Vyrai juodais drabužiais

„Šiuolaikinį“ NSO fenomeną nuo jo pasireiškimo pradžios lydi vyrai juodais drabužiais, kraupokos, dažniausiai juodai apsirengusios būtybės, kurios spaudė daugybę liudininkų ir NSO stebėtojų. Vyrų juodais drabužiais pasirodymas vyksta pagal įprastą schemą. Pastebėjus NSO, pas liudininką ar NSO stebėtoją prisistato neprašytų svečių. Tai vyksta taip greitai po NSO pastebėjimo, jog žiniasklaida dar nebūna net paskelbusi
žinios. Svečiai negali paprastu būdu gauti informacijos apie įvykį. Auka paprastai namuose būna viena. Kartais vyrai juodais drabužiais nesidrovi savo užduotį atlikti gatvėje. Tada tos būtybės važiuoja iš paskos savo juodu, dažniausiai seno modelio, bet atrodančio kaip naujas, automobiliu. Jei persekiojamasis įsidėmi numerį, pasirodo, kad tokio išvis nėra. Vyrai juodais drabužiais atrodo kaip užsieniečiai, panašūs į rytiečius. Jie keisti, judesiai nenatūralūs, nelankstūs, šiek tiek mechaniški. Aukoms jie padaro nemalonų, grėsmingą įspūdį. Liudininkai manė, kad tai nežmogiškos būtybės. Vyrai juodais drabužiais pateikdavo sausumos, oro pajėgų ar žinių tarnybos pažymėjimus. Jei liudininkai išdrįsta, nepaisant sukrėtimo, pasiteirauti tose tarnybose, pasirodo, kad tokių tarnautojų nėra. Apsilankymas baigiasi primygtinu įspėjimu nė žodžio nepasakoti apie matytą NSO, stengtis sustabdyti visus tyrimus.

Kartais atrodydavo, kad būtybės įsitvirtinusios pilkojoje zonoje, toli nuo saugios tikrovės. Štai pavyzdys. 1976 m. rugsėjo mėn. 58-erių metų gydytojas ir hipnotizuotojas Herbertas Hopkinsas buvo pakvietas į NSO pagrobimo tyrimą, kuris vyko Meino valstijoje. Vieną vakarą, kai jo žmona ir vaikai buvo išvykę, suskambėjo telefonas. Nepažįstamasis prisistatė esąs Niu Džersio NSO tyrimų organizacijos viceprezidentas ir paprašė leidimo aplankyti H. Hopkinsą namuose. H. Hopkinsas sutiko ir nuėjo atrakinti durų, nes skambinęs vyras sakė tuoj pasirodysiąs. Vos tik gydytojas priėjo prie durų, nepažįstamasis jau lipo verandos laipteliais. H. Hopkinsas nustebo, nes nematė ir negirdėjo privažiuojančio automobilio.

Jei svečias ir turėjo automobilį, nebuvo iš kur paskambinti, kad tuoj pat atsirastų prie namo. Gydytoją užvaldė negera nuojauta, tačiau pakvietė svečią vidun. Vyriškis vilkėjo juodu kostiumu, baltais marškiniais, ryšėjo juodą kaklaraištį, dėvėjo juodą skrybėlę. Batai ir puskojinės buvo taip pat juodos spalvos. Kai nepažįstamasis nusiėmė skrybėlę, H. Hopkinsas pamatė, kad šis neturi nei plaukų, nei antakių, nei blakstienų. Veido oda balta kaip lavono, tik lūpos ryškiai raudonos. Pašnekesio metu lankytojas brūkštelėjo pilka pirštine per lūpas ir nustebęs H. Hopkinsas pastebėjo, kad lūpos dažytos. Kai H.Hopkinsas papasakojo apie atvejį su NSO, svečias staiga pakeitė temą. Jis pasakė gydytojui, kad kišenėje turi dvi monetas. Vieną išsitraukė ir liepė suglumusiam svečiui atidžiai stebėti ant delno gulinčią monetą. H. Hopkinsas padarė kaip lieptas, monetos kontūrai liejosi, blyško ir moneta pradingo. Paslaptingasis svečias ištarė mįslingus žodžius: „Nei jūs, nei kas kitas šioje plotmėje jos nebeišvys!“ Jie dar kiek pasikalbėjo apie NSO fenomeną, nepažįstamasis vis dažniau užsikirsdavo, kalba lėtėjo. Jis nevikriai atsistojo ir sumikčiojo, kad jo energija baigiasi ir jis turi eiti. Svirduliuodamas nuėjo durų link, atsargiai nulipo laiptais.

Staiga prie įvažiavimo sušvito melsvai balta, mirguliuojanti šviesa. Nepažįstamasis dingo. Apsilankymas paveikė gydytoją: netrukus grįžus žmonai su vaikais, jis buvo sutrikęs ir išsigandęs. Visuose kambariuose degė šviesos, o ant stalo gulėjo užtaisytas ginklas. Įvažiavime matėsi keistos vėžės, bet ne automobilio, vėliau dažnai nutrūkdavo telefono ryšys arba skambindavo anonimai. Herbertas Hopkinsas nutraukė visus NSO pagrobimo tyrimus ir ištrynė kai kuriuos įrašus, padarytus hipnozės metu. Aišku, kad vyras juodais drabužiais pasiekė savo tikslą,
įbaugino gydytoją ir nutraukė tyrimus. Dar reiktų paminėti, kad Niu Džersio NSO tyrimų organizacijos niekada nebuvo.

Komentuok su Facebook paskyra: