NSO pasirodymo liudininkais buvo netgi Antikos laikais vykusių Olimpinių žaidynių dalyviai ir žiūrovai. Senovės Graikijos filosofas Anaksagoras, gyvenęs V-ame amžiuje pr.m.e., savo darbuose paminėjo, kad pankrationo (imtynių rūšis) varžybų metu virš stadiono Olimpijoje pakibo didelio rąsto dydžio šviečiantis objektas. Aristotelis irgi ne kartą rašė apie didžiulius „degančius skydus“, pasirodžiusius danguje per 137-ąsias Ojimpines žaidynes (352-ieji m. pr.m.e.). Šie „skydai“ danguje buvo išsidėstę trikampiu ir lėtai skrido virš stadiono, o vėliau staiga išnyko tūkstančių nustebusių žmonių akyse, žybsėdami žaibais.
Tačiau panašūs įvykiai vyko ne tik senovėje – jie vyksta ir mūsų laikais. 1991 m. vasario 23 dieną Vladivostoke ant užšalusios įlankos ledo vyko šventė, kurios pagrindinis numeris buvo parašiutininkų šuoliai. Dviejų vietinių laikraščių korespondentai atliko keletą efektingų besileidžiančių parašiutininkų nuotraukų. Kai vėliau redakcijų laboratorijose buvo padarytos nuotraukos, jose buvo pastebėti geltonos spalvos balionai. Iš pradžių abu korespondentai pagalvojo, kad pasitaikė nekokybiškos fotojuostos. Vėliau paaiškėjo, kad jos neturi jokio broko. Tada buvo įtarta, kad nuotraukų apdorojimo procese jos buvo blogai nuplautos vandeniu. Buvo vėl padarytos nuotraukos, tačiau rezultatas buvo absoliučiai tas pats – kai kuriose nuotraukose šalia parašiutininkų matėsi keisti balionai, kurių niekas iš dalyvavusių šventėje nepastebėjo.
Panaši istorija įvyko Ukrainoje. 1992 m. gegužės S d. Odesos gyventojas Guramas Cušbajus fotografavo parašiutininkų varžybas vietiniame aerodrome. Kitą dieną, po to, kai buvo išryškinta fotojuosta, vyras netgi aiktelėjo: 7-niose iš 18-os nuotraukų šalia sportininkų danguje matėsi disko formos objektai. Nuotraukas tyrinėjo Ukrainos ufogų asociacijos nariai, kurie padarė išvadą, kad šios nuotraukos – jokia klastotė. Vienoje nuotraukoje asociacijos nariai pastebėjo tai, į ką Cušbajus nebuvo atkreipęs dėmesio – šalia ant žemės esančio malūnsparnio taip pat buvo matomas NSO, tik ne disko, o cigaro formos.
1992 m. gegužės 8 d. Vankuveryje vyko beisbolo mačas tarp vietos „Mounties“ ir Portlendo „Beavers“. Stadione kelios dešimtys tūkstančių žiūrovų akylai stebėjo įvykius aikštėje, kai staiga virš stadiono atsirado šviečiantis rutulys. Visiškai atsitiktinai šiame mače tarp žiūrovų buvo astronomas Frenkas Hjūzas, Britanijos astronomų asociacijos narys. Štai ką jis pasakė apie keistąjį objektą: „Tai tikrai buvo ne meteoras! Jis skrido gana nedideliame aukštyje visiškai be garso, turėjo idealią apvalią formą, o diametras buvo ne mažiau 12 metrų. Šis objektas labai ryškiai švietė, tarsi degantis magnis…“
Nepastebėti NSO buvo neįmanoma. Visi stadione buvę žmonės – žiūrovai, žaidėjai, teisėjai, aptarnaujantis personalas – nukreipė žvilgsnius į dangų, mačas kuriam laikui buvo nutrauktas. Jis buvo atnaujintas tik po 15-os minučių, kai šviečiantis objektas išnyko.
Dar vienas NSO pasirodymo virš beisbolo stadiono atvejis užfiksuotas 1992 m. rudenį. Tai įvyko Amerikoje, Jutos valstijoje. Tiesa, ten viskas vyko žymiai greičiau, nei Vankuveryje, todėl tik nedaug žmonių, buvusių stadione, spėjo pamatyti, kaip danguje staiga pasirodė pilkos spalvos greitai besisukanti sfera, kuri greitai išnyko.
Tačiau tarp NSO pats „populiariausias“ sportas yra ne beisbolas, o futbolas. 1972 m. liepos mėn. Kampose (Brazilija) futbolo rungtynių metu danguje buvo pastebėtos kelios „skraidančios lėkštės“, kurios dideliame aukštyje lėtai skrido iš rytų į vakarus. Reginys buvo toks įstabus, kad visi žiūrovai pašoko ant kojų ir užvertė galvas į dangų, aikštėje esantys žaidėjai taip pat nustojo žaisti ir ėmė stebėti tai, kas vyksta danguje. Netgi radijo komentatorius ėmė pasakoti ne apie įvykius aikštėje, o danguje. Po 6 metų, taip pat liepos mėnesį, keletas NSO praskrido virš Argentinos Mendosos miesto stadiono. Tai vyko pasaulio futbolo čempionato metu. Liudininkai pasakojo, kad keistieji objektai buvo labai panašūs į lengvojo automobilio dydžio malūnus.
Dar vienas atvejis, kai futbolo rungtynių metu buvo pastebėtas NSO, įvyko 1998 m. balandžio 21 d. Gvajakilio (Ekvadoras) centriniame stadione vyko didžiulį susidomėjimą sukėlęs mačas tarp vietos komandos ir vienos iš garsiausių pasaulio komandų „Barselonos“. Pirmojo kėlinio pabaigoje iš pietvakarių pusės danguje pasirodė cigaro formos NSO. Jis keletą sekundžių kybojo ore virš stadiono, po to išnyko nežinoma kryptimi. Vienos televizijos kompanijos operatoriui pavyko nufilmuoti paslaptingąjį NSO. Jau kitą dieną šį siužetą parodė beveik visos televizijos kompanijos pasaulyje.
NSO futbolo rungtynes „stebėjo“ ne tik anapus Atlanto. Ir Europoje buvo atvejų, kai NSO buvo pastebėti rungtynių metu. 2000 m. balandžio 30 d. Maskvos srities Tučkovo mieste vyko Rusijos I-ojo diviziono komandų rungtynės. Staiga danguje virš stadiono pakibo maždaug 20 m skersmens dubens formos objektas. Jis buvo tamsiai pilkos spalvos, ant jo kairiojo šono matėsi nesuprantami užrašai. Po 10 minučių keistasis objektas nuskrido link geležinkelio stoties. Greitai po to visi žiūrovai, buvę stadione, pajuto lengvą pykinimą.
Tikriausiai pats garsiausias NSO pasirodymo per futbolo rungtynes atvejis įvyko 1954 m. spalio 27 d. Florencijoje (Italija). „Fiorentinos“ komanda žaidė treniruočių pobūdžio rungtynes, kurias stebėti atvyko daugiau kaip 10 tūkstančių žiūrovų. Ejo 20-a pirmojo kėlinio minutė. Staiga danguje pasirodė trys ilgi NSO, kurie už savęs paliko ryškiai baltus pėdsakus. Per 9 minutes paslaptingieji objektai apsuko 3 ratus aplink stadioną, po to pakilo aukštyn ir didžiuliu greičiu nuskriejo šiaurės kryptimi. Tačiau tuo „stebuklai“ nesibaigė. Vos tik NSO išnyko iš apstulbusių žiūrovų akių, į futbolo aikštę ėmė kristi šviesaus pluošto juostos (ufologai jas vadina „angelo plaukais“). Liudininkai bandė jas surinkti, tačiau pluoštas akimirksniu ištirpdavo rankose. Tik tribūnose sėdėjęs chemijos studentas Alfredo Jakopocis susiprotėjo keletą pluošto juostų apsukti ant medinio pagalio ir patalpinti į stiklinį butelį.
Jaunuolis paskubėjo nugabenti keistąją medžiagą į Florencijos universiteto, kuriame ir studijavo, Cheminės analizės institutą. Profesorius Danilo Gocis visapusiškai ištyrinėjo keistąją medžiagą ir padarė išvadą, kad ji sudaryta iš pluoštinės medžiagos, kurios praktiškai neveikia tempimas ir sukimas, tačiau dėl šilumos poveikio šis pluoštas patamsėja ir akimirksniu išgaruoja. O iš ko sudaryta pati pluoštinė medžiaga, mokslininkas nesugebėjo atsakyti.
“Nuotraukas tyrinėjo Ukrainos UROLOGŲ asociacijos nariai, kurie padarė išvadą, kad šios nuotraukos – jokia klastotė.“ turbut siknoj nso ieskojo 😀
klaida pastebeta ir istaisyta:)
Turbūt ateiviams įdomus mūsų sportas. 😀