1912-ųjų m. balandžio 15 d. Atlanto vandenyne nuskendo legendinis keleivinis laineris „Titanikas“. Apie tragišką labiausiai „neskestančio“ XX amžiaus laivo kelionę ir žūtį parašyta šimtai knygų ir daugybė straipsniu. Tačiau laivas iki šiol slepia paslaptis, kurios jaudina šių dienų žmonių
protus.
Nepaprastas įvykis nutiko 1972-ųjų m. balandžio 15 d. Amerikiečių linkoro „Teodoras Ruzveltas“ radistas Loidas Detmeras pagavo SOS signalą ir prašymą padėti skęstančiam „Titanikui“. Kai radistas apie keistąjį signalą pranešė savo vadovybei, jam buvo įsakyta į signalą nereaguoti ir toliau plaukti savo kursu. Detmerui buvo patarta užmiršti apie šį pagalbos prašymą – atseit, jam tai pasigirdo arba kažkas nesėkmingai pajuokavo.
Tačiau radistui pasirodė keista tokia vadovybės reakcija. Norėdamas patenkinti savo smalsumą, jis pradėjo tyrimą, kurio metu sužinojo įdomių dalykų. Kariniuose archyvuose buvo aptikta ir kitų radistų raportų apie tai, kad jie pagavo skęstančio „Titaniko“ SOS signalą. Tai vykdavo maždaug kas 6 metai.
Kiekvieną kartą šie faktai būdavo įslaptinti. Loidui Detmerui taip ir nepavyko atskleisti tiesos, užtat jis pateko į psichiatrijos kliniką – niekas netikėjo jo pasakojimu apie signalus iš seniai nuskendusio laivo. Kalbama, kad paskutinį kartą SOS signalą iš „Titaniko“ 1996-ais metais priėmė kanadiečių laivo „Kvebekas“ radistas. Mokslininkų nuomone erdvėje ir laike susiformavo radijo signalo fantomai, kuriuos ir gaudė įvairių laivų radistai.
1990-ųjų m. rugsėjo mėnesį nutiko tikrai sensacingas nutikimas – norvegų žvejybinio traleris „Fosshagen“, kuriam vadovavo kapitonas Karlas Jorgenas Hasas, Šiaurės Atlante pastebėjo ledkalnį, ant kurio buvo matoma moteris. Keli komandos nariai valtimi nuplaukė prie ledyno ir moterį atplukdė į laivą. Tai buvo apie 20 m. amžiaus mergina, apsirengusi XX amžiaus pradžios drabužiais.
Mergina prisistatė esanti Vinė Kouts. Ji tvirtino, kad yra „Titaniko“ keleivė ir jai per stebuklą pavyko išsigelbėti iš naktį nuskendusio laivo. Kapitonas Hasas vėliau papasakojo: „Ji buvo labai susijaudinusi ir laikas nuo laiko puldavo į isteriją. Ji manė, kad po katastrofos praėjo tik para, kad dabar yra 1912-ųjų metų balandžio mėnuo“. Tralerio „Fosshagen“ komanda buvo apstulbinta savo keistosios pakeleivės pasakojimo. Vinė Kouts atrodė išsekusi, išblyškusi, tačiau visiškai nepanašėjo į senutę, kokia turėjo būti. Kaip įrodymą apie savo papasakotą istoriją mergina iš rankinuko ištraukė ir kapitonui padavė nedidelį lapelį. Tai buvo „Titaniko“ keleivio bilietas.
Švedijos uoste, į kurį atplaukė traleris, keistosios keleivės jau laukė gydytojai ir kariškiai. Mergina iš karto buvo nuvežta į kliniką tyrimams. Jos istoriją daug kartų klausėsi mokslininkai ir psichologai – kiekvieną kartą buvo teigiama, kad ji išsigelbėjo iš skęstančio laivo. Kariškiai kreipėsi į Anglijos archyvus, prašydami informacijos apie „Titaniku“ į lemtingąjį reisą išplaukusius keleivius. Atsakymas iš archyvo buvo toks: Vinė Kouts tikrai buvo įtraukta į laivo keleivių sąrašą.
Vėliau psichiatras Dži Holandas, stebėjęs merginą, pareiškė: „Tai, ką ji kalbėjo, yra už mūsų supratimo ribos. Aš jos būsenos negaliu klasifikuoti kaip psichinio susirgimo, tačiau logiškai paaiškinti jos elgesio irgi negaliu. Visa tai už logikos ribų ir medicinai nežinoma. Mums visiems susidarė įspūdis, kad mergina tikrai išbuvo anabiozės būsenos arba kito laiko matavime 78 metus, kol buvo nukelta nuo ledyno“.
Tame pačiame Atlanto rajone, kur buvo aptikta Vinė Kouts, vėliau buvo išgelbėtos dar dvi katastrofos aukos. Praėjus metams mokslinis tiriamasis laivas „Larson Naper“ atviroje jūroje pamatė gelbėjimo valtelę, kuriame buvo vienintelis keleivis. Pagyvenęs vyras su žila barzda pareiškė, kad jis yra „Titaniko“ kapitonas Džonas Smitas ir dabar yra 1912-ieji metai. Šis vyras iš tiesų buvo apsirengęs „White Stars Lines“ kompanijos, kuriai priklausė „Titanikas“, uniformą, o rankose laikė pypkę. Vyro pasakojimu nepatikėjo, grįžus į krantą jis buvo išsiųstas į Oslo psichiatrijos kliniką.
Dar vienas paslaptingas įvykis nutiko 1994-ais metais. Norvegų žvejai iš Atlanto vandenyno ištraukė maždaug 10-ies mėnesių amžiaus mergaitę, kuri buvo pririšta prie „Titaniko“ gelbėjimo rato. Kaip mažylė atsidūrė taip toli nuo kranto ir kaip jai pavyko išlikti gyvai? Specialistai, nagrinėję šį atsitikimą, vėl pakėlė archyvus su laivo keleivių sąrašu, kuriame buvo užsiminta apie mažylę.
Okeanologas Malvinas Idlandas taip galvoja: „Susidaro įspūdis, kad šiame pasaulio rajone laikas nebeteko savo reikšmės. Čia atsiranda žmonės, kurie žuvo 1912-ais metais. Jie netgi nė trupučio nepaseno. Tikriausiai, „Titanikas“ ir jo keleiviai pateko į kažkokius laiko spąstus“. Taip atsirado hipotezė apie „laiko kilpas“, kuriose žmonės dingsta be pėdsakų ir po kiek laiko visiškai netikėtai staiga atsiranda mūsų dienomis.
Tai dar ne visos keistenybės, susijusios su „Titaniko“ katastrofa. Yra liudijimų, kad tuo metu, kai laivas skendo, įvairiose pasaulio šalyse buvo užfiksuoti paslaptingi regėjimai ir pranašiški sapnai.
Niujorke, į kurį turėjo atplaukti „Titanikas“, gyvenanti Stela Smit naktį susapnavo keistą sapną. Ji stovi skęstančio laivo denyje, po kojomis burbuliuoja vanduo, ji iš visų jėgų banko keberiotis į viršų, tačiau netenka jėgų ir nuskęsta. Vėliau ji sužinojo, kad tarp „Titaniko“ keleivių buvo jos jaunikis. Sapnas buvo pranašiškas.
Dėl nelabai aiškių priežasčių plaukti „Titaniku“ atsisakė daugiau nei 50 žmonių. Visi jie savo atsisakymą motyvavo bloga nuojauta. Yra žinoma, kad paskutiniu momentu atsisakė plaukti milijardierius Džonas Morganas, kuris buvo faktinis laivo savininkas, pasiteisinęs tuo, kad šiek tiek sunegalavo. Taip pat neplaukė pramoninkas Vudas – jo žmona prieš „Titaniko“ kelionę gavo anoniminį laišką su tokiu tekstu: „Jei nenorite prarasti savo vyro, dėkite visas pastangas, kad atkalbėtumėte jį nuo kelionės“. Moteriai pavyko atkalbėti vyrą plaukti ir taip išgelbėti jam gyvybę.
Kaip galima paaiškinti šią nuojautą, pranašingus sapnus ir paslaptingus perspėjimus? XX amžiaus 8-ame dešimtmetyje technikos mokslų daktaras G.Sergejevas atrado taip vadinamą stresinį spinduliavimą. Mokslininko teigimu, jis atsiranda tuo metu, kai žmogui kyla mirtinas pavojus. Šis spinduliavimas gali sklisti vandeniu ir oru. Specialiais prietaisais šį spinduliavimą galima išmatuoti netoli žmogaus, patekusio į bėdą. Gali būti, kad „Titaniko“ tragedija sukėlė tokį galingą stresinį spinduliavimą, kad jis buvo jaučiamas už tūkstančių kilometrų! Tuo ir paaiškinamos nuojautos ir pranašingi sapnai.
Kalbant apie paslaptingą laišką, adresuotą poniai Vud, tai tyrinėtojai irgi turi savo hipotezę. Amerikiečių specialistai teigia, kad šį laišką pasiuntė vienas iš laivo keleivių, o pats laiškas atėjo iš ateities. „Laiko spąstai“ suveikė ne tik radijo bangoms, bet ir žmonėms. Kad ir kaip ten būtų, šios mistinės paslaptys ir toliau jaudina ne vieną protą visame pasaulyje.
1897-ais metais, 15 metų iki „Titaniko“ katastrofos buvo išleista tada dar niekam nežinomo amerikiečių žurnalisto Morgano Robertsono knyga. Romane buvo aprašyta didžiulio laivo žūtis. Laivas, tikri plaukiojantys ir nepaskandinami rūmai, išplaukė į pirmąjį reisą, vieną balandžio naktį rūke atsitrenkė į ledkalnį ir paskendo. Laivas vadinosi „Titanas“. Apie šį romaną galite paskaityti mūsų publikuotame straipsnyje: Išpranašauta Titaniko lemtis
Ši Robertsono knyga pasirodė besanti košmariška pranašystė, kuri su realybe turėjo labai daug panašumų – pradedant pavadinimu ir baigiant katastrofos vieta, laiku ir priežastimi. Abu laikomi nepaskandinami laivai atsitrenkė į ledkalnį tą patį mėnesį, o keleivių tarpe buvo daugybė įžymybių. Abiem atvejais avarija greitai peraugo į katastrofą dėl gelbėjimo priemonių trūkumo.
Tiesa, ši knyga išgelbėjo vieno „Titaniko“ kūriko gyvybę. Tikriausiai pats likimas taip lėmė, kad jis į plaukiojimą pasiėmė knygą, norėdamas ją paskaityti pertraukų tarp budėjimų metu. Pradėjęs skaityti knygą, kūrikas tiesiog pašiurpo, atpažinęs „Titano“ aprašyme laivą, kuriuo pats plaukė. Apie savo nuogąstavimus papasakojo darbo kolegoms, tačiau šie tik pasijuokė. Kai laivas užsuko į Sauthemptono uostą Anglijoje, išsigandęs kūrikas paskubėjo palikti laivą.
1991-iais metais iš nuskendusio „Titaniko“ buvo iškeltas lagaminėlis, kuriame buvo 10 tūkstančių dolerių. Įdomiausia tai, kad visi banknotai buvo 1996-ųjų metų leidimo.
Ginklo, iš kurio kapitonas Smitas šovė į orą, siekdamas nuraminti keleivius, ekspertizė parodė, kad jis buvo pagamintas 1928-ais metais, t.y. praėjus 16-ai metų po to, kai iš jo buvo šauta… Tai dar kartą įrodo, kad laivas ne tik atsitrenkė į ledkalnį, bet ir pateko į laiko skylę, per kurią vieni daiktai iš praeities persikėlė į ateitį ir atvirkščiai.
Manau, kad jūsų rašomi straipsniai yra išgalvoti. Kiek teko paieškoti panašios informacijos iš jūsų straipsnių per google, tiek nieko neradau. Tai išvados 2: arba jūs turite labai gerus informatorius ir gaunate tokią informaciją, kurios neturi niekas kitas, arba jūs viską išgalvojate. Jei būtų pirmas atvejis, tai manau paskleidus tokius tokias naujienas sulauktumėte didelio stambesnės žiniasklaidos dėmesio ir vis tiek ši informacija internete būtų randama. Tad išvada tokia – kad daug kas (gal net viskas, nes netikrinu visų faktų, tiesiog padariau nedidelę atsitiktinę atranką) yra išgalvota. Ir kalba eina ne tik apie šį straipsnį. Jeigu taip nėra, prašau pateikite man į nurodytą el.paštą kaip įrodymą šaltinius, iš kur gauti faktai, minimi šiame straipsnyje – apie kapitoną Johną Smithą, Vinę Couts, stresinį spinduliavimą ir kitus. Paneikite mano teiginį arba pripažinkite, kad rašote nebūtus dalykus 🙂
Leiskite paklausti kokia kalba ieškojote informacijos? Lietuvių? Jei taip tai Lietuvių kalba internete išvis labai mažai informacijos tokiomis temomis. Anglų? Anglų kalba jos tikrai daug, tačiau reikia žinoti ką įrašyti į paieškos laukelį. Frazės kurias įrašote turi didelę reikšmę. Kalbant grynai apie šią temą, tai Anglų kalba nežinau ar Yra informacijos. Netikrinau. Rusų kalba jos pilna.
ooo prispaude prie sienos 😀
Tikrai labai idomus straipsnis…
Kažkaip įdomu nes Malvinas Idlandas net neegzistavo tik tokia sala „Malvin Island“.
Daiktai persikėlė į ateitį?? Hmm.. Mano manymu keliautojai laiku sugalvojo pžazaisti…
Sunku patikėti.
Mrs Winnie Coutts ji yra isgyvenusiu sarase mire 1960 metais sulaukus 84 metu ( http://www.encyclopedia-titanica.org/titanic-survivor/winnie-coutts.html ) nzn is kur tos istorijos bet ir laivu tokiu nera kurie sos signalus gavo, zodziu pasaka.
Na gali buti kad neparsyti visur visi faktai, juk minejo kad rusu kalba yra tos informacijos, na as jos netikrinau tai negaliu pasakyt kad istikruju jos yra
As ziauriai domiuos „Titaniku“ viskas kas parasytas – tiesa 🙂
Ce biski nesupratu kad daiktai kelesi i ateiti ce biski nesiprantama nes gal koks zmogus is praeities nuspejo tai ir sukane padaryti tai gad vieni daiktai vandenyje dinktu ir atcirastu kitoje kartoje.
Ce galejo pasidarbuoti nso nes tik jiek galejo taip sokineti per laika
Ce biski nesupratu kad daiktai kelesi i ateiti ce biski nesuprantama nes gal koks zmogus is praeities nuspejo tai ir sukane padaryti tai gad vieni daiktai vandenyje dinktu ir atcirastu kitoje kartoje.
Ce galejo pasidarbuoti nso nes tik jiek galejo taip sokineti per laika
Viskas ,kas yra logiška,gali egzistuoti.
Tai is viso ten gi aukstuomene plauke,o jie tai pakeliaudavo laiku, is kur kitaip kapitonas gavo pistoleta is ateities. O del zuvomo, tai ten kazkas suorganizavo, laivas leke tiesiai i ledkalni. Noreta atsikratyt tu keliautoju laike, nes jie tik sumaisti kele
Oi, maža kas galėjo atsitikt. Nepatikėsi, o žiūrėk ir teisybė.
Patinka Vysockajos laidas ziterui per TV, knygos neteko laikyt rankose, bet su malonumu perskaicua recenzija.Egle, o kas atsitiko cityout? Kiekviena ryta isijungdavau skyreli apie maista, bet ziuriu jis nebeatnaujinamas.
pritariu tam (Manau, kad jūsų rašomi straipsniai yra išgalvoti) netik sitame bet ir kituose straipsiose ira kazkas kas vercia abejoti netik istorijos FANTASTISKU IVAIZDZIU bet ir atoriaus slapukavimu kaip viename straipsnyje deste vien faktus, o kitoi eilutei pareiske kad dokumentinio filmo pavadinimo neskelbsime, norintys susiraskit patys 😀 Apsurdas. kitame straipsnyje jauciama rasytojo fantazija, lyg butu kokia paprasta KNYGA. o ne reali tirkove… Aciu uz demesi
grazi fantastine novele