Ką slepia didysis sfinksas?

Dar 1990-ais metais amerikiečių geologas Robertas Šokas iškėlė mintį, kuri buvo tiesiog nepriimtina iki tol tarp istorikų vyravusiai nuomonei, jls teigė, kad garsusis Didysis Sfinksas pastatytas keliais tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo iki tol teigiama. Kaip žinoma, oficiali Sfinkso atsiradimo data yra apie 2500
metų pr.m.e. istorikai, kurie pritaria r.šoko minčiai dėl kur kas senesnio statinio amžiaus, dabar bando nustatyti kiek Sfinksas senesnis už Didžiąją piramidę.

Nepriklausomai nuo R.Soko teiginių, panašią išvadą apie monumento amžių paskelbė ir anglų geologas Kolinas Rideris. Tiesa, iš pradžių jis irgi neigė R.Soko argumentus, tačiau vėliau, kai išstudijavo daugybę papildomos medžiagos, sutiko su jo teiginiais. Dabar kilo klausimas – kiek Sfinksas yra senesnis už oficialų savo amžių? R. Šokas teigia, kad paslaptingasis Sfinksas buvo pastatytas dar tais laikais, kai Egipte nebuvo faraonų dinastijų. Čikagos universiteto geologas Markas Lechneris taip pat palaiko šių dviejų mokslininkų teiginius apie kur kas didesnį Sfinkso amžių – tai rodo ryškūs erozijos pėdsakai statinyje, atsiradę dėl vandens poveikio. Tai reiškia, kad Sfinksas egzistavo jau tada, kai vietinis klimatas iš lietingo dar nebuvo pasikeitęs į sausą! O ši klimato kaita įvyko ne vėliau kaip 5000 m.pr.m.e. Kai kurie geologai, nesutinkantys su šia teorija, teigia, kad vandens erozijos pėdsakai atsirado dėl drėgno smėlio, kuriame daug amžių išbuvo Didysis Sfinksas. Tačiau geologijos mokslas negali patvirtinti tokio reiškinio. Dar daugiau, jau minėti tyrinėtojai R.Sokas, K.Rideris ir kiti, dirbę Karalių slėnyje Gizoje, linksta prie tos nuomonės, kad šiame rajone egzistavo priešistorinė civilizacija, sukaupusi unikalių žinių, kurias vėliau perdavė egiptiečiams. Tokios galimybės patvirtinimui R.Sokas nurodo Nabta Plajos rajoną Egipto pietuose. «Dabar čia plyti dykuma, – kalba tyrinėtojas, -tačiau prieš tūkstančius metų, kai dar nebuvo atsiradusios faraonų dinastijos, šiame rajone buvo seklus ežeras, o jo krantuose vietiniai gyventojai ganė savo naminius galvijus*. Siame rajone atsirado pirmosios egiptiečių gyvenvietės.

Apie tokių žinių egzistavimą patvirtina metaliniai paminklai, primenantys garsųjį Stounhendžą, pastatyti įvertinus labai nežymius astronomijos reiškinius.
Senieji statytojai turėjo supratimą apie taip vadinamas precesijas -Siaurinės žvaigždės ir kitų žvaigždynų postūmį dangaus skliaute per ilgą laiko tarpą. Kiti istorikai tvirtina, kad šias žinias įgijo Senovės Graikijos mokslininkai maždaug 200 m.pr.m.e. Tačiau iš tikrųjų senesnės kultūros greičiausiai perdavė pirmiesiems Egipto faraonams savo astronomines žinias ir. didžiulių akmeninių statinių statybos paslaptis. Tokie teiginiai tiesiog griauna oficialią versiją apie tai, kad maždaug 2550 m.pr.m.e. Egipto faraonas Chufu pastatė Didžiąją piramidę tiesiog tuščioje vietoje! Pagal R.Soko duomenis anksčiau šioje vietoje buvo nedidelė kalva, kuri turėjo ritualinę reikšmę. Ir tik vėliau ant šios kalvos buvo pastatyta Didžioji piramidė. Toks scenarijus sukelia mintis, kad Gizos komplekso statybos vyko keletą tūkstantmečių!

Karališkoji kamera Didžiojoje piramidėje
R.Soko nuomone, pirmasis statinys, sukurtas žmogaus rankomis Gizos rajone, buvo būtent Didysis Sfinksas. Labai seniai, dar prieš faraonų dinastijų atsiradimą, senieji statytojai, pastatę Didžiąją piramidę, joje padarė nuožulnų koridorių ir viršuje įrengė Karališkąją kamerą. Koridorius nukreiptas tiesiai į Siaurės ašigalį ir yra vienintelė tokio tikslumo konstrukcija visoje mūsų planetoje! Sis faktas leidžia vadinti Didžiąją piramidę seniausia astronomine observatorija. Ketvirtosios dinastijos (2550 m.pr.m.e.) laikais piramidė buvo pati seniausia šventykla. Oficialioji egiptologija šį statinį traktuoja kaip faraono Chufu mauzoliejų. Si versija atsirado pagal analogiją su vėliau statytomis piramidėmis, kurios tikrai buvo mirusiųjų faraonų kapavietės. Didžiosios piramidės Karališkoje kameroje buvo rastas sarkofagas, tačiau jame nebuvo nei faraono mumijos, nei pomirtinių įrankių, kurie paprastai buvo dedami į sarkofagą.
R.Šokas visiškai neatmeta teiginio, kad Didžioji piramidė yra faraono kapavietė, tačiau galvoja, kad tai buvo nepagrindinė statinio funkcija. Kalbant apie Chufu, tai visiškai nėra aišku, ar jis save vadino faraonu. Viską, ką mes apie jį žinome, tai žinios, kurios buvo įgytos, praėjus 2 tūkst. metų po jo mirties. Chufu dalyvavimą Didžiosios piramidės statyboje patvirtina tik du šaltiniai: pirmasis – tai senovės Graikijos ir Romos mokslininkų pasisakymai, kurie pavadino faraoną Cheopsu, o antrasis šaltinis – piešiniai ant įvairių antkapių Karalių slėnyje Gizoje ir ant Didžiosios piramidės Karališkosios kameros sienų.

Skaičių mistika
R.Šokas 2005-ais metai išleido knygą «Ieškant piramidžių paslapčiu, kurioje skaitytojams pateikia ne vieną pavyzdį, kurie leidžia teigti, kad Didžiosios piramidės matmenyse užšifruoti kai kurie fundamentalūs duomenys. Vienas tokių pavyzdžių – tai pirminis piramidės aukštis, kuris buvo 146,6 m. Lygiai tiek pat milijonų kilometrų skiria Žemę ir Saulę. Atsirado entuziastų, kurie Didžiosios piramidės matavimuose išsiaiškino garsiojo skaičiaus n «pi» reikšmę ir auksinę proporciją. Trys stambiausios piramidės Karalių slėnyje orientuotos į mūsų galaktikos centrą, kuris buvo aptiktas tik XVIII-ame amžiuje. Kiti istorikai visus šiuos faktus vadina atsitiktiniais sutapimais.

Kas vis tik pastatė Didįjį Sfinksą?

Šį klausimą prieš dešimtmetį pabandė atsakyti rusų mokslininkas Sergėjus Proskuriakovas. Jis tvirtina, kad atkuriant pirminio Gizos komplekso modelį, pavyko atrasti užšifruotą kosminį kodą, pagal kurį sukurtas visas pasaulis – pradedant atomo branduoliu ir baigiant planetų sistemomis! S.Proskuriakovo ir jo bendraminčių nuomone tikrieji Egipto piramidžių statytojai buvo Sirijaus sistemos, esančios Kentauro žvaigždyne, gyventojai. Sios teorijos šalininkų teigimu ten egzistavo nepaprastai aukšto lygio civilizacija, kuri truko daug milijonų metų. Sirijaus sistemos gyventojai, įvaldę mums nežinomas technologijas, ne kartą lankėsi Žemėje ir savo žinias perteikė vietiniams gyventojams. Viena iš tokių žinių buvo Egipto piramidžių statyba. S.Proskuriakovas išreiškė viltį, kad «gal būt greitai bus atrastos piramidžių ir Didžiojo Sfinkso slaptavietės – po šiais statiniais japonai aptiko metalinę plokštę su keistais rašmenimis*. Labai gaila, kad ši viltis dar neišsipildė. O gal liko laukti visai nedaug?

Komentuok su Facebook paskyra: