Vakarų ufologinėje literatūroje nurodoma, kad iki 1990 m. yra užfiksuota per 500 NSO „nusileidimų“ 65 šalyse. Dažniausiai nusileidžia kiaušinio formą primenantys NSO, kurių skersmuo apie 3 metrai, nors pasitaiko ir kur kas didesnių. Vidutiniška nusileidimų trukmė – 5 minutės.
Ten, kur stebimi NSO nusileidimai, paprastai (apie 50% visų atvejų) randami mechaniniai ir šiluminiai poveikiai aplinkai. Dažniausiai tai būna dirvos įdubimas, ištirpęs sniegas ar ledas, taisyklingos formos (trikampio, ovalo, apskritimo) properšos užšalusiame vandenyje. Aptinkami ir medžiai su nulaužtomis viršūnėmis, o kartais jų šakos būna apsvilusios.
NSO nusileidimų vietose dirva dažnai lieka be lašo vandens. Ten ima džiūti žolė, kuri iš pažiūros neatrodo kaip nors paveikta. Tačiau patyrinėjus ją atidžiau, paaiškėja, kad ji… be šaknų. Šaknys būna visiškai sudegusios, suanglėjusios. Dirva tokiose vietose lieka visiškai sterili, nors už NSO poveikio zonos gyvybė knibždėte knibžda. Kita vertus, radioaktyvumo pėdsakų nepastebima, nors dažnai aptinkamos magnetinės anomalijos.
Kai kurie ufologai, nors ir su išlygomis, užsimena, jog vienoje kitoje NSO nusileidimo vietoje susiduriama su chronalinėmis anomalijomis, tai yra, laiko nestabilumais. Ten nepaprastai tikslūs laikrodžiai ima tai skubėti, tai vėluoti lyginant jų parodymus su etaloniniais laikrodžiais, esančiais už NSO poveikio ribų.
Keliose vietose (JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje) NSO paliko dar keistesnius pėdsakus. Daugybės liudininkų akivaizdoje iš jų iškrito beveik skaidrūs ilgi siūlai, pavadinti „angeloplaukais“. Tie „angelo plaukai“ beveik išsyk virsdavo drebučių mase, kuri tuoj pat ir išgaruodavo. Prisilietus prie jų, žmogui imdavo perštėti odą, atsirasdavo dėmės. Be abejo, „angelo plaukus“ ir drebučius bandyta tirti. Jų spektrinė analizė parodė, kad juose gausu boro, silicio, magnio, o taip pat medžiagų, kurių prigimties atskleisti nepavyko.
Antra vertus, yra daug atvejų, kai tyrinėtojai neaptikdavo absoliučiai jokių NSO poveikių aplinkai. Tačiau savotiškus pėdsakus visada aptikdavo žmonės, turintys paranormalių sugebėjimų, t.y., vadinamieji ekstrasensai.
NSO veiklai priskiriami ir paslaptingieji ratai bei kitos geometrinės figūros javų laukuose. Pirmąsyk jie paminėti 1678 m. Anglijoje. O 1990 m. vien Anglijoje jų aptikta daugiau kaip 400. Ratai, žiedai, o nuo 1991 m. ir lygiašoniai trikampiai, kampai, „kableliai“ ir t.t. aptinkami ir Pietų Afrikoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Vokietijoje bei dar beveik trisdešimtyje šalių. Piešiniai javų laukuose darosi vis sudėtingesni – simetriškai išsidėsčiusius ratus jungia tiesios linijos, iš ratų driekiasi stačiakampės „ataugos“ ir t.t. Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, 1991 m. buvo aptikti piešiniai, primenantys milžiniškus pjautuvus ir kastuvus.
Nors daugelio tyrinėtojų „sveikas protas“ tų piešinių prie žasties verčia ieškoti natūraliuose gamtos reiškiniuose (oro sūkuriai, elektrostatiniai laukai ir pan.) arba manyti, kad visa tai yra išdaigininkų mistifikacijos, bet vien išdaigomis ar oro verpetais visko nepaaiškinsi. Todėl 1991 m. Anglijoje buvo įkurtas „Apskritimų laukuose tyrimų centras“, o kiek anksčiau knygoje „Apskritimai liudija“ (1989 m.) du anglų inžinieriai P. Delgado ir K. Endrius paskelbė beveik aštuonerių metų tyrimo rezultatus.
Ir toje paklausioje knygoje, ir prancūzų, kanadiečių mokslininkų straipsniuose pateikti duomenys liudija, kad ratų bei kitų figūrų javų laukuose problema nėra tokia paprasta, kaip daug kas norėtų. Pavyzdžiui, nustatyta, jog kai kuriose rato formos aikštelėse prietaisai fiksuoja temperatūros, magnetines, energetines anomalijas. Prancūzijos nacionalinio kosminių tyrimų centro specialistai ištyrė ratuose nulinkusių javų varpas ir nustatė, kad jos paveiktos infraraudonųjų spindulių. Pirmąsyk apie tai, kad keistosios figūros javų laukuose gali būti susijusios su NSO, prabilo prancūzų ufologas Žakas Vale.
1960 m. australas Pedlis virš nendryno išvydo kylantį plieno spalvos NSO kuris pakibo maždaug 20 metrų aukštyje, o po kiek laiko greitai nuskrido. Ten aptiktos trys apvalios aikštelės. Vienoje iš jų nendrės buvo išgulusios pagal laikrodžio rodyklę, kitose dviejose — prieš laikrodžio rodyklę.
Pranešimų, kad figūros javų laukuose atsiranda po to, kai virš jų pasirodo NSO, šiandien sukaupta gana daug. Kai kurie ufologai mano, jog javai išgula dėl neaiškios kilmės NSO spinduliavimų. Be to, jeigu NSO sukasi apie savo ašį, atsiranda apvalios aikštelės, kuriose javai būna išguldyti viena kryptimi.
Apstu pranešimų, liudijančių, kad NSO veikia ir žmogaus sukurtą techniką, įrengimus. Oficialiuose pranešimuose (1978 m. ICUFON memorandume ir kt.) pasakojama apie keistą įvykį Irane 1976metais.
Iš buvusios TSRS teritorijos į šiaurinę Irano dalį atskrido maždaug pusės mėnulio disko dydžio apvalus NSO. Buvo duotas įsakymas objektą, įtariamą esant TSRS žvalgybiniu aparatu, numušti. Į orą pakilo „Fantomo“ tipo naikintuvas.
Tačiau jam priartėjus iki objekto 45 km atstumu, staiga nustojo dirbę prietaisai, nutrūko radijo ryšys. Lėktuvui pasitraukus nuo NSO, ryšiai ir prietaisai atgijo. Tuo metu į orą pakilo antras naikintuvas. Vos tik jis priartėjo prie NSO, nuo pastarojo atsiskyrė ugningas rutulys, kuris milžinišku greičiu šovė lėktuvo link. Pilotas paspaudė raketų paleidimo įtaisą, tačiau elektronika nedirbo, vėl nutrūko radijo ryšys. Ryškusis rutulys, kurį laiką skridęs šalia beveik nevaldomo naikintuvo, grįžo prie NSO ir su juo susijungė.
Dėl šio įvykio buvo kilęs diplomatinis karas, pagaliau visa tai buvo priskirta nepaaiškinamam NSO fenomenui, ir diplomatai nurimo.
Dabar pranešimai, jog arti NSO užgęsta vidaus degimo varikliai, sutrinka elektra (išsijungia šviesos, radijas, ryšių sistemos), jau nieko nestebina. NSO nutolus, visa tai savaime atsistato. NSO siejami ir su radiolokacinių, elektros perdavimo sistemų sutrikimais.
1965 m. lapkritį NSO buvo regimi virs Niujorko bei virs aukštos įtampos elektros perdavimo linijų Niuhampsyre ir Niudžersyje. Šis NSO „paradas“sutapo su keista elektros tiekimo avarija, 20 valandų aptemdžiusią visą šiaurės rytų JAV teritoriją su 36 milijonais gyventojų. Būtent ten kur buvo regimi NSO, suveikė automatai, saugantys įrangą nuo perkrovų ir žaibų. Oficialūs JAV energetikos atstovai NSO versijai nepritarė, bet ir nesugebėjo paaiškinti tokios grandiozinės avarijos priežasčių.
Pranešimų, kad pasirodžius NSO, prigęsta elektros lempos arba šviesa ima pulsuoti į taktą regimam NSO pulsavimui, gana daug. Yra ir konkretesnių duomenų. Iš 422 ištirtų atvejų NSO paveikė ir automobilių variklius, ir visą įrangą 208 kartus (beveik 50% visų atvejų). 104 atvejais paveikė tik variklius, 69 atvejais – tik radijo imtuvus, 27 atvejais – tik apšvietimą. Visais šiais atvejais atstumas tarp NSO ir automobilio buvo mažesnis nei 120 m.
Esama pagrįstų pranešimų, jog NSO veikė mechaniškai (vilko arba stabdė traukinius). 1985 m. vasario 17 d. Petrozavodsko apylinkėse, Rusijoje, NSO „vilko“ traukinį įkalnėn net su įjungtais stabdžiais ir taip „sutaupė“ apie 300 litrų kuro, o stabdžių nesugadino. 1992 m. Baikalo-Amūro magistralėje du didžiuliai švytintys rutuliai pakibo virš dviem lokomotyvais traukiamo traukinio ir 8 minutėms jį sustabdė.
Nemažai susikaupė pranešimų ir apie lėktuvų avarijas, susijusias su NSO. 1948 m. sausio 7 d. persekiodamas NSO, žuvo JAV karo lakūnas Tomas Mandelas.
Žurnale ,,Technika molodioži“ (1982 Nr. 4) aprašyta avarija netoli Lietuvos, Kaliningrado srityje. 1981 m. spalio 16d. lakūno B. Korotkovo valdomas reaktyvinis raketnešis skrido 1300 m aukštyje 520 km/val. greičiu. Besileidžiantį lėktuvą ėmė persekioti ugningas 5 m skersmens rutulys, kuris staiga atsidūrė priešais lėktuvą.
Rutulyje Korotkovas išvydo maždaug metro skersmens rudą žiedą. Kelias sekundes rutulys skriejo visiškai priešais lėktuvą, po to staiga vėl peršoko į galą ir… sprogo. Lėktuvo variklis išsyk užgeso, prietaisai nustojo veikę. Tik likus iki žemės 300 metrų pilotui pavyko lėktuvą suvaldyti. Apžiūrėję lėktuvą, specialistai nustatė, kad sprogimas jį gerokai pažeidė.
Kur kas atsargiau, matyt, reikia žiūrėti į pranešimus, kad būtent NSO padegė ar sugriovė pastatus ar su šaknimis išrovė medžius. Tokie reiškiniai paprastai būna susiję su oro sūkuriais, kartais su kamuoliniais žaibais.
Vargu ar NSO „veiklai“ galima priskirti ir keistas storuose langų stikluose atsirandančias skylutes. Į jas atkreipė dėmesį garsiojo 1977 metų Petrozavodsko fenomeno tyrinėtojai. Ten rugsėjo pabaigoje naktį danguje pasirodė NSO, iš kurio vėduokle ėmė trykšti punktyriniai spinduliai. Rusų mokslininkai šį fenomeną bematant susiejo su eilinio kosminio laivo startu netoliese esančiame Plisecko kosmodrome. Tačiau šioje „kosminio laivo paleidimo“ istorijoje ne viskas aišku ir iki šiol. Tiksliai žinoma tik viena – daugeliu atveju skylutės languose Petrozavodske atsirado kur kas anksčiau nei 1977 metų rugsėjį. Be to, paaiškėjo, kad Petroza- vodskas – ne vienintelis miestas, kur buvo aptiktos tokios skylutės, kad jų esama ir Vilniuje.
Vilniuje, Trakų gatvėje esančios A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vitrininiuose languose jų aptikta net kelios. Kai kurios nėra visiškai taisyklingos, kai kur regimi įskilimai.
Skylučių atsiradimą NSO hipotezės priešininkai bandė aiškinti… chuliganų darbu. Esą vaikėzai šaudė iš timpų smulkiais šratais ir išmušė skylutes. Bet tokia versija tikėtina tik Vilniaus atveju – keistąsias skylutes aptinka ir septintų-dešimtų aukštų gyventojai, kur iš timpos langą išmušti neįmanoma.
Bandyta aiškinti, kad skylutės išgręžtos signalizacijos kontaktų ir laidų tvirtinimui. Bet tada nesuprantama, kodėl net tame pačiame lange Traku gatvėje dalis skylučių yra skirtingame nuo žemės lygyje.
Yra dar viena tokių skylučių atsiradimo versija. Manoma, jog volavimo cilindrai lakštuose palieka nežymius įdubimus, ir staigiau kintant temperatūrai, atsiranda stiklo vidinės įtampos, deformacijos, sproginėjimai… Sunku pasakyti, kuri iš šių versijų arčiausiai tiesos, bet ufologai tokių skylučių su NSO jau nesieja.
Saulius Kanišauskas. NSO fenomenas: 20 ir viena hipotezė
beveik viskas teisinga, nes ir man tai žinoma iš įvairių šaltinių.
Sakyciau cia ne ikalciu palikimas. As tiesa pasakius tikejausi kazko daugiau. Rodos kad tema kuri pradeta galetu issisakoti I keliata daliu is kuriu mokslus gali isrutulioti. 1. Susidurimas su ateiviais 4th Kind. 2. Crop Circles. 3. Susidurimai su UFO (cia ko gero 3rd kind). Kas liecia rusu lakunus ir UFO as girdejau is aviatoriaus – nelist nesusidet, ne vienas atvejis kai prapuola lektuvas su lakunu arba lakunas is lektuvo, lektuvas numustas ir visi zuve ar issigelbeje. Bet kuriuo atveju tai finansiskai neapsimokantis dalykas. Vistiek jie pranasesni.
O va paciu ikalciu palikimas kaip sakykim irankiu ir technologijos…. Nekalbant kad mes ja naudojames kas diena….
Ka galvojat kad zmogus vaziavo 4000 metu vezimu staiga pasidare super gudrus ir nusispaut I Darvino evoliucija? Come On, Give me a brake!!! 4 branduoliu mobilus telefonas LED 3D technologijos, sviesolaidziai personaliniai kompiuteriai, plansetes, galu gale skrydziai I Marsa???? Rimtai, galvojat koks staiga gudrus zmogus pasidare? Kas galvojat taip – esat tikrai geros nuomones apie zmonija, kuri siandien gatve nenusikeikus nesugeba pravaziuoti. Mes iki siol Valgom gyvulius ir kertam miskus, naikinam viska kas aplinkui.
Paliksiu tai. Taigi, vieno is komitetu tikslas buvo isnagrineti irankius kurie labai primine medicinine iranga – arba jau labai reagavo I gyva organine medziaga. Niekas is tikru nezinojo ju paskirties. Bandynmai prasidejo nuo to kad jie buvo naikinami skystame metale aukstose temperaturose – tuomet jie islaikydavo savo forma ir isvaizda. jie paprasciausiai sustingdavo pliene. Kas idomu lygiai po 3 dienu jie atsirasdavo ten is kur paimti. PLiene, betone ir kituose medziagose likdavo iranlkio dydzio tuscia erdve. Bandyta presais juos sutrinti. Irankiai susiplodavo iki molekulinio lygio (ar neprimena Samsung Flexi modelio??;-)) Susidare toks ispudis kad jie nesunaikinami ir kaip visada jie atsirasdavo ten is kur buvo paimti. Veliau buvo prieita isvados arba speta, kad prietaisai issiskaidydavo I molekules o atsirasdavo to paties prietaiso replica. Taciau pats prietaiso prapuolimas nenorom primine taip ir niekada neatsakyta klausima – kodel mes nerandam ateiviu paliktos technologijos. Juk tokiai technologijai nesvarbu kad ja paliksi. Veliau pamacius kad irankiai nesunaikinami, ir neverta su tuo gaisti laika, nuspresta pabandyti suprasti ju paskirti… „Istrauka is tyrimo komiteto ataskaitos“.
As galvojau susidursiu su kazkuo panasiu straipsnyje.
Vis neduoda ramybes ta tema apie staigu technologiju ir isminties pliupsni. Tiesiog kazkas kikena manyje. Nes prisiminiau, vaikysteje sakydavo, kad fantastiniai filmai – tai zmonijos svajones kurios palaipsniuj perauga I realybe. Ko gero ir dabar taip sakoma. Taigi prisimenu sena filma kur rodoma kad kazkokis mokslininkas sukuria lazeri zmonijos gerovei ir aisku sugalvoja kazkas filme kiaulyste – panaudot lazeri suniskiem tikslam. Ir ka jus manot: po keliu metu atsirado lazeris. Turbut, tegu akmeni I mane leidzia jei taip neatsirado nakties matymo prietaisai ir kompiuteriai ir NLO ir visa kita. Tai as ir manau – didziausias variklis zmoniu technologijoje – yra kinas! nes jei jo nebutu – iki siol viduramziu lygyje gyventumem. 🙂
Aprasyti ivykiai turejo atsitikti apie 50tus metus. „Pats objektas nebuvo didelis , ko gero 10 – 15 metru skersmens. Pilksvos spalvos lygiu pavirsium, klasikines „lekstes“ formos. Prilietus atrodydavo is metalo, buvo vesus. Duru nebuvo. niekur. Taciau jei noredavai ieiti atsidarydavo tarsi korio formos iejimas. is poaziuros labai paprastas itaisas. Atsidarydavo is tos puses is kurios noredavai ieiti. Niekas taip ir nesupratoi kiek objekte iejimu. Karta mokslininkai sugalvojo ir tiesiog apsupo visa objekta. Zenge zingsni, du ir visi atsidure viduje.“
„Buvo daug melagingu istoriju apie ta aparata. Tiesa ta kad karines pajiegos turejo ji ir jis buvo toks tobulas kad kai kurie mokslininkai kurie buvo itrukti I tyrinejimo programa spejo kad tai tik is kitos dimensijos. Ateiviu laivas galejo keliauti dimensijomis, is vienos I kita. Tai jis naudojo kaip priemione iveikti begalines distancijas Pauksciu tako galaktikoje. Viename is slaptu dokumentu buvo parasyta kad laivas buvo kaip gyvas organizmas: Kai jis buvo „isigytas“ jis turejo didziule skyle sone. Is pradziu komitetas galvojo kad laivas sprogo is vidaus. Sprogimas ismuse didele korpuso dali. Kazkokiu stebulklingu budu per tris savaites laivas pats „uzgijo“. Komisija neturejo tam ivykiui paaiskinimo. Galejo pasakyti tik viena: aparatas buvo sebimas 24 val 7 dienas per savaite. ir joks ateivis prie jo nedirbo. Arba jei jie dirbo , jie turejo buti nematomi ir turejo uzmgdyti visa apsauga ir istrinti viska is ju atminties (tarp kitko ta versija buvo labai rimtai nagrineta). Nors ir laivas turejo savybe „uzgyti“ tai visiskai nebuvo panasu I zmogu. Nupjovus nuo zmogaus koki organa jis neatauga. Priesingai – laivo kiauryme ne tik uzako bet po 3 savaiciu negalejai atpazint kur laivas buvo pazeistas.“