Mokslo pranašystės kurios „neišsipildys“

Žmogus niekada neskris į kosmosą, automobiliai nepakeis arklių, atomas nėra pavojingesnis už įprastus sprogmenis, telefonas negali būti ryšio priemonė… Visa tai skamba absurdiškai, tačiau visi šie teiginiai yra gana žinomų ir gerbiamų žmonių pranašystės.

Pokalbis laidais – fantastika!

„Visiems išsilavinusiems žmonėms turi būti suprantama, kad balso negalima perduoti laidais, – 1865-ais metais teigė laikraštis „The Boston Post“. – O jei tai ir pavyks padaryti, šis išradimas neturės jokio praktinio pritaikymo“.

1877-ais metais, kai Aleksandras Belas pristatė savo pirmąjį telefoną Baltuosiuose rūmuose, tuometinis JAV prezidentas Ruterfordas Hajesas  pastebėjo: „Žinoma, tai labai svarbus išradimas, tačiau patys pasvarstykite, kas norės juo naudotis?“. Tais pačiais metais apie telefoną taip pat skeptiškai atsiliepė ir „Western Union“ kompanijos prezidentas: „Šis įrenginys turi tiek trūkumų, kad jo negalima naudoti kaip ryšio priemonės. Jis neturi jokios praktinės vertės“.

Žmonėms nusibos žiūrėti į dėžę

„Kinas – laikinas reiškinys. Žiūrovai norės matyti gyvų aktorių vaidybą realioje scenoje“, – taip 1916-ais metais teigė garsusis aktorius Čarlis Čaplinas.

Haris Vorneris, vienas iš kino kompanijos „Warner Bros.“ įkūrėjų, 1927-ais metais išreiškė abejonę dėl filmų įgarsinimo: „Nejaugi žiūrovai norės girdėti, ką filme kalba aktoriai?“ 1946-ais metais amerikiečių kino studijos „20th Century Fox“ prodiuseris Derilas Zanukas pranašavo, kad televizija neišsilaikys nė pusės metų: „Greitai žmonėms nusibos kiekvieną vakarą žiūrėti į fanerinę dėžę“.

Pasauliui pakaks penkių kompiuterių

1943-ais metais IBM kompanijos direktorių tarybos valdytojas Tomas Vatsonas prognozavo, kad pasaulinė kompiuterių paklausa bus… penki vienetai. 1949-ais metais elektroninė skaičiavimo mašina svėrė 30 tonų, ją sudarė 18 tūkstančių vakuuminių lempų. Žurnale „Popular Mechanics“ buvo pateikta prognozė, kad ateityje kompiuterio svoris sumažės iki 1,5 tonos, o jame bus vos 1000 lempų.

1995-ais metais vienas iš kompiuterinio tinklo išradėjų Robertas Metkalfas žurnale „Info World“ pareiškė nuomonę, kad 1996-ais metais pasaulinį Internetą ištiks krachas. Autorius buvo taip įsitikinęs savo teisumu, kad pažadėjo „suvalgyti savo žodžius“, jei taip nenutiks. R.Metkalfas ištesėjo savo pažadą – 1997-ais metais jis dalyvavo Pasaulinėje konferencijoje interneto klausimais ir savo pranešimo metu sukramtė bei prarijo popierių su savo pranašystėmis.

Automobiliai arkliams ne konkurentai

4-ame XIX amžiaus dešimtmetyje Londono universiteto filosofijos ir astronomijos profesorius Dionisijus Lardneris autoritetingai pareiškė: „Tolimos kelionės geležinkeliais neįmanomos, nes keleiviai, neturėdami galimybės kvėpuoti, mirs nuo uždusimo“.

1902-ais metais JAV karinių jūrų pajėgų observatorijos direktorius Saimonas Niukombas tvirtino: „Skrydis sunkesnėmis už orą mašinomis yra betikslis, o tiksliau pasakius – net neįmanomas“. Ir visa tai buvo paneigta jau po vienerių metų, kai pirmą kartą į orą pakilo brolių Raitų sukonstruotas lėktuvas.

„Arkliai bus visada, o automobiliai – tai tik laikinas susižavėjimas“, – taip 1903-ais metais banko „Michigan Savings Bank“ prezidentas pasakė Henrio Fordo juristui Horacijui Rekhemui ir nepatarė dėti pinigų į automobilių biznį. Rekhemas nepaklausė – jis įsigijo Fordo akcijų ir po kelių metų pasakiškai praturtėjo.

1957-ais metais vyriausiasis Didžiosios Britanijos Karališkosios observatorijos astronomas seras Haroldas Spenseris Džonsas pasakė: „Skrydis į kosmosą – absurdas“. Praėjus vos dviem savaitėms SSRS pirmą kartą į kosminę orbitą išvedė dirbtinį Žemės palydovą.

Nepavojingas atomas

1917-ais metais Ernestas Rezerfordas suskaidė atomą. Mokslininkas padarė išvadą, kad šio proceso metu išgaunama energija yra pernelyg maža. Fizikas padarė išvadą: „Kiekvienas, kuris tikisi, kad atomo branduolys taps energijos šaltiniu, labai klysta“.

1939-ais metais Vinstonas Čerčilis irgi skeptiškai pasisakė šiuo klausimu: „Atominė energija gali būti tokia pat efektyvi, kaip šiuolaikiniai sprogmenys. Tačiau vargu ar ji kada nors taps pavojingesne“.

„Tai pati didžiausia kvailystė, kuria mes kada nors užsiėmėme, – 1944-ais metais prezidentui Trumenui pareiškė admirolas Viljamas Li, dalyvavęs amerikiečių atominėje programoje. – Tokia bomba niekada nebus sukurta, ir tai sakau kaip sprogstamųjų medžiagų ekspertas“. Praėjo metai, atominės bombos „Mažylis“ ir „Storulis“ buvo susprogdintos virš Hirosimos ir Nagasakio.

Taigi, atrodo tai ką tų laikų mokslininkai teikdavo kaip neįmanomus dalykus vėl tapdavo įmanomais. Ar ne taip pat yra ir šiais laikais? Galbūt tai kas laikoma neįmanomu ir nepasiekiamu vėliau taps mūsų gyvenimo dalimi. Prieš patikėdami netgi labai garsių žmonių pranašystėmis, prisiminkite, kad ir jie kartais klysta.

Komentuok su Facebook paskyra: