiau išnagrinėkime šiuos stebuklus. Dabartiniu metu vos ne kiekvienas moksleivis gali paversti vandenį „krauju“, t.y. į jį labai panašiu skysčiu. Pakanka geležies chloridą sumaišyti su kalio rodanitu. Lygiai taip pat nesunku „kraują“ vėl paversti vandeniu, įmaišant į jį natrio fluorido. Tai gana nesudėtingi cheminiai bandymai, kuriuos kartais panaudoja fokusininkai.

Pavirtimas gyvate – irgi labai įdomi, tačiau visiškai įprastinė cheminė reakcija. Reikia paimti gabaliuką gyvsidabrio ar kalcio rodanito ir jį pakaitinti – rodanitas labai greitai ims skaidytis, pavirsdamas vingiuojančia ir judančia karšta mase, kuri savo forma primena gyvatę. Beje, šis bandymas taip ir vadinasi – „faraono gyvatė“. Norintys jį pamatyti gali tai nesunkiai padaryti – reikia tik pasinaudoti interneto galimybėmis…

Dešimt egiptiečių nelaimių

Galima tvirtai teigti, kad kartais mistiški stebuklai yra paprasčiausios cheminės reakcijos. Tačiau Mozės lazda, greičiausiai, buvo labai sudėtingas mechanizmas. Visi aprašyti fokusai turi ryšį su šiuo mechanizmu, panašiai kaip pirmasis Aleksandro Belo sukonstruotas telefonas su šiuolaikiniais mobiliais telefonais.

Patys pasvarstykite: Mozės lazda galėjo dieną paversti naktimi, užsiundyti didžiulius skėrių pulkus, sukelti nepaprastai stiprią krušą. Pakanka paskaityti apie dešimt egiptiečių nelaimių, kurios buvo skirtos tam, kad būtų išgąsdinti egiptiečiai ir jų faraonas.

Mažesnis už atomą

Kaip veikė stebuklinga lazda, kas ji iš tiesų buvo? Kaip Dievo lazda galėjo vienas medžiagas paversti kitomis? Pabandykime tai išsiaiškinti. Kaip žinome dar iš mokyklos laikų, medžiagos sudėtis priklauso nuo atomo branduolio krūvio. Būtent pagal šį principą išdėstyti elementai Mendelejevo lentelėje. Jeigu pavyktų pakeisti branduolio krūvį, tai pati medžiaga taptų visiškai kita.

Įdomu tai, kad XX amžiuje buvo vykdomi bandymai, kurių metu mokslininkai stengėsi pakeisti medžiagos struktūrą. Per šiuos bandymus netgi pavyko sukurti dirbtinį auksą – buvo neutronais bombarduojami gyvsidabrio ir švino branduoliai. Tačiau toks aukso gavimo būdas pasirodė esąs žymiai brangesnis už aukso kasimą, todėl pramonėje šis išradimas nebuvo pradėtas naudoti.

Negalima atmesti teiginio, kad ateityje bus sukurtas žymiai paprastesnis būdas keisti medžiagas. Šiuo metu aktyviai tiriamos daugybė hipotetinių dalelių – geidžinas, čardžinas, gliuinas, gravitinas, higsingas.

Komentuok su Facebook paskyra: